- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 1-1471-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-0003-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- J. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, besimokanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja teisme, o būtent:
ji 2013 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame Laisvės pr. 79A, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2243-716/2013, kurioje G. O. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, R. O. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, ir J. G. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, padarymo, būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo posėdyje davė melagingus parodymus apie tai, kad J. G. neprašė jos pakeisti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo paneigti liudytojų parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu.
Motyvuojamoji dalis
Taip J. V. padarė BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
J. V. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamosios J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais ji savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino iš dalies bei nurodė, kad 2012-12-11 ir 2013-04-03 davė liudytojo parodymus Vilniaus m. 3 policijos komisariate dėl to, kad 2012-06-21 jos pažįstamas J. G. be jos leidimo pagrobė elektroninės bankininkystės duomenis, dėl ko ji tą pačią dieną buvo nuvykusi į banką ir užblokavo elektroninę bankininkystę. Tiek pirmos apklausos metu, tiek papildomos apklausos metu parodė, kad prie jos sąskaitos buvo prisijungta be jos leidimo. Papildomos apklausos metu paaiškino, kaip policijoje atsirado pranešimas, kuriame priešingai, nei anksčiau aiškino įvykio aplinkybes. Paaiškino, kad pranešimą jai davė J. G., kuris paprašė pakeisti parodymus, duotus prieš pastarąjį, paaiškindamas, kad dėl jos parodymų J. G. gresia laisvės atėmimo bausmė, atsiprašinėjo dėl to, kad pavogė iš jos elektroninės bankininkystės duomenis. Ji pagailėjo J. G., pastarasis apeliavo į jos sąžinę. Ji pagalvojo, kad žala jai nepadaryta, todėl galima atleisti J. G. ir pakeisti savo parodymus, kad pastarasis nebūtu nuteistas dėl jos parodymų. Todėl 2013-07-31 Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjant bylą, kur kaltinamieji buvo J. G. ir broliai O., po to kai buvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus apie tai, kad jos duomenys nebuvo panaudoti prieš jos valią. Tikslai neprisimena, ką ji sakė teismo posėdžio metu, bet davė melagingus parodymus J. G. paprašyta ir pagailėjusi pastarojo, nenorėjo, kad J. G. gautų laisvės atėmimo bausmę dėl jos parodymų. Dėl padaryto labai apgailestauja, nuoširdžiai gailisi, nepagalvojo, kad dėl melagingų parodymų jai gali būti iškelta baudžiamoji byla, nors ir buvo įspėta dėl atsakomybės ir davė liudytojo priesaiką prieš duodant parodymus Vilniaus m. apylinkės teisme. Pasižada, kad ateityje niekada taip kvailai nesielgs, pasielgė neapgalvotai. Augina 4 metų sūnų (gim. 2010 m.), niekur nedirba, mokosi Vilniaus kolegijoje (b. l. 101-102).
Iš 2012-12-11 liudytojos J. V. apklausos protokolo kopijos (ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01653-12) matyti, kad J. V. parodė, jog 2012-06-21 J. G. iš jos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ir kitus daiktus. Su J. G. ji nuvažiavo į Žvėryno mikrorajone esantį „SEB“ banką, nes jai reikėjo atsidaryti banko sąskaitą, kadangi ji ketino darbintis. Atsidariusi sąskaitą ji užsisakė internetinės bankininkystės paslaugą ir gavo internetinės bankininkystės dokumentus. Kadangi minėtų daiktų ji neturėjo kur įsidėti, davė juos įsidėti J. G. į kuprinę. Vėliau jiems būnant mieste, jos mobiliojo ryšio telefono baterija išsikrovė, J. G. pasiūlė rasti kaip bateriją įkrauti ir vėliau pasišalino pasilikęs jos mobiliojo ryšio telefoną bei jos banko dokumentus. Ji nuvyko į „SEB“ banką ir elektroninę bankininkystę užblokavo, sąskaita liko ta pati, ji gavo naujus el. bankininkystės dokumentus. J. G. ji nebuvo davusi leidimo kam nors perduoti jos asmens duomenis, esančius jos banko dokumentuose. Mano, kad jos duomenys atsidūrė adresu Sausio 13-osios g. 33-110, Vilniuje, tik per J. G., nes pastarasis jai yra sakęs, jog nakvoja pas draugus, todėl šiuos duomenis galėjo jiems perduoti ar parduoti siekdamas sau turtinės naudos. Ji pati šiuo adresu nėra buvusi (b. l. 8-9).
Iš 2013-02-12 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK gauto J. V. pranešimo kopijos (ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01653-12) matyti, kad J. V. raštu nurodė, kad iš jos nebuvo pagrobta internetinės bankininkystės prisijungimo ir identifikavimo informacija bei nebuvo neteisėtai panaudoti jos elektroniniai duomenys. Ji nurodo, kad jos jokių duomenų J. G. nepagrobė, visi veiksmai su jos el. bankininkyste buvo atliekami tik jos sutikimu ir prašymu (b.l. 18-19).
Iš 2013-04-03 liudytojos J. V. papildomos apklausos protokolo kopijos (ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01653-12) matyti, kad J. V. parodė, jog 2013-02-04 ji su J. G. buvo susitikusi Vilniaus m. apylinkės teisme. J. G. jai pasakė, kad jis buvo policijoje ir jį kaltina už nieką, t.y. dėl to, jog jis neteisėtai, be jos sutikimo, prisijungė prie jos internetinės bankininkystės. Jai davė paskaityti kažkokį raštą, iš kurio ji suprato, kad J. G. šiais dalykais yra kaltinamas pagal jos 2012-12-11 duotus parodymus. Jo prašymu ji papasakojo ką nurodė policijoje vykusioje apklausoje. Jis tuomet nurodė, kad į jos elektroninį paštą atsiųs jos parodymus, kokius ji turi duoti policijoje, jog „jį išgelbėtų“. Ji sutiko, nes J. G. pagailėjo ir jam buvo atleidusi, be to, J. G. pasakė, kad ji turi teisę bet kada keisti parodymus. Vėliau ji el.paštu gavo raštą su surašytais jos parodymais, raštą jį atspausdino ir pristatė į Vilniaus m. 3 PK. Tvirtina savo 2012-12-11 duotus parodymus (b. l. 20-21).
J. V. pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės (b. l. 47), priesaikoje nurodyta, kad ji prisiekia sakyti tik tiesą (b. l. 48).
Iš 2013-07-31 teisiamojo posėdžio protokolo kopijos (baudžiamoji byla Nr. 1-2243-716/2013) matyti, kad J. V. parodė, kad J. G. pažįsta. Buvo įspėta pagal BPK 163 str. 1 d., BK 235 str. 1-3 str. ir prisiekė. Pasirašė priesaikos tekstą. Parodė, kad duomenys nebuvo panaudoti prieš jos valią ar, kad jai būtų buvusi padaryta žala. Jos sąskaita buvo užblokuota. 2012-06-21 atidarė banko sąskaitą. Kadangi neturėjo tašės, dokumentus susidėjo pas J. G. į kuprinę. Kai jis pavogė telefoną, kartu su dokumentais pasišalino. Po teismo, kai buvo, tai jis sakė, kad prasidėjo byla dėl banko dokumentų, kad jis norėjo juos panaudoti prieš jos valią. Po to tyrėja Abaravičienė jai paskambino ir paprašė liudyti. Tyrėja ją išsikvietė, apklausė. Pas ją buvo ir antrą kartą. Pirmą kartą dėl tų dokumentų ar buvo apklausta - nepamena, ar prieš nuosprendį. J. nieko jos neprašė. Ji J. G. pranešė, kad liudija, bet šiaip nebendravo. Nežino, ar jis ką siuntė elektroniniu paštu, lyg tai ne. Nepyko ant jo dėl tų dokumentų. Jai žala nebuvo padaryta. Jis neprašė pakeisti parodymų. Tyrėja pasakė, kad geriau sakyti taip. Parodymų ji negavo iš J. G.. Melavo sakydama, kad J. G. jai davė parodymus. Neprisimena, kokį raštą atnešė tyrėjai. Ji buvo surašiusi parodymuose, kokios iš tikrųjų buvo aplinkybės. Atspausdinusi buvo. Buvo surašytos aplinkybės. Vagystė įvyko pirmą valandą dienos. Matė ji tą prisijungimą. Ji tuomet dar buvo su J.. Ji paprašė, kad jis paskambintų kam nors, kas turi kompiuterį. Ji nori pasakyti, kad žala nepadaryta. Ji tame nemato nusikaltimo. Du kartus atrodo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta. Atsimena, kaip atidarė sąskaitą. Prieš atidarant sąskaitą nekalbėjo su J. G., kad ji nori paimti kreditą. Prašė J. G., kad prisijungti prie kompiuterio. Sąskaitą atsidarė, nes ten turėjo pervesti alimentus. Ji atidarė sąskaitą, gavo dokumentus, įdėjo tuos dokumentus į krepšį Justinui. Alimentus už vaiką S. Ž. jai turėjo pervesti. Ji Žilioniui pasakė sąskaitą telefonu. Prašė, kad prisijungtų kas nors ir patikrintų. Ten buvo laikinas slaptažodis. Ji neturėjo kur jungtis prie kompiuterio. Kodus ji padiktavo Justinui, o šis telefonu juos perdavė G.. Žino, kad perdavė G.. Patvirtina, kad G. prisijungė prie sąskaitos jos valia. Prisijungimo metu jai buvo 18 metų. Jai žala nėra padaryta. Nebuvo pinigai nuo jos sąskaitos nurašyti. Dėl prisijungimo pasakė telefonu G. gera valia, niekas nevertė to padaryti. Vaikui 3 metai. Jai 19 metų. Pastovaus mokėjimo nėra, kai vaiko tėvas turi pinigų, tai perveda. Pas ją buvo ir antra banko sąskaita – pašalpoms. Sąskaita buvo „Swedbanke“. Jos paprašė, nes taip buvo patogiau pervesti. Dabar jos vaiko tėvas nemoka alimentų, tik tris ar keturis kartus pervedė. Dabar jis įvyko į užsienį. Po 200-400 Lt jai pervesdavo. Ji turi kompiuterį, asmeninį. Namie jį laiko. Gyvena su tėvais, tėvai dirba. Gal ji nesuprato to pasakymo - pagrobimas. Jis ketino pagrobti telefoną, o ne dokumentus. Dokumentai jam buvo nereikalingi. Ji vengė tyrėjos. Tyrėja vis tiek išsikvietė ir pareikalavo. Kai perskaitė tą raštą, tai vėliau gal supyko dėl to rašto. Nežino, nepamena, kada tą raštą nunešė. Raštinėje paliko raštą. Po to net nepamena po kiek laiko ją išsikvietė. Jokių pretenzijų J. G. ji neturi. Moralinės žalos nepatyrė iš jo pusės (b.l. 49-54).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Jie patvirtina, kad kaltinamoji 2013 m. liepos 31 d. apklausiama kaip liudytoja Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2243-716/2013, būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo posėdyje davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad J. G. neprašė jos pakeisti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo paneigti liudytojų parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu. Remdamasis minėtais įrodymais teismas kaltinimo faktines aplinkybes pripažįsta įrodytomis. Veika baigta. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ji kvalifikuota teisingai.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. V. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu (b. l. 116).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (nesunkus, tyčinis nusikaltimas), į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – J. V. yra neteista, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką, nedirba, mokosi Vilniaus kolegijoje, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 114, 115).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šešių mėnesių bausmės laikotarpis, uždraudžiant bendrauti su G. O., R. O., J. G., atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslinga kaltinamajai skirti ir BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytą pareigą. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas pareiga kaltinamajam be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos yra bendro pobūdžio, taikytina be atskiro teismo įpareigojimo visiems asmenims, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai šešis mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant jai šiuo laikotarpiu bendrauti su G. O., R. O. ir J. G., ir įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti mokslus, arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – keturis mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant J. V. šiuo laikotarpiu bendrauti su G. O., R. O. ir J. G. bei įpareigojant ją šiuo laikotarpiu tęsti mokslus, arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.