- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- eI-7872-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Nacionalinio ortopedijos centro
- Atsakovas
- Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Nacionalinio ortopedijos centro atstovui D. R., atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovams Dariui Giruckui, Editai Remeikienei, Ramunei Vaitkevičienei, atsakovės Valstybinės ligonių kasos atstovams Giedriui Ramanauskui ir Rasai Rimkutei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundus dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
atsakovė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK, Kasa) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundais, kuriais prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 3R-213(AG-157/02-2016) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Nacionalinio ortopedijos centro (toliau – ir pareiškėjas, Centras) 2016 m. gegužės 5 d. skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovai paaiškina, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriuje buvo gauta informacija, jog Kauno miesto lopšeliuose-darželiuose (,,Žvangutis“ ir ,,Kūlverstukas“) lankosi Centro vadovas, tikrina ten esančių vaikų pėdutes ir skiria kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ortopedijos priemones. 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 ,,Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su VLK ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Veiklos priežiūros aprašas) reglamentuota neplaninio patikrinimo procedūra, 2016 m. kovo 7 d. buvo faktiškai patikrinta Centro veikla vietoje, kartu su Kauno teritorinės kasos atstovais dalyvaujant Tarnybos vyriausiajai specialistei. Tarnyba 2016 m. kovo 9 d. raštu Nr. D2-2325-(1.20.) ,,Dėl informacijos pateikimo“ Kauno teritorinei ligonių kasai pateikė pagal kompetenciją parengtas 2016 m. kovo 8 d. išvadas, kurios buvo inkorporuotos į galutinę Kauno teritorinės ligonių kasos 2016 m. kovo 10 d. Patikrinimo pažymą Nr. AS-130 (toliau – ir Patikrinimo pažyma), kurios pagrindu VLK 2016 m. balandžio 18 d. raštu ,,Dėl UAB Nacionalinis ortopedijos centras“ pateikė prašymą stabdyti Centro licencijos dalies galiojimą, sustabdant teisę teikti ortopedijos ir traumatologijos, chirurgijos, vaikų chirurgijos paslaugų teikimą. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 ir 5 dalimis Tarnybos 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. T1-614 ,,Dėl dalies UAB ,,Nacionalinis ortopedijos centras“ licencijoje nurodytų paslaugų sustabdymo“ (toliau – ir Įsakymas) iki 2016 m. liepos 22 d. sustabdė Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijoje Nr. 3529 nurodytų ortopedijos ir traumatologijos, chirurgijos ir vaikų chirurgijos paslaugų teikimą, pavedant Centrui iki minėto termino pateikti teisės aktų reikalavimų pažeidimų pašalinimą įrodančius bei minėtų antrinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams patvirtinančius dokumentus.
Atsakovai teigia, jog priešingai nei Skundžiamame sprendime nurodo Komisija, Įstatymo 54 straipsnis nenumato prievolės kontroliuojančiai institucijai atlikti papildomų procedūrų prieš priimant sprendimą stabdyti dalies ar visų Įstaigos sveikatos priežiūros licencijoje nurodytas paslaugų teikimo. Tarnybos sprendimas, įformintas Įsakymu, buvo priimtas vadovaujantis oficialiai VLK 2016 m. balandžio 18 d. raštu ,,Dėl UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“ pateiktos 2016 m. kovo 10 d. Kauno teritorinės kasos Patikrinimo pažymos NR. AS-130 pagrindu. Tarnyba, sprendimą stabdyti Centro licencijoje nurodytų dalies asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą priėmė vadovaudamasi jau atlikto patikrinimo išvadomis, kaip objektyviai nustatytais duomenimis (faktais) ir Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 ir 5 dalimis. Priimdama Įsakymą, Tarnyba neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo kvestionuoti 2016 m. kovo 10 d. Kauno teritorinės kasos Patikrinimo pažymoje NR. AS-130 nustatytų aplinkybių ir atlikto jų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimo, kadangi pati, oficialiai deleguojant atstovą, dalyvavo atliktame jungtiniame patikrinime ir teikė išvadas pagal kompetenciją, kurių objektyvumu neabejoja. Komisija Sprendime nepagrįstai iškėlė reikalavimą, sąlygojantį Įsakymo teisėtumą, atlikti papildomas procedūras, prieš priimant sprendimą stabdyti Centro veiklą, neatsižvelgdama į tai, kad procedūros, t. y. jungtinis patikrinimas, jau buvo atliktas ir atitinkamos išvados parengtos. Tarnyba, turėdama Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte laiduojamą teisę, 2016 m. kovo 10 d. Kauno teritorinės kasos Patikrinimo pažymoje NR. AS-130 nurodytas aplinkybes ir konstatuotas išvadas įvertino kaip pakankamą pagrindą konstatuoti, kad dėl Centro veikloje nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų yra realus pavojus pacientų sveikatai arba daroma žala žmonių sveikatai, nuostoliai juridiniams ir fiziniams asmenims.
Atsakovai nurodo, kad atlikus patikrinimą, buvo nustatyta ir Patikrinimo pažymoje užfiksuota, jog Centro gydytojas D. R. 2015 m. kovo ir gruodžio mėn. teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas ankstyvojo ir viduriniojo amžiaus vaikams (pacientams) Kauno miesto lopšeliuose-darželiuose ,,Žvangutis“ ir ,,Kūlverstukas“ nors Tarnybos išduota licencija nesuteikia teisės teikti antrinių ambulatorinių – chirurgijos – paslaugų minėtų lopšelių-darželių adresais tuo pažeidžiant Įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“, 50.3 papunktį, nustatantį licencijos turėtojo pareigą užsiimti licencijoje nurodyta veikla tik licencijoje nurodytais adresais; Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, 41 punktą.
Atsakovai teigia, jog neplaninio patikrinimo metu galiojusios Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ (toliau – ir Licencijavimo taisyklės), reglamentuoja reikalavimus įstaigoms, kurios ketina teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bei licenciją gavusioms ir teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas įgijusioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir šių įstaigų atitinkamas pareigas, tiesiogiai susijusias su licencijos gavimu. Licencijavimo taisyklių 50.3 papunktyje įtvirtinta licencijos turėtojo pareiga užsiimti licencijoje nurodyta veikla tik licencijoje nurodytais adresais, jei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato kitaip. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta analogiška licencijos turėtojo pareiga, išskyrus atvejus, kai pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pobūdį ir paskirtį jos turi būti teikiamos ne tik įstaigoje ir tai numatyta atskirų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose sveikatos apsaugos ministro įsakymuose. Šiuo metu galiojančios Licencijavimo taisyklų redakcijos 57.2 papunktyje taip pat nurodyta analogiška licencijos turėtojo pareiga. Sisteminis minėtų teisės aktų aiškinimas suponuoja, jog asmens sveikatos priežiūros įstaiga, veikianti Lietuvos Respublikoje ir turinti licenciją, suteikiančią teisę teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, verstis asmens sveikatos priežiūros veikla gali tik turimoje licencijoje nurodytais adresais. Vadinasi, Kauno miesto lopšeliuose-darželiuose ,,Žvangutis“ ir ,,Kūlverstukas“ negalėjo būti teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kadangi tirti vaikai (pacientai) nepateko į Organizavimo tvarkos aprašo 22 punkto taikymo apimtį, t. y. į subjektų, kuriuos ortopedinėmis techninėmis priemonėmis mobili komanda aprūpina jų gyvenamoje arba gydymosi vietoje arba globos namuose, ratą. Tuo tarpu, Komisijai pateiktoje Sutartyje Nr. (be numerio)-DAR/NOC, sudarytoje tarp Kauno miesto lopšelio-darželio „Žvangutis“ ir Centro, ir Sutartyje Nr. 2-DAR/NOC, sudarytoje tarp Kauno miesto lopšelio-darželio „Kūlverstukas“ ir Centro, pažymėta, kad Centras minėtų Kauno miesto lopšelių-darželių patalpose įsipareigoja atlikti vaikų pėdų profilaktinę medicininę apžiūrą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jos, kaip kontroliuojančios institucijos, teisę sustabdyti įstaigoje tam tikrų paslaugų teikimą, jei įstaigos atliekama sveikatos priežiūra neatitinka teisės aktų reikalavimų ir dėl to yra realus pavojus pacientų sveikatai arba daroma žala žmonių sveikatai, nuostoliai juridiniams ir fiziniams asmenims, atsižvelgdama į neplaninio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, iki 2016 m. liepos 22 d. sustabdė ortopedijos ir traumatologijos, chirurgijos ir vaikų chirurgijos paslaugų teikimą. Atkreipia dėmesį, kad neplaninis patikrinimas buvo pradėtas gavus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pavedimą dėl turimos informacijos, jog Centro teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Tarnyba pažymi, jog nors Komisija konstatavo esminius procedūrinius pažeidimus, padarytus priimant Įsakymą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Tarnybos nuomone, sprendimas stabdyti dalį įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nors ir priimtas nekviečiant Centro atstovo dalyvauti svarstyme dėl kontrolės priemonių / sankcijų taikymo, tačiau yra pagrįstas motyvuota Patikrinimo pažyma ir joje nustatytų aplinkybių pagrindu, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Nors pareiškėjas 2015 m. kovo 9 d. Tarnybai pateikė papildomus, jo nuomone, reikšmingus dokumentus, tačiau juos vertinant retrospektyviai, jie nesudaro pagrindo keisti Tarnybos sprendimo stabdyti dalį Įstaigos sveikatos priežiūros licencijoje nurodytų paslaugų.
Atsiliepimas
Atsakovės Tarnybos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog Kasos atliekamame patikrinime dalyvavo jos atstovas, todėl Komisija nepagrįstai konstatavo, jog Tarnyba atliko ne visus procedūrinius veiksmus. Įstatymas nenumato jokių papildomų procedūrų, Komisija savo sprendime nemotyvavo savo išvados, kad jos nebuvo atliktos ir kokiais teisės aktais remiantis tokios procedūros turėjo būti atliekamos. Nenurodė kokių konkrečių procedūrų Tarnyba neatliko. Pažymėjo, jog pareiškėjas be pagrindo atlikdavo sveikatos patikrinimus ir skirdavo gydymą sveikiems vaikams. Nurodė, jog pareiškėjos veiksmų neteisėtumu buvo įsitikinta visiškai, todėl dalis licencijoje nurodytų paslaugų buvo sustabdytos pagrįstai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Nacionalinis ortopedijos centras su atsakovų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti.
Pareiškėjas visų pirma pažymi, jog Kasa 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 4K-2731 „Dėl UAB Nacionalinis ortopedijos centras” Tarnybai nurodė, kad gautas anoniminis skundas, kuris yra pagrindas stabdyti pareiškėjo licenciją. Anoniminis skundas gautas 2016 m. kovo 25 d., o neplaninis patikrinimas pradėtas kovo 7 d. Pateikus skundą Komisijai, Kasa pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad tyrimas pradėtas ne skundo pagrindu, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu, tačiau susipažinus su Komisijai pateikta medžiaga išaiškėjo, jog kažkoks skundas, kurį Kasa nuslėpė nuo pareiškėjo ir Tarnybos, galimai visgi yra. Tai grubus procesinių teisės normų, reglamentuojančių tyrimo proceso eigą pažeidimas.
Pareiškėjo manymu, Tarnyba sąmoningai klaidina teismą teigdama, kad jos vyriausioji specialistė dalyvavo Kasos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 1K-65 ,,Dėl UAB Nacionalinio ortopedijos centro neplaninio patikrinimo“ sudarytos komisijos sudėtyje. Šį faktą konstatavo Komisija Skundžiamame sprendime, taip pat, tai patvirtina pridedamos Kauno teritorinės ligonių kasos sudarytos neplaninio patikrinimo komisijos išvados, kuriose nėra Tarnybos vyriausiosios specialistės kaip komisijos nario parašo. Tai patvirtina, jog Tarnyba, priimdama sprendimą, neturėjo visos informacijos apie naujas, po neplaninio patikrinimo komisijos išaiškėjusias, faktines aplinkybes. Kasa nuslėpė nuo Tarnybos pareiškėjo 2016 m. balandžio 4 d. pateiktą raštą Nr.3-TLK/16-KAU „Dėl neplaninio patikrinimo pažymos”, kur patvirtinama, jog iki licencijos sustabdymo buvo pašalintas vienintelis neplaninio patikrinimo metu rastas įstaigos smulkus teisės aktų pažeidimas (pareiškėjas nevedė „Pacientų registracijos žurnalo”), įvykdytos visos neplaninio patikrinimo metu pateiktos rekomendacijos. Atskirais klausimais apie naujas faktines aplinkybes, kurie priskirti tik Tarnybos kompetencijai, pareiškėjas šiame rašte įsipareigojo teikti tik Tarnybai. Pažymi, jog Tarnybos vyriausioji specialistė 2016 m. gegužės 5 d. patvirtino, jog minėto rašto nėra mačiusi ir/ar susipažinusi. Pareiškėjas, sužinojęs, kad nuo Tarnybos buvo nuslėptas pareiškėjo 2016 m. balandžio 4 d. pateiktas raštas Nr.3-TLK/16-KAU „Dėl neplaninio patikrinimo pažymos”, pakartojo šio rašto turinį Tarnybai, kuri juo vadovaudamasi 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu „Dėl UAB Nacionalinio ortopedijos centro įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijoje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sustabdymo panaikinimo” panaikino licencijos sustabdymą. Šis faktas patvirtina, kad pareiškėjui licencija neteisėtai buvo sustabdyta neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių ir negavus pareiškėjo paaiškinimo.
Pareiškėjas pažymi, kad Kauno teritorinės ligonių kasos patikrinimas (kontrolės procedūra) pagal Kasos direktoriaus įsakymu nustatytą tvarką atliekamas dviem etapais. Pirmame etape neplaninio patikrinimo komisija patikrina faktines aplinkybes, pateikia išvadas, o įstaiga pateikia savo atsiliepimą į pateiktas išvadas. Antrame etape sudaroma nauja „ekspertizės komisija”, kuri atsižvelgusi į neplaninio patikrinimo išvadas ir įstaigos pateiktus atsiliepimus, priima “ekspertinį nutarimą”, kuris ir yra galutinė patikrinimo išvada. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nėra gavęs patikrinimo ekspertinės pažymos, taigi patikrinimas atliktas pažeidžiant Kasos direktoriaus nustatytą tvarką, todėl Komisija pagrįstai konstatavo, kad Kasa galėjo kreiptis į Tarnybą dėl licencijos panaikinimo/sustabdymo tik užbaigus kontrolės procedūrą bei įvertinus, ar yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas tokio sprendimo priėmimui. Tarnybos įsakyme nėra nurodyti konkretūs sprendimo motyvai, o pateikiama tik nuoroda į Kasos 2016 m. balandžio 18 d. raštą ,,Dėl UAB Nacionalinis ortopedijos centras“, tačiau šiame rašte pateiktos išvados nėra galutinės, todėl pareiškėjui labai sunku nustatyti, kurie galimai nustatyti trūkumai padarė realią žalą žmonių sveikatai, nuostolius juridiniams ir fiziniams asmenis. Taigi, šis sprendimas akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymi, jog Tarnybos 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr.T1-614 „Dėl dalies UAB Nacionalinio ortopedijos centras licencijoje nurodytų paslaugų sustabdymo” rengėjas net nežinojo teisės akto, įpareigojančio ortopedijos įmonėms turėti mobilias komandas, kurios turi teisę teikti specializuotą gydytojo specialisto pagalbą ne įstaigos licencijoje nurodytoje vietoje (Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-234 „Dėl Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo tvarka) 11 punktas). Be to, padarytas ir akivaizdus procedūrinis pažeidimas, nes į svarstymą pareiškėjas nebuvo kviečiamas.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog Komisijos sprendimas yra proporcingas. Pažymėjo, jog net nustačius pažeidimą, galėjo būti skiriamos švelnesnės sankcijos, pvz., įspėjimas arba bauda.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kildo dėl Tarnybos 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. T1-614 ,,Dėl dalies UAB ,,Nacionalinis ortopedijos centras“ licencijoje nurodytų paslaugų sustabdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsakovai nesutinka su Skundžiamu Komisijos sprendimu, kuriuo minėtas įsakymas yra panaikintas, visų pirma dėl to, kad Įstatymo 54 straipsnis nenumato prievolės kontroliuojančiai institucijai atlikti papildomų procedūrų prieš priimant sprendimą stabdyti dalies ar visų Įstaigos sveikatos priežiūros licencijoje nurodytų paslaugų teikimą.
Šiuo aspektu teismas pažymi, jog minėta Įstatymo nuostata iš tiesų nenustato, kad Tarnyba, prieš priimdama sprendimą stabdyti visų ar dalies licencijoje nurodytų paslaugų teikimą, turi atlikti papildomas procedūras, tačiau pažymėtina, jog Veiklos priežiūros aprašas detalizuoja kokiu būdu turi būti atliekamas patikrinimas. Šio aprašo 4.5 punktas nustato, kad kontrolės procedūra – įstaigos ar įmonės teikiamų kompensuojamųjų paslaugų atitikties nustatytiems reikalavimams, šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšomis ir su tuo susijusios veiklos, taip pat kompensuojamųjų vaistų, MPP ir OTP išrašymo, išdavimo ir su tuo susijusios įstaigų ir įmonių veiklos patikrinimas, atliekamas šios veiklos priežiūrą vykdančios institucijos. Vadovaujantis Veiklos priežiūros aprašo 4.7 punktu patikrinimas – pirmasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo renkami ir apibendrinami duomenys ir faktai, susiję su įstaigos ar įmonės tikrinama veikla, ir teikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių įvertinimo. Patikrinimo pažyma – dokumentas, kuriame pateikiami pirmojo kontrolės procedūros etapo (patikrinimo) duomenys ir išvados (4.8 punktas). Ekspertizė – antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių buvo padaryta žala PSDF biudžetui ir koks šios žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo (4.9 punktas). Veiklos priežiūros aprašo 22 punktas nustato, jog kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to – ekspertizė. Minėto aprašo 44 punktas nustato, jog įtaigos ar įmonės veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovas, pasibaigus patikslinimų, paaiškinimų ir pastabų pateikimo terminui, įsakymu paveda atlikti ekspertizę. Šios nuostatos neabejotinai patvirtina Komisijos išvadą, kad kontrolės procedūra susideda iš dviejų etapų – patikrinimo ir ekspertizės, o minėta Veiklos priežiūros aprašo 44 punktas leidžia daryti išvadą, jog ekspertizė yra privalomas kontrolės procedūros etapas, be kurio negali būti priimtas įsakymas dėl visų ar dalies licencijoje nurodytų paslaugų sustabdymo.
Iš byloje esančių duomenų matyti ir ginčo byloje nėra, jog pirmasis kontrolės procedūros etapas buvo atliktas. Tuo tarpu, ekspertizė, t. y. antrasis kontrolės procedūros etapas prieš priimant Įsakymą sustabdyti dalies Centro licencijoje nurodytų paslaugų teikimą, nebuvo atlikta. Šį faktą patvirtina 2016 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 1-177, kuriuo Kauno teritorinė ligonių kasa nusprendė atlikti Centro patikrinimo rezultatų ekspertizę (Komisijos bylos 1 t., b. l. 91). Pažymėtina, jog šiame įsakyme taip pat vadovaujamasi jau minėtais Veiklos priežiūros aprašo 22 ir 44 punktais, numatančiais dviejų etapų kontrolės procedūrą. Taigi, nagrinėjamu atveju prieš priimant Įsakymą kontrolės procedūra nebuvo užbaigta. Atsižvelgęs į minėtas Veiklos priežiūros aprašo nuostatas, kurios imperatyviai nustato, jog vykdomą kontrolės procedūrą privaloma atlikti dviem etapais, teismas konstatuoja, jog Kasa iki kontrolės procedūros užbaigimo apskritai negalėjo kreiptis į Tarnybą su prašymu sustabdyti dalies Centro paslaugų teikimą. Kita vertus, gavusi tokį prašymą Tarnyba, prieš priimdama Įsakymą, turėjo įvertinti, ar buvo atliktos visos procedūros tokiam prašymui pateikti bei įsitikinti, kad prašymas yra pagrįstas. Nors tai nėra tiesiogiai įtvirtinta Įstatymo nuostatose, tačiau pažymėtina, jog valstybės įstaigos privalo veikti vadovaudamosi gero viešojo administravimo principu. Įsakyme nurodyta, jog jis priimtas remiantis Kasos 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 4K-2731 nurodytomis aplinkybėmis ir teisės aktų pažeidimais. Šiame rašte nurodyta, jog jis surašytas 2016 m. kovo 10 d. Kauno teritorinės ligonių kasos patikrinimo pažymos Nr. AS-130 bei Tarnybos vyriausiosios specialistės išvadų pagrindu. Šiame rašte nenurodyta, jog buvo atlikta ekspertizė, t. y. iš rašto turinio akivaizdžiai matyti, jog kontrolės procedūra buvo neužbaigta, neįsitikinta Patikrinimo pažymoje konstatuotų faktų ir pažeidimų pagrįstumu, tačiau šios aplinkybės, priimdama Įsakymą, Tarnyba nevertino, t. y. įsakymą priėmė vadovaudamasi duomenimis, kurių pagrįstumas nėra patikrintas. Be to, pažymėtina, jog su Kasos 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 4K-2731 (Komisijos bylos 1 t., b. l. 117) buvo pateiktos Tarnybos vyriausiosios specialistės išvados, pateikta informacija (Komisijos bylos, 1 t., b. l. 133) iš žiniasklaidos bei pateiktas anoniminis skundas, tačiau priimdama (Komisijos bylos, 1 t., b. l. 135–137) Įsakymą Tarnyba neatsižvelgė į tai, jog anoniminis skundas yra surašytas tik 2016 m. kovo 25 d. (Komisijos bylos 1 t., b. l. 131), o neplaninis patikrinimas pradėtas 2016 m. kovo 7 d. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Kasos direktoriaus 2016 m. kovo 2 d. įsakymu buvo sudaryta patikrinimo komisija, tačiau į jos sudėtį nebuvo įtraukta Tarnybos vyriausioji specialistė (Komisijos bylos, 1 t., b. l. 59) nepaisant to, jog ji buvo deleguota Tarnybos. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas Tarnybos teiginys, jog jos vyriausioji specialistė dalyvavo Kasos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 1K-65 ,,Dėl UAB Nacionalinio ortopedijos centro neplaninio patikrinimo“ (Komisijos bylos, 1 t., b. l. 56) sudarytos komisijos sudėtyje. Taip pat, pažymėtina, jog Veiklos priežiūros 39.6 punktas nustato, kad patikrinimo pažymoje nurodoma specialistų, atlikusių patikrinimą, vardai, pavardės, pareigos, užduotys, kurias jie pagal kompetenciją atliko, bei šių asmenų pasižadėjimas būti nešališkiems ir konfidencialiems. Šiuo atveju duomenų apie nešališkumą byloje nėra pateikta. Be to, Centro atstovas nebuvo kviečiamas į posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas sustabdyti dalį licencijos veiklų, todėl negalėjo tinkamai apginti savo pozicijos. Be to, pažymėtina, jog iš minėtų teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad Įsakymas galėjo būti priimtas tik konstatavus, jog yra kilusi reali grėsmė sveikatai ar atsiradusi žala, tačiau ši aplinkybė Tarnybos nebuvo vertinama. Žalos ir grėsmės sveikatai faktas yra niekuo nepagrįstas. Tarnyba Komisijos posėdyje nurodė, jog yra atliekami papildomi patikrinimai dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo (Komisijos bylos 3 t., b. l. 181 garso įrašas), taip pat, pagrįsdama šį faktą, teismui 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikė papildomus įrodymus, tačiau kaip teisingai savo sprendime nurodė Komisija, šie veiksmai yra atliekami jau po Įsakymo priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju nevertinami, nes neturi įtakos Įsakymo pagrįstumui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas (nuo 2016 m. liepos 1 d. 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nustato, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Tarnyba padarė esminius procedūrinius pažeidimus, sudarančius pagrindą naikinti Įsakymą, todėl atsakovų skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Vyriausiosios administracinių ginčų 2016 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 3R-213(AG-157/02-2016) paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atsakovų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundus atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.