Kauno apygardos teismo nuosprendis

2007-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-120/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-02-12
Bylos Nr.
1-30-120/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Romualdas Lincevičius, Arūnas Paštuolis
Nukentėjusysis
A.
Kaltinamasis
E. B.
Advokatai
Elena Gylienė
Baudž.byla Nr.1-30-120/ 2007Procesinio sprendimokategorija: 1.2.3.1.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2007 m. vasario mėn. 12 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjai advokatei Elenai Gylienei., nukentėjusiems A. P., Ž. V., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B. gim. 1968 rugsėjo 27 d. Kauno raj., a.k (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, neteista, bedarbė, gyvenusi ------ (gyvenamoji vieta nedeklaruota), kaltinama pagal BK 129 str. 1d.

Išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių parodymų ir nuomonių, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., 2006 m. balandžio 5 d. apie 20.35 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su V. K. metu, jam priklausančiame bute, esančiame ----, V. K. dūrė vieną kartą peiliu į dešinę pilvo pusę bei vieną kartą į kairią krūtinės ląstos sritį, padarė tuo kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą pilvo dešinėje pusėje bei kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje su kairės pusės III šonkaulio pažeidimu, kiauriniu dešinio širdies skilvelio priekinės sienelės ir tarpprieširdinės pertvaros pažeidimu, tyčia nužudė V. K., nes pastarasis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimams komplikavusis ūmiu vidiniu nukraujavimu į širdiplėvės ertmę, dėl širdies tamponados krauju, greitosios medicinos pagalbos automobilyje, mirė.

Kaltinamoji E. B. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006 m. balandžio 5 d. kartu su sugyventiniu V. K. ir pažįstamu, vardu --, sugyventinio bute, esančiame ---, vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu V. K. ją įžeidinėjo, buvo sugriebęs už plaukų. Po kurio laiko stvėrė ir paleido į ją taburetę, bet nepataikė, nes ji ją sugavo. Pasakęs, „tuoj būsi padėta į vietą“, nuėjo į virtuvę, o sugrįžęs, atsistojo prieš ją. Būdamas neblaivus, V. K. tapdavo labai agresyviu, dažnai prieš ją vartodavo smurtą. Bijodama, kad V. K. jos nesumuštų ir nesužalotų, ji pagriebė nuo stalo stalinį peilį ir nesitaikydama dūrė jam juo du kartus į pilvą. Tikėjosi, kad durdama jo smarkiai nesužalos. V. K., nieko nesakydamas, tuoj pat iš buto išėjo į laiptinę, o ji ir Slavka, pasiliko. Padėjusi peilį ant stalo, priėjo prie durų ir pro duryse esančią akutę stebėjo laiptinėje prie kaimynės durų stovintį V. K., kuris, prašydamas iškviesti medikus, susmuko. Matė ir tai, kad atvykę medikai V. K., išvežė. Jiems išvažiavus, ji su Slavka išėjo iš namų ir abu išsiskyrė.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jo brolis V. K., gyvendamas su sugyventine E. B., kartu su ja girtavo, barėsi bei mušėsi. Brolį jis paskutinį kartą matė maždaug prieš mėnesį iki jo mirties. Būdamas blaivus, brolis buvo geras, nuoširdus, bet, išgėręs, tapdavo impulsyvus ir agresyvus. Apie brolio mirtį 2006 m. balandžio 5 dieną sužinojo iš savo sugyventinės E. B.. Prašo priteisti jam 2.548 lt. turtinės ir 20.000 lt. neturtinės žalos.

Nukentėjusysis. Ž. V. parodė, kad savo tėvą V. K. jis paskutinį kartą matė 2006 m. pavasarį. Tėvas gyveno su sugyventine E. B.. Abu jie dažnai gerdavo. Apie šį įvykį jis sužinojo iš savo mamos. Prašo jam priteisti 50.000 lt. neturtinės žalos.

Liudytojas V. R. parodė, kad 2006 m. balandžio 5 d,. atėjęs pas kaltinamąją ir V. K., gėrė alkoholį. Vienu metu V. K. pradėjo žodžiais užgaulioti kaltinamąją, griebė jai už plaukų. Jis liepė jam liautis ir šis aprimo ir visi gėrė toliau. Po V. K. vėl apsižodžiavo su kaltinamąja, stvėrė kambaryje buvusią taburetę ir ja prieš kaltinamąją užsimojo, bet nesudavęs, pastatė taburetę vėl pastatė į vietą. Jie tarpusavyje žodžiavosi, V. K. pastvėrė taburetę, bet vėl nesudavė. Kaltinamoji, staiga pašoko nuo sofos, stvėrė ant stalo gulėjusį peilį ir du kartus dūrė V. K. į pilvą. Jis į konfliktą nesikišo, viskas vyko labai greitai. V. K. į virtuvę konflikto metu išėjęs nebuvo. Po dūrio, V. K. nieko nesakęs, išėjo į laiptinę. Kaltinamoji peilį padėjo ant staliuko ir, nuėjusi prie durų, žiūrėjo per akutę, kur nuėjo V. K.. Sugrįžusi pasakė, kad Vladimiras guli laiptinėje, kad į laiptinę yra išėjusi kaimynė, bei, kad atvažiavę medikai V. K. išsivežė.

Liudytoja G. S. parodė, kad ji yra V. K. kaimynė. 2006 m. balandžio 5 d. apie 20.42 val. į buto duris paskambino V. K.. Atidariusi duris pamatė, kad jis, nieko nesakydamas, traukėsi ir, prisilaikydamas už turėklų, susmuko ant laiptinės grindų. Jis gausiai kraujavo, laiptinėje ant grindų buvo daug kraujo, tad skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir nesitraukė nuo V. K. tol, kol neatvyko medikai ir jo neišsivežė. Per visą tą laiką iš V. K. buto niekas į laiptinę neišėjo. V. K. gyveno kartu su kaltinamąja ir kartu su ja piktnaudžiavo alkoholiu, konfliktavo, dažnai triukšmavo ir mušėsi. Iš V. K. žodžių žino, kad, išgėrusi kaltinamoji būdavo agresyvi, išvydavo V. K. iš namų ir šis ne kartą nakvojo laiptinėje. Prašoma V. K., ne kartą kvietė jam greitąją med. pakalbą, o ir prieš šį įvykį, kaltinamoji taip pat buvo sužalojusi V. K. galvą.

Liudytoja E. B. parodė, kad 2006 m. balandžio 5 d. apie 22.00 val. pas ją į namus atėjęs E. B. sūnėnas pasakė, kad kaltinamoji sužalojo V. K. ir šis mirė. Kaltinamoji su V. K. dažnai piktnaudžiavo alkoholiu, tarpusavyje pykosi, mušėsi.

BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka perskaityti mirusios liudytojos T. A. parodymai rodo, kad 2006 m. balandžio 6 d. apie 7.00 val. nuėjusi pas pažįstamą, vardu Niką (N. L.), ten rado kaltinamąją, kuri verkė ir pasakojo, kad bute, esančiame Sodų g. 37a, jos sugyventinis V. kabinėjosi prie jos, jai sukiojo kojas, puolė ją mušti, sudavė taburete per galvą ir ji jį peiliu sužalojo. Kaltinamoji buvo isterijoj, viską pasakojo padrikai, verkė ir kartojo, kad užmušė jį. Ji E. pažįsta apie tris metus ir žino, kad V. K. prieš ją smurtavo.

Teismo medicinos specialisto išvados aktu Nr. M 475/06(02) konstatuota, kad V. K., kurio lavono kraujyje rasta 2,40 promilių etilo alkoholio, peiliu buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai - į pilvo dešinę pusę ir į krūtinės ląstos kairę pusę, ko pasėkoje, dėl kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje su kairės pusės III šonkaulio pažeidimu bei kiaurinio dešinio širdies skilvelio priekinės sienelės ir tarpprieširdinės pertvaros pažeidimo, prasidėjus ūmiam vidiniam kraujavimui į širdiplėvės ertmę, sužalojimas komplikavosi į širdies tamponadą ir greitosios pagalbos automobilyje V. K. mirė ( 1 t., 27 l.).

Teismo medicinos specialisto išvados Nr. S-S 69/06 (02) aktu konstatuota, kad, ant pateiktos tirti taburetės, kraujo pėdsakų nerasta (1 t., 40 l.).

Kompleksinės teismo medicinininkės - trasologinės ekspertizės aktu --- konstatuota, kad V. K. krūtinės ir pilvo srities durtinės – pjautinės odos žaizdos buvo padarytos galimai tyrimui pateiktu peiliu (1 t., 104 psl.).

2006 m. liepos 24 d. biologinės specialisto išvados aktu Nr. 4348 konstatuota, kad ant peilio rastas žmogaus kraujas priklauso V. K. (1t., 89 psl.).

Teismo medicinos specialisto išvados aktu Nr. ---- konstatuota, kad kaltinamosios E. B. kūne sužalojimų, nėra, ant jos kūno, kraujo pėdsakų, taip pat nėra (2 t., 41 psl.).

2006 m. rugpjūčio 18 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 307, nustatyta, kad, dėl priklausomybės vartoti alkoholį sindromo, E. B. sirgo ir serga psichikos ir elgesio sutrikimu, tačiau, tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek ir dabar ji suprato bei supranta savo atliekamų veiksmų esmę ir galėjo bei gali juos valdyti.

Kaltinamosios parodymai, kad V. K. ji sužalojo gindamasi, prieštarauja faktiniais bylos duomenims ir yra vertinami kritiškai.

Prieš tai minėti faktiniai duomenys rodo, kad įvykio dieną, vartodami alkoholinius gėrimus, kaltinamoji E. B. ir V. K., konfliktavo ir žodžiavosi. Pasak nukentėjusių A. P., Ž. V., liudytojų V. R., G. S. parodymų, pavartoję alkoholio, kaltinamoji E. B. ir mirusysis V. K., dažnai mušdavosi. Liudytojos G. S. teigimu, išgėrusi kaltinamoji tapdavo itin agresyvi, trenkdavo V. K. bet kuo, sužalodavo, išvydavo iš namų, tad šis ne kartą nakvojo laiptinėje. Įvykio dieną, tarp apsvaigusių nuo alkoholio, kaltinamosios bei mirusiojo, kaip ir paprastai, kilo asmeninio pobūdžio konfliktas. Tai patvirtino V. K. sužalojimo aplinkybes įvykio metu matęs, bei, kartu su kaltinamąja ir mirusiuoju girtavęs liudytojas V. R.. Šio liudytojo parodymai patvirtino kaltinamosios E. B. parodymus apie tai, kad prie stalo mirusysis ir kaltinamoji, vartodami necenzūrinius žodžius, žodžiavosi, kad, žodžiavimosi metu, mirusysis buvo sugriebęs kaltinamąją už plaukų ir tuoj pat paleido, bei tai, kad mirusysis buvo kelis kartus užsimojęs taburete į kaltinamąją. Kaltinamoji E. B. teigia, kad vienu momentu mirusysis, stvėrė ir paleido į ją taburetę, bet nepataikė, nes ji taburetę sugavo. Tačiau, pasak liudytojo V. R., mirusysis V. K., užsimotos taburetės, į kaltinamąją iš viso nemetė. Kaltinamoji teigia, kad mirusysis, pasakęs, jog „tuoj būsi padėta į vietą“, nuėjo į virtuvę ir grėsmingai grįžo prie jos, todėl ji, pamaniusi, jog jis ją muš, griebė peilį ir gindamasi, kelis kartus dūrė. Tačiau ir šiuos kaltinamosios E. B. parodymus liudytojas V. R. paneigė. Jo teigimu, mirusysis į virtuvę nuėjęs nebuvo, kaltinamąją „padėti į vietą“, negrasino, o ir iškelta taburete, nesuduodavo, bet pagrūmodavo ir vėl ją pastatydavo. Smurto prieš kaltinamąją vartojimas taip pat paneigtas ir specialisto išvados aktu, konstatavusiu, kad kaltinamosios kūne jokių smurto vartojimo prieš ją žymių, nėra. Įvertinus liudytojos G. S. parodymus apie tai, kad dėl išgėrusios kaltinamosios agresyvumo V. K. nakvodavo laiptinėje bei tai, kad kaltinamoji ir anksčiau ne kartą buvo sužalojusi V. K., įvertinus kaltinamosios parodymus, kuriais ji prisipažino ir anksčiau vartojusi prieš V. K. smurtą bei tai, kad dūrių momentui V. K. prie jos priėjo laikydamas rankas kišenėse, įvertinus liudytojo V. R. parodymus apie tai, kad, net ir badomas peiliu, V. K. prieš kaltinamąją smurto nepanaudojo bei, įvertinus pagarsintus liudytojos T. A. parodymus apie tai, kad kaltinamoji E. B. melavo, pasakodama jai įvykio aplinkybes ir aiškindama, jog V. K. ji dūrė todėl, kad šis prie jos kabinėjosi, sukiojo jai kojas bei sudavė taburete per galvą, akivaizdu, kad kaltinamoji, teigdama, jog bijojusi būti sumušta ir pagriebtu nuo stalo peiliu durdama ji tik gynėsi, sako netiesą. Teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės aktu konstatuotas kaltinamosios galėjimas, nusikaltimo padarymo metu suprasti savo atliekamų veiksmų esmę ir juos valdyti, kaltinamosios parodymai apie tai, kad, durdama V. K. peiliu, ji tikėjosi, jog smarkiai jo nesužalos,bei smūgių peiliu sudavimas į gyvybei svarbias vietas – pilvą ir krūtinės kairę pusę, rodo, kad kaltinamoji ne tik gerai suprato, savo veika besikėsinanti į V. K. gyvybę, bet ir numatė, kad tokiais savo veiksmais, ji gali jam gyvybę atimti. Tarp kaltinamosios veiksmų (tyčinio smūgio į krūtinės ląstos kairią pusę sudavimo) ir pasekmių (V. K. mirė krūtinės kairės pusės sužalojimui komplikavusis tamponada krauju), yra tiesioginis priežastinis ryšys. Vadinasi, peiliu V. K., kaltinamoji E. B. dūrė tyčia. Tačiau duomenų, patvirtinančių, kad, durdama peiliu į krūtinę, ji siekė V. K. nužudyti, byloje nėra. Badomas V. K. nesipriešino ir prieš kaltinamąją smurto nenaudojo, tad, norėdama V. K. nužudyti, kaltinamoji turėjo realią galimybę nesipriešinantį V. K. badyti tol, kol šis mirs, tačiau kaltinamoji, peiliu sudavusi du smūgius, net ir matydama, kad V. K. iš buto išeina, jai nesipriešinusio V. K. daugiau nepuolė ir nebadė, bet, priėjusi prie durų, pro jose esančią akutę žiūrėjo, ką laiptinėje daro V. K.. Tokie kaltinamosios veiksmai rodo, kad, suvokdama, jog durdama peiliu į krūtinės ląstos kairę pusę ji gali V. K. nužudyti, ji tikslo jį nužudyti neturėjo ir to nesiekė, bet ir josios padarytų veiksmų rezultatas jai taip pat buvo nesvarbus, todėl kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d., kaip tyčinis nužudymas, padarytas netiesioginės tyčios forma.

Bylos duomenys rodo, kad alkoholio vartojimas kaltinamąją daro agresyvia. Šiuos kaltinamosios nusikalstamus veiksmus taip pat nulėmė girtumas, tad apsvaigimas nuo alkoholio laikytinas josios atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nors kaltinamoji, teigdama, jog ji gynėsi, sako netiesą, tačiau iš esmės savo kaltės ji neginčija ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažintinas josios atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį; į kaltės formą ir rūšį; į kaltinamosios asmenybę; į tai, kad jos atsakomybę sunkina girtumas, o lengvina – nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis; į tai, kad teisiama pirmą kartą; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į kaltinamosios amžių, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę.

Nukentėjusiajam A. P. nužudytojo V. K. laidojimas kainavo 2548,50 lt. Dalį laidojimo išlaidų padengė 750 lt. dydžio pašalpa, tad neatlyginta lieka 1798,50 lt. turtinė žala, tad šiai sumai ieškinys ir tenkinamas.

Nukentėjusiam V. P. nužudytasis V. K. buvo brolis, o nukentėjusiam Ž. V. - tėvas. Abu jie neteko pačių artimiausių jiems žmonių, tad neginčytina, jog kiekvienas iš jų dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamosios veiksmų, patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, ir emocinę depresiją bei įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvieno iš jų ieškiniai, palyginus juos su pasekmėmis, nėra aiškiai per dideli. Vien tik tai, kad kaltinamoji niekur nedirbo ir jokio savo turto neturi, pagrindo pareikštų ieškinių mažinimui, neduoda. Įvertinus šią žalą patyrusių asmenų interesus, bei atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, abiejų nukentėjusių ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkinami pilnai.

Daiktiniai įrodymai - peilis, taburetė, krauju sutepti V. K. megztinis, dveji marškinėliai, batai, trumpikės, kojinės, dvejos kelnės, striukė, - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai - E. B. džinsai, megztinis, marškinėliai, šlepetės, striukė, - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. B. motinai.

Daiktiniai įrodymai - trys buteliai, stikliukas, tuščias cigarečių pakelis, nuorūkos, raktai, vokai su daktiloplokštele nuo taburetės, su V. K. plaukų pavyzdžiu, su V. R. kraujo pavyzdžiu, su E. B. kraujo pavyzdžiu, su V. R. ir E. B. nagų nuokarpomis, - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai - vaizdo juosta su įvykio vietos apžiūros filmuota medžiaga, kompaktinė plokštelė su V. R. parodymų patikrinimo vietoje įrašu, vaizdo juosta su E. B. parodymų patikrinimo vietoje filmuota medžiaga, - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 297, 299 str., 303 str. 2 d.,

nusprendė:

E. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1d. ir nubausti ją laisvės atėmimu aštuoneriems metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2006 m. balandžio 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tenkinti civilinius ieškinius ir iš E. B. priteisti 1798,50 lt. turtinės bei 20.000 neturtinės žalos – viso 21.798,50 lt. (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) žalos atlyginimo nukentėjusiam A. P. bei 50.000 lt. (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam Ž. V..

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuteistajai palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Daiktinius įrodymus - peilį, taburetę, krauju suteptus V. K. megztinį, dvejus marškinėlius, batus, trumpikes, kojines, dvejas kelnes, striukę, - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktinius įrodymus - E. B. džinsus, megztinį, marškinėlius, šlepetes, striukę, - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. B. motinai.

Daiktinius įrodymus - tris butelius, stikliuką, tuščius cigarečių pakelius, nuorūkas, raktus, vokus su daktiloplokštele nuo taburetės, su V. K. plaukų pavyzdžiu, su V. R. kraujo pavyzdžiu, su E. B. kraujo pavyzdžiu, su V. R. ir E. B. nagų nuokarpomis, - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktinius įrodymus - vaizdo juostą su įvykio vietos apžiūros filmuota medžiaga, kompaktinę plokštelę su V. R. parodymų patikrinimo vietoje įrašu, vaizdo juostą su E. B. parodymų patikrinimo vietoje filmuota medžiaga, - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini prokurorui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.

Pirm. teisėja R. MajauskienėTeisėjai: R. LincevičiusA.Paštuolis