- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- eI3-2623-780/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04436-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Vailionė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Inga Radinienė
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Š. patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos 2024-07-15 sprendimą Nr. 1SD-45150-(10.12E.); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024-06-10 prašymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), ploto skirtumo, kai išmatuoto žemės sklypo plotas atlikus kadastrinius matavimus yra mažesnis, kompensavimo žemės ar miško sklypu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3,2700 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2018-12-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. II-4204. Minėto žemės sklypo ribos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtos kadastro žemėlapyje atliekant preliminarius matavimus.
Pasitelkus matininkus, atliekant kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad šio žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo paklaidą, išmatuoto žemės sklypo plotas yra ženkliai mažesnis nei leistina paklaida.
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 3,2700 ha, o atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas – 2,8281 ha. Žemės sklypo leistina (ribinė) ploto paklaida yra 0,09 √ 3,27 = 0,2943 ha.
Žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, 0,4419 ha viršija leistiną (ribinę) ploto paklaidą, t. y. pareiškėjui nustatytas 0,4419 ha žemės ploto trūkumas.
Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ploto skirtumą 0,4419 ha kompensuoti perduodant V. Š. atitinkamą kitą žemės ar miško sklypą ir priimti sprendimą dėl Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo, atmetė 2024-07-15 sprendimu ir nurodė, kad Aprašo 2.11.2 papunktyje numatyta, kad perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą, jeigu žemės ar miško sklypo kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos, nustatytas miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumas kompensuojamas perduodant miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kitais atvejais – žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Laikoma, kad žemės, miško sklypų kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 d., jeigu valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytos žemės, miško sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės ir iki 2010 m. birželio 30 d. parengta ir su lydraščiu pateikta žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų byla. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ir į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atlikti 2021 m. lapkričio 23 d., todėl už susidariusį žemės sklypo ploto trūkumą (0,4419 ha) po žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktų kadastrinių matavimų, kompensacija galima tik pinigais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024-07-15 sprendimu, kuriuo pareiškėjo prašymas atmestas nepagrįstai.
Nurodo, kad vadovaujantis Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo 8 punktu, už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, žemės ar miško sklypas perduodamas šia tvarka: 8.1. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka įsakymu pakeičia privačios žemės sklypo kadastro duomenis ir nurodo nustatyto žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo būdą – kompensuoti nustatyto ploto skirtumo dydžio žemės ar miško sklypu.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.11.2. punktą, perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą, jeigu žemės ar miško sklypo kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos. Nustatytas miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumas kompensuojamas perduodant miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kitais atvejais – žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Laikoma, kad žemės, miško sklypų kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 d., jeigu valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytos žemės, miško sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės ir iki 2010 m. birželio 30 d. parengta ir su lydraščiu pateikta žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų byla.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo paveldėjimo būdu pagal 2018-12-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. II-4204, tokiu būdu pareiškėjui perėjo visos buvusios savininko teisės ir pareigos, tame tarpe teisė gauti kompensaciją už žemės sklypo ploto trūkumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-732/2014, konstatavo, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta kompensacija, konstatavo, kad žemės reforma apima tik valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn procesą, bet neapima teisės į kompensaciją, kai žemės sklypą įsigyja asmuo pagal civilinius sandorius. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas, kaip mirusiojo pradinio savininko, nuosavybės teises į žemės sklypą įgytą iš Valstybės, teisių perėmėjas, turi teisę į kompensaciją (perėmė visas palikėjo teises ir pareigas paveldėjimo būdu).
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad jis turi teisę ne tik į piniginę kompensaciją, tačiau turi teisę gauti kompensaciją ir nustatyto ploto skirtumo dydžio žemės ar miško sklypu.
Pareiškėjo duomenimis, kadastriniai matavimai nebuvo atlikti buvusio savininko (mamos) dėl sunkios sveiktos būklės, finansinės būklės, o pareiškėjo iniciatyva 2021 metais lapkričio mėnesį buvo pradėti kadastriniai matavimai tikslu paskaičiuoti žemės sklypo ploto neatitikimą, ko pasėkoje nustatytas ženklus ploto trūkumas 0,4419 ha.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad atsakovės sprendimas nepagrįstas, neteisėtai suvaržo pareiškėjo ir buvusio savininko A. V. Š. teises į kompensaciją būtent pareiškėjo ir buvusio savininko pasirinktu būdu - nustatyto ploto žemės sklypu. Pažymėtina, kad A. V. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą t. y. į pastarosios tėvų buvusią nuosavybę natūra.
Pareiškėjo manymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.11.2. punkto sąlyga, jog už žemės ploto trūkumą gali būti kompensuojama kitu žemės sklypo plotu, jeigu žemės ar miško sklypo kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos, pažeidžia konstitucinę asmens teisę į nuosavybę, teisę į teisingą kompensaciją, bei diskriminuoja asmenis dėl veiksmų (kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos), kurių asmenys kitais teisės aktais imperatyviai nėra įpareigoti atlikti. Pažymėtina, kad tiek žemės sklypo ploto trūkumas, tie jo perviršis be tikslių matavimų ir specialisto pagalbos negali būti nustatomas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė tenkinti skundą remiantis jame nurodytais argumentais, akcentavo, kad nėra teisės akto, įpareigojančio žemės sklypo savininką atlikti kadastrinius matavimus, todėl jų neatlikimas iki nustatytos datos neturi riboti teisės pasirinkti žemės klypo ploto skirtumo kompensavimo būdą.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.
Atsiliepime į skundą nurodoma, kad pareiškėjo prašomas kompensavimo būdas yra negalimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 385) 2.11.1 papunkčio nuostatomis.
Nacionalinė žemės tarnyba, atsakydama į V. Š. 2024 m. sausio 31 d. prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (registruota 2024-02-14 Nr. SGK-5435), 2024-02-28 raštu Nr. 1SD-4481-(10.12 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad atlikus Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad šio Žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto Žemės sklypo plotas yra mažesnis. Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 3,2700 ha, o atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas – 2.8281 ha. Žemės sklypo leistina (ribinė) ploto paklaida yra 0,09 √ 3,27 = 0,2943 ha. Žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus 0,4419 ha viršija leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Vadovaujantis Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės nutarimu Nr. 385, nurodė, kad V. Š. priklauso kompensacija pinigais už 0,4419 ha ploto trūkumą, nustatytą kadastriniais matavimais ir paprašė pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl kompensavimo pinigais už kadastriniais matavimais nustatytą žemės ploto skirtumą, viršijantį leistinumą, prašyme nurodant atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią reikia pervesti apskaičiuotą sumą, taip pat informavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos nekilnojamojo turto kadastro skyrius galės parengti sprendimą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo tada, kai bus pateiktas Pareiškėjo prašymas dėl žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo.
Nacionalinė žemės tarnyba Pareiškėjo prašymo sumokėti kompensaciją ir duomenų apie Pareiškėjo banko sąskaitą negavo, tačiau gavo Pareiškėjo prašymą (prašyme nurodyta data: 2024-06-06, duomenų valdymo sistemoje prašymas registruotas 2024 m. birželio 18 d. Nr. 1GP-17697), pasirašytą elektroniniu parašu 2024 m. birželio 10 d. jį atstovaujančios advokatės I. Radinienės „Dėl kompensavimo, kai žemės sklypo plotas yra mažesnis nei leistina ploto paklaida, perduodant atitinkamą kitą žemės ar miško sklypą“, kuriame Pareiškėjas, atsižvelgdamas į jo prašyme nurodytą teisinį reglamentavimą, prašė „žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ploto skirtumą 0,4419 ha kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis nei leistina ploto paklaida, kompensuoti perduodant V. Š. atitinkamą kitą žemės ar miško sklypą; priimti sprendimą dėl Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo“.
Nacionalinės žemės taryba 2024-07-15 Nr. 1SD-45150-(10.12 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos 2024-07-15 raštas) atsakė V. Š., kad atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atlikti 2021 m. lapkričio 23 d., kad už susidariusį žemės sklypo ploto trūkumą (0,4419 ha) po Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktų kadastrinių matavimų, kompensacija galima tik pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vyriausybės nutarimo Nr. 385 2.11 papunktyje yra nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, kurių posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą, vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o nustatytas žemės, miško sklypo ploto skirtumas, viršijantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 nustatytą leistiną matavimo tikslumą, kai išmatuoto žemės ar miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės ar miško sklypo savininkui gali būti kompensuojamas dviem būdais: 1) pinigais (2.11.1 papunktis); 2) perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą, jeigu žemės ar miško sklypo kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos. Nustatytas miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumas kompensuojamas perduodant miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kitais atvejais – žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Laikoma, kad žemės, miško sklypų kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 d., jeigu valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytos žemės, miško sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės ir iki 2010 m. birželio 30 d. parengta ir su lydraščiu pateikta žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų byla (2.11.2 papunktis).
Nurodytas teisinis reglamentavimas įrodo, kad kompensacija už ploto skirtumą atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus gali būti skiriama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjo pageidaujama tvarka kompensavimas yra negalimas ir prieštarauja imperatyvioms Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies normoms.
Iš pareiškėjo skundo, patikslinto skundo ir pareiškėjo prašymu matininko įkeltos tikrinimui elektroninės Žemės sklypo kadastro duomenų bylos sudarymo duomenų matyti, kad kadastro duomenų byla į VĮ Registrų centro posistemę „Geomatininkas“ įkelta 2024 m. sausio 31 d., todėl darytina išvada, kad negali būti laikoma, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta iki 2010 m. birželio 30 dienos.
Pareiškėjas su skundu ar patikslintu skundu nepateikė duomenų ir neįrodinėja, kad buvusi Žemės sklypo savininkė A. V. Š. iki 2010 m. birželio 30 dienos buvo pateikusi institucijai Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės būtų nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje.
Kaip turi būti vykdomas kompensavimas pinigais už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, reglamentuoja Vyriausybės nutarimo Nr. 385, 3 – 6 punktų nuostatos.
Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais argumentais, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėtų vadovautis Aprašo 8 punkto, kuris numato kompensaciją žemės ar miško sklypu, nuostatomis, nes Pareiškėjas nebuvo pateikęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylos Vyriausybės nutarimo Nr. 385 2.11.2 papunktyje nurodytu terminu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje NŽT atstovė prašė atmesti skundą remiantis atsiliepime nurodytais argumentais, akcentavo, kad ploto skirtumo kompensavimo būdą lemia teisės aktai - Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis ir Vyriausybės nutarimas Nr. 385, kuriame nustatyta aiškus terminas, iki kada turėjo būti atlikti kadastriniai matavimai, kad būtų galima pasinaudoti teise į žemės ploto skirtumo kompensavimą kitu žemės ar miško sklypu. Nei pareiškėjo motina, nei jis iki nustatyto termino kadastrinių matavimų neatliko, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl ploto skirtumo kompensavimo kitu būdu, nei numato teisės aktai.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo ploto skirtumo, kai atlikus kadastrinius matavimus išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, nei leistinas matavimo tikslumas, kompensavimo būdo - perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 3,2700 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagrindas - 2018-12-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. II-4204 (toliau – Žemės sklypas). Anksčiau šis Žemės sklypas 1994-08-18 Valdybos potvarkio Nr. 232p-v ir 1994-08-18 Valdybos sprendimo Nr. 232-2060 pagrindu priklausė A. V. Š.. Žemės sklypo ribos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtos kadastro žemėlapyje atliekant preliminarius matavimus.
Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byla į VĮ Registrų centro posistemę „Geomatininkas“ įkelta 2024 m. sausio 31 d., o atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad Žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo paklaidą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, nei leistina matavimo paklaida.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 1 priede pateikta formule, maksimali leistina (ribinė) suprojektuoto Žemės sklypo ploto paklaida yra 0,09*√3,27 = 0,2943 ha.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byloje užfiksuotas Žemės sklypo plotas - 2,8281 ha, todėl atlikus kadastrinius matavimus Žemės sklypas sumažėjo 0,4419 ha ir tai viršija maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą (0,2943 ha).
Pareiškėjas 2024 m. birželio 10 d. prašymu „Dėl kompensavimo, kai žemės sklypo plotas yra mažesnis, nei leistina ploto paklaida“, prašė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ploto skirtumą 0,4419 ha, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis nei leistina ploto paklaida, kompensuoti perduodant V. Š. atitinkamą kitą žemės ar miško sklypą; priimti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo.
NŽT, skundžiamu 2024-07-15 sprendimu Nr. 1SD-45150-(10.12E.) atsakė pareiškėjui, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.11 papunkčio reglamentavimą ir į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atlikti 2021 m. lapkričio 23 d., už susidariusį žemės sklypo ploto trūkumą (0,4419 ha) po žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktų kadastrinių matavimų, kompensacija galima tik pinigais (toliau – Sprendimas).
Dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimą Žemės sklypo ploto skirtumą 0,4419 ha kompensuoti perduodant atitinkamą kitą žemės ar miško sklypą grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – Nutarimas) patvirtinto „Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 8.1 papunkčiu, kuris numato, kad už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, žemės ar miško sklypas perduodamas šia tvarka: Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka įsakymu pakeičia privačios žemės sklypo kadastro duomenis ir nurodo nustatyto žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo būdą – kompensuoti nustatyto ploto skirtumo dydžio žemės ar miško sklypu. Aprašo 8.2 – 8.4 papunkčiai detalizuoja žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo žemės ar miško sklypu įgyvendinimo tvarką.
Tačiau teismas pažymi, kad Aprašo 8 punktas reglamentuoja tik žemės sklypo ploto skirtumo, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, kompensavimo, perduodant žemės ar miško sklypą, tvarką, bet ne tokio kompensavimo būdo taikymo teisinį pagrindą.
Žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo būdo teisinį pagrindą numato Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Taigi, pačiame Žemės reformos įstatyme numatytas tik vienas žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo būdas – pinigais. Tačiau detalią žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarką įstatymų leidėjas pavedė nustatyti Vyriausybei, todėl būtina vadovautis ir šią įstatymo nuostatą įgyvendinančiu minėtu Nutarimu, bei juo patvirtintu Aprašu.
Nutarimo 2.11 punktas numato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, kurių posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą, vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o nustatytas žemės, miško sklypo ploto skirtumas, viršijantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatytą leistiną matavimo tikslumą, kai išmatuoto žemės ar miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės ar miško sklypo savininkui gali būti kompensuojamas:
2.11.1. pinigais;
2.11.2. perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą, jeigu žemės ar miško sklypo kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos. Nustatytas miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumas kompensuojamas perduodant miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kitais atvejais – žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Laikoma, kad žemės, miško sklypų kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 d., jeigu valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytos žemės, miško sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės ir iki 2010 m. birželio 30 d. parengta ir su lydraščiu pateikta žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų byla.
Atitinkamai, Aprašo 3-6 punktai detalizuoja Nutarimo 2.11.1. papunktyje numatytą kompensavimo būdo – pinigais – įgyvendinimo tvarką, o Aprašo 8 punktas detalizuoja Nutarimo 2.11.2. papunktyje numatytą kompensavimo būdo – perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą – įgyvendinimo tvarką.
Taigi, prieš taikant Aprašo 3-6 punktus arba Aprašo 8 punktą pirmiausia turi būti nustatoma, kuris Nutarimo 2.11 punkto papunktis konkrečiu atveju ir kurį kompensavimo būdą suteikia teisę gauti žemės savininkui. Remiantis Nutarimo 2.11 punktu, vienas iš dviejų kompensavimo būdų priklauso nuo to, kada atlikti kadastriniai matavimai. Tik tuo atveju, jeigu kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos, pagal Nutarimo 2.11.2. papunktį yra galimas kompensavimo būdas – perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą. Kitais atvejais galimas tik Nutarimo 2.11.1. papunktyje numatytas kompensavimo būdas – pinigais.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjo Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2021 m. lapkričio 23 d., o Žemės sklypo kadastro duomenų byla į VĮ Registrų centro posistemę „Geomatininkas“ įkelta 2024 m. sausio 31 d., todėl ginčo situacija neatitinka Nutarimo 2.11.2. papunktyje įtvirtintos sąlygos (žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos), kuriai esant pareiškėjas turėtų teisę į šiame papunktyje numatytą kompensavimo būdą – perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą. Tai reiškia, kad NŽT pagrįstai ir teisingai nustatė, jog už susidariusį Žemės sklypo ploto trūkumą (0,4419 ha) kompensacija galima tik pinigais ir pagrįstai pareiškėjo 2024 m. birželio 10 d. prašymo nepatenkino.
Pareiškėjo argumentas, kad nuosavybės teises į Žemės sklypą jis įgijo paveldėjimo būdu, o jo motinai žemės sklypas žemės reformos metu buvo suteiktas nuosavybės teisių atkūrimo būdu, todėl jis paveldėjo visas buvusios žemės savininkės teises, tame tarpe ir teisę gauti kompensaciją už žemės sklypo ploto trūkumą, yra teisingas ir nekvestionuotinas, tačiau tai savaime nesuteikia pareiškėjui teisės pasirinkti kompensavimo būdą vien tik savo nuožiūra, nepaisant Žemės reformos įstatymo ir Nutarimo nustatyto reglamentavimo. Pareiškėjo motinai taip pat galiojo šie teisės aktai ir pasinaudoti teise gauti Žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimą ne pinigais, o kitu žemės sklypu, ji taip pat galėjo tik tuo atveju jeigu kadastrinius matavimus būtų atlikusi iki 2010 m. birželio 30 dienos. Tačiau kadangi buvusi Žemės sklypo savininkė to nepadarė iki 2010 m. birželio 30 dienos ir iki savo mirties, tai 2018 metais pareiškėjui paveldėjimo būdu tokia teisė ir negalėjo pereiti, nes įpėdinis negali paveldėti daugiau teisių nei turėjo palikėjas.
Pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-732/2014 šiuo atveju nagrinėjamam ginčui neaktuali, nes nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino tik tai, kokie asmenys turi teisę gauti kompensaciją už žemės sklypo ploto skirtumą (žemės reformoje dalyvavę asmenys, bet ne žemės sklypą įsigiję pagal civilinius sandorius), tačiau nesprendė klausimo, koks kompensacijos būdas ir kokiais atvejais taikytinas turintiems teisę į kompensaciją. Kaip minėta, šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas, kaip buvusios savininkės, kuri dalyvavo žemės reformoje grąžinant jai nuosavybės teises į Žemės sklypą, įpėdinis turi teisę į žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimą, tačiau jis negali pasirinkti norimo kompensavimo būdo, kuris negalimas pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir Nutarimo 2.11.2. papunktį, kadangi ir buvusi Žemės sklypo savininkė kadastrinių matavimų neatliko iki 2010 m. birželio 30 dienos ir šios sąlygos nebuvo įvykdžiusi.
Teismas taip pat konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomos priežastys, dėl kurių buvusi Žemės sklypo savininkė kadastrinių matavimų neatliko iki 2010 m. birželio 30 dienos, taip pat nesuteikia teisės NŽT nesivadovauti Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Nutarimo 2.11.2. papunktyje įtvirtinta imperatyvia sąlyga dėl kadastrinių matavimų atlikimo datos (iki 2010 m. birželio 30 dienos), nes šie teisės aktai nenumato galimybės atsakovei Nutarimo 2.11 punkte numatytus kompensavimo už žemės sklypo ploto skirtumą būdus taikyti priklausomai nuo priežasčių, dėl kurių kadastriniai matavimai nebuvo atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos.
Taip pat teismas pripažįsta, kad pareiškėjo argumentas, jog nėra teisės akto, įpareigojančio žemės sklypo savininką atlikti kadastrinius matavimus ir todėl Nutarimo 2.11.2 papunktyje numatytas kadastrinių matavimų laikas, kurio neatitinka pareiškėjo atvejis, jam neturi būti taikomas, nesudaro pagrindo NŽT priimtą Sprendimą panaikinti, nes teisė atlikti kadastrinius matavimus yra kiekvieno žemės savininko subjektinė teisė, kuria jis gali ir turi teisę laisvai naudotis, todėl valstybė negali ir neturi pareigos teisės aktais įpareigoti savininkus naudotis jiems priklausančiomis teisėmis. Tai reiškia, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti taikyti jam išimtį iš Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje ir Nutarimo 2.11.2. papunktyje įtvirtinto reglamentavimo remdamasis tuo, kad Žemės sklypo savininkė teisės aktais nebuvo įpareigota naudotis savo teise atlikti kadastrinius matavimus anksčiau.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad nenustačius atsakovės neteisingo ir nepagrįsto teisės aktų taikymo konkrečioms faktinėms aplinkybėms, dėl kurių nėra ginčo, nėra pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Atmetus skundo reikalavimą panaikinti skundžiamą Sprendimą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024-06-10 prašymą, nes jis buvo išnagrinėtas tinkamai ir dėl jo priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju sprendimas atmesti skundą priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.