Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-02-14 · Civilinė byla Nr. 2-72-356/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-14
Bylos Nr.
2-72-356/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01037-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Pareiškėjas
V. B., J. B., A. S.
Suinteresuotas asmuo
A. S., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, VSDFV Utenos skyriaus, Lietuvos gyventojų, VSDFV Utenos skyrius, VSDFV Kauno skyrius
Civilinė byla Nr.2-72-356/2014teisminio proceso Nr.2-50-3-01037-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 113.1;116.1; 128.2;
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 14d.
Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant pareiškėjams V. B. ir J. B., o suinteresuotam asmeniui A. S., suinteresuotų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV Kauno skyriaus atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B., J. B., A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, VSDFV Utenos skyriui bei VSDFV Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustato:

Pareiškėjai V. B., J. B., A. S. nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo jiems tikslu, 1997-06-30 Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo Nr.VIII-342 5 str. 2d. 3p. pagrindu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie laikotarpiu nuo 1949-10-04 iki 1956-09-19 negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Utenos rajone.

Paaiškino, kad jų tėvas P. B. buvo suimtas laikotarpiu nuo 1945-07-14 iki 1946-04-17, o 1949-10-04 buvo suimtas ir kalinamas Vorkutos mieste, Rusijoje iki 1956-09-19, todėl jiems teko slapstytis, jie nebegalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pareiškėją A. S. priglaudė (duomenys neskelbtini)miestelyje gyvenusi tėvo teta R. M., ten pareiškėja gyveno iki baigė 4 klases. Nuo 1953 metų slapstytis reikėjo mažiau. Pareiškėjas V. B. buvo pats jauniausias, todėl gyveno kartu su motina, pats nieko nepamena. Pareiškėjas J. B. taip pat savo namuose nuolat nebūdavo: priglaudė jo krikšto tėvas R., gyvenęs netoli (duomenys neskelbtini)miestelio, kartu su motina nakvodavo pas kaimynus T., M. Kai susikūrė kolūkis, motina dirbo kolūkyje.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į pareiškimą (32 b.l.) nurodė, kad liudytojų parodymai leistų spręsti, ar slapstymosi faktas yra buvęs.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į pareiškimą (29-30 b.l.) nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą galima būtų nustatyti, jei pateikti įrodymai patvirtintų nurodytus faktus dėl slapstymosi ir negalėjimo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškimą (41-43 b.l.) nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą galima būtų nustatyti, jei pareiškėjų pateikti įrodymai patvirtintų jų nurodytas faktines aplinkybes dėl slapstymosi ir negalėjimo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėjų pateikti gimimo, santuokos (pareiškėjos) liudijimų duomenys patvirtina, kad pareiškėjų tėvas - P. B., o motina – A. S. – B. (8-11 b.l.). Bažnyčios išduota pažyma patvirtina, kad pareiškėjų tėvų santuoka buvo sudaryta 1941-07-12 (15 b.l.). Pareiškėja A. S. yra gimusi 1942-05-14, pareiškėjas V. B. -1947-08-04, o J. B. – 1945-04-10. A. B. mirė 1986-05-30 (12 b.l.). Lietuvos Generalinės prokuratūros 2011-08-01 pažymėjimas (13 b.l.) patvirtina, kad P. B. buvo neteisėtai represuotas ir kalinamas laikotarpiais nuo 1945-07-14 iki 1946-04-17 ir nuo 1949-10-04 iki 1956-09-19 (Vorkutos mieste, Komi Respublikoje, Rusijos Federacijoje). P. B. (B.) po mirties buvo suteiktas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas (9 b.l.).

Šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjų tėvas P. B. buvo politinis kalinys, o pareiškėjai jo įkalinimo laikotarpiu buvo nepilnamečiai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2013-06-12 raštu Nr.36R-t-21 pareiškėjams nurodė būtinumą kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (23 b.l.).

Teismine tvarka juridiniai faktai gali būti nustatomi tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių asmenys negali pasinaudoti administracine jų patvirtinimo tvarka. 1997-06-30 Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas (Nr.VIII-342) nenumato jokių įrodymų panaudojimo šiose bylose apribojimų, todėl šį juridinę reikšmę turintį faktą galima įrodinėti bet kuriomis LR CPK 177 str. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Minėtas įstatymas, jo 5 str. 2d. 3p. nustato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Esant tokio pobūdžio teisiniam reguliavimui, pareiškėjams neužtenka įrodyti, kad jų tėvas buvo įkalintas, jie privalo įrodyti, kad jo, politinio kalinio, šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Pareiškėjai nurodė, kad jie ir jų motina po tėvo suėmimo ir įkalinimo negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o šias aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų G. M. bei V. A. T. parodymais.

Liudytoja G. M., gimusi 1933 m. (duomenys neskelbtini) kaime ir ten gyvenusi iki 1955 metų, paaiškino (72 b.l.), kad B. namai buvo mažiau nei vieno kilometro atstumu nuo jos tėvų namų, jų žemės sklypai ribojosi, pareiškėjų motina guosdavosi jos tėvams, kad jos vyras įkalintas, kai kada ateidavo pas juos su 2 vaikais pernakvoti. Jai nėra žinomos tikrosios B. su vaikais nakvojimo jų namuose priežastys, mano, kad galėjo būti, jog jai vienai su vaikais būdavo baisu nakvoti namuose, kurie buvo prie pat kelio.

Liudytojas V. A. T., gimęs 1937 m. (duomenys neskelbtini)kaime ir ten gyvenęs iki 1959 metų (pašauktas į armiją) (78 b.l.), paaiškino, kad jo tėvai gyveno kaimynystėje su B., jų namus skyrė apie 300-400 metrų, nuo 1946 metų, kuomet P. B. slapstėsi, B. su vaikais taip pat slapstėsi, t.y. kartais ateidavo pas juos nakvoti, baiminosi, kad jos ir vaikų neištremtų. Po P. B. įkalinimo 1949 m. jo žmona su vaikais irgi pas juos kartais ateidavo pernakvoti. Kai susikūrė kolūkis, A. B. buvo įrašyta į kolūkio narius, dirbo kolūkyje.

Minėtų liudytojų duoti parodymai patvirtina tai, kad pareiškėjai ir jų motina po P. B. įkalinimo liko gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tik kartais ateidavo pas juos, artimiausius kaimynus, pernakvoti. Be to, pagal liudytojo V. A. T. parodymus, A. B. buvo įrašyta į kolūkio narius ir dirbo kolūkyje.

Utenos apskrities archyvo pažyma 2012-11-18 Nr. N4-1122 ir jos priedas (65-66 b.l.) patvirtina, kad į (duomenys neskelbtini) kaimo 1952-1954 metų ūkinę knygą buvo įrašyta A. B., ji nurodyta buvusi šeimos galva, kolūkietė, ūkyje laikanti gyvulius. Į ūkinę knygą buvo įrašyti ir pareiškėjai, jų tėvas P. B., nurodyta, kad jis yra įkalintas. Šie įrodymai turi didesnę įrodomąją galią (LR CPK 197 str. 2 d.), jie neprieštarauja liudytojo V. A. T. parodymams.

Kad slapstymosi tikslu pareiškėja A. S. gyveno Vyžuonų miestelyje pas giminaitę, kur lankė mokyklą ir baigė 4 klases, o pareiškėjas J. B., jo teigimu, kurį laiką buvo pas kitus giminaičius tuo pačiu tikslu, liudytojai nepatvirtino. Byloje nėra įrodyta, kad politinio kalinio P. B. nepilnamečiams vaikams būtų buvusi didesnė grėsmė, nei jų motinai, kuri ir po sutuoktinio P. B. įkalinimo toliau legaliai gyveno savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Įvertinus pareiškėjų pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė fakto, kad jie ir jų motina A. B., tėvą P. B. 1949 m. įkalinus, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pareiškimas atmestinas, nes neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Šioje byloje susidarė 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, valstybei išieškotinos iš vieno pareiškėjo – J. B. (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263, 264, 265, 268, 269, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė