Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. (I. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas I. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. vasario 8 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai yra pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas. Ploto trūkumas apriboja judėjimą, todėl silpsta raumenys, didėja mieguistumas, trūksta energijos. Be to, kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tačiau iš tikrųjų kamerų neįmanoma išsivėdinti, kadangi langus atidaryti trukdo juose įstatytos grotos. Be to, pareiškėjas yra rūkantis asmuo, todėl vėdinimas yra nepakankamas. Teigia, jog taip Lukiškių TI-K piktybiškai daro didelę žalą jo sveikatai ir gerovei. Taip pat kamerose nėra kur padžiauti drabužių, nes Lukiškių TI-K nėra patalpos, kurioje būtų galima tai padaryti. Nurodo, kad iš asmeninių daiktų kamerose pasigamina virves ir ant jų padžiauna drabužius, tačiau dėl to kameroje labai padidėja drėgmė. Taigi pareiškėjui kyla pavojus susirgti įvairiomis pavojingomis ligomis. Nurodo, kad dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė kančias, nepatogumus, buvo padaryta žala jo fizinei ir psichinei sveikatai, kadangi atsirado skrandžio problemų, pablogėjo miego kokybė, jis tapo irzlus, nervingas, tenka nuolat prašyti psichologų ir psichiatrų pagalbos, kreiptis į medikus.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti visiškai.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–17). Prašo taikyti ieškinio senatį.

Nurodo, kad iš pateiktų duomenų matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad kamerų langų angose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklus. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia asmenų teisių. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo pažymi, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Asmenų privatumui užtikrinti dalyje gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios artimiausiu metu bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Taip pat postuose Nr. 7, 23, 25 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. 2017 m. Lukiškių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Dėl ventiliacijos pažymi, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normas. Pažymi, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsių ar drėgmės. Teigia, kad įstaigoje sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius darbužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Valdiška patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Lukiškių TI-K mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo. Šiuo atveju nėra Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. vasario 7 d. (nors pareiškėjas skunde nurodo, kad prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį iki 2018 m. vasario 8 d., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą išsiuntė 2018 m. vasario 7 d., be to, pats pareiškėjas skunde nurodė datą – 2018 m. vasario 7 d., laikotarpio, už kurį prašo priteisti neturtinę žalą pabaiga laikytina 2018 m. vasario 7 d.).

Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsižvelgus į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkrečių kamerų, kuriose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, todėl teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, remiasi atsakovės atstovo į bylą pateiktais įrodymais. Teismo įpareigojimu atsakovės atstovas pateikė teismui ginčo laikotarpiu atliktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimus kamerose, kuriose tikrinimui panašiu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, tačiau teismas neturi duomenų apie gyvenimo sąlygas visose pareiškėjo kamerose jo apgyvendinimo laikotarpiu. Kita vertus, kai kurie pareiškėjo skunde išdėstyti nusiskundimai yra pernelyg bendro pobūdžio ir reikalavimas atsakovo atstovui paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K vertintinos pagal byloje esančius duomenis.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.).

Šiame kontekste pažymėtina tai, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K, kuriame kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. buvo kalinamas per mažo ploto kamerose, be to, jose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, jų nebuvo galima tinkamai išvėdinti ir kt. Pareiškėjo teigimu, dėl šių neteisėtų veiksmų jis patyrė kančias, buvo padaryta žala jo sveikatai ir gerovei, suprastėjo miego kokybė, jis tapo irzlus ir nervingas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad, jei pareiškėjas jautė tokį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir kreiptis dėl galimo jo teisių pažeidimo, informacijos dėl gynybos gavimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1096/2014). Juolab, paprastai asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Pastebėtina, jog šiuo atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių, leidžiančių kitaip vertinti įvardintą situaciją, jo galimą žalos ir teisių pažeidimo suvokimo momentą. Teismo nuomone, pareiškėjas jo teisių pažeidimo metu, atsižvelgus į neteisėtų veiksmų pobūdį, jais sukeliamą žalą, diskomfortą, turėjo suvokti apie jo galimai pažeidžiamas teises. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam ne tik neužtikrinama teisė į minimalų gyvenamąjį kameros plotą tenkantį vienam asmeniui, bet ir ribojamas jo privatumas, jis buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko higienos reikalavimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į CK 1.125 straipsnio 8 dalyje ir CK 1.127 straipsnio 1 dalyje išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 7 d. (skundo teismui išsiuntimo diena) ir tai reiškia, kad taikant ieškinio senaties terminą, pareiškėjui neturtinė žala galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. vasario 7 d. (trejų metų laikotarpis). Pažymėtina, jog objektyvių priežasčių dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti senaties terminą ir tokiu būdu atsirastų pagrindas spręsti dėl jo (termino) atnaujinimo, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo sprendžiamas vertinant aplinkybes, atsiradusias laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. vasario 7 d. Pritaikius ieškinio senaties terminą, pareiškėjas už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 8–9, 18–23) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: 165, 132, 302, 306, 307, 152, 340, 324, 305, 257, 258, 309, 267, 265, 313, 266, 337. Pareiškėjas 2017-05-12 atvyko į Lukiškių TI-K. 2017-05-17 kameroje Nr. 145 buvo 2 asmenys (plotas – 7,94 kv. m). 2017-05-18 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 165 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2017-05-19–2017-06-25 kameroje Nr. 165 buvo 2 asmenys. 2017-06-26–2017-06-28 kameroje Nr. 165 buvo 1 asmuo. 2017-06-29–2017-08-03 kameroje Nr. 165 buvo 2 asmenys. 2017-08-04 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 132 (plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-08-05–2017-08-10 kameroje Nr. 132 buvo 2 asmenys. 2017-08-11–2017-08-13 kameroje Nr. 132 buvo 1 asmuo. 2017-08-14 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 302 (plotas – 8,05 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-08-15–2017-08-22 kameroje Nr. 302 buvo 2 asmenys. 2017-08-23 kameroje Nr. 302 buvo 1 asmuo. 2017-08-24 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 306 (plotas – 8,09 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-08-25–2017-08-27 kameroje Nr. 306 buvo 2 asmenys. 2017-08-28 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 307 (plotas – 8,22 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-08-29 kameroje Nr. 307 buvo 1 asmuo. 2017-08-30 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 152 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2017-08-31–2017-09-06 kameroje Nr. 152 buvo 2 asmenys. 2017-09-07 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 340 (plotas – 8,17 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-09-08–2017-09-13 kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys. 2017-09-14 kameroje Nr. 340 buvo 1 asmuo. 2017-09-15–2017-09-25 kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys. 2017-09-26 perkeltas į kamerą Nr. 324 (plotas – 7,68 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-09-27 perkeltas į kamerą Nr. 305 (plotas – 8,17 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-09-28 kameroje Nr. 305 buvo 2 asmenys. 2017-09-29 perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas – 34,57 kv. m; 7 asmenys kameroje). 2017-09-30–2017-10-03 kamera Nr. 257 (8 asmenys kameroje). 2017-10-04 kamera Nr. 257 (6 asmenys kameroje). 2017-10-05–2017-10-06 kamera Nr. 257 (7 asmenys kameroje). 2017-10-07–2017-10-10 kamera Nr. 257 (8 asmenys kameroje). 2017-10-11–2017-10-17 kamera Nr. 257 (7 asmenys kameroje). 2017-10-18 perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 kv. m; 7 asmenys kameroje). 2017-10-19–2017-10-25 kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017-10-26 kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys. 2017-10-27– 2017-10-30 kamera Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017-10-31–2017-11-01 kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys. 2017-11-02 kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys. 2017-11-03 kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017-11-04–2017-11-07 kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys. 2017-11-08–2017-11-14 kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017-11-15–2017-11-16 kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys. 2017-11-17–2017-11-19 kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017-11-20 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 309 (plotas – 7,72 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-11-21–2017-12-03 kameroje Nr. 309 buvo 2 asmenys. 2017-12-04 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-12-05–2018-01-03 kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys. 2018-01-04 kameroje Nr. 267 buvo 1 asmuo. 2018-01-05–2018-01-14 kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys. 2018-01-15 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 365 (plotas – 6,48 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018-01-16 kameroje Nr. 365 buvo 1 asmuo. 2018-01-17 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 313 (plotas – 7,79 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018-01-18–2018-01-28 kameroje Nr. 313 buvo 2 asmenys. 2018-01-29–2018-01-30 kameroje Nr. 313 buvo 1 asmuo. 2018-01-31 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 266 (plotas – 7,74 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018-02-01–2018-02-03 kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys. 2018-02-04 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 337 (plotas – 7,69 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2018-02-05 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 266 (plotas – 7,74 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018-02-06–2018-02-08 kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys.

Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas arba su kitais asmenimis. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas (pareiškėjui kameroje tekdavo nuo 3,69 kv. m iki 8,22 kv. m). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas iš viso Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu praleido 266 paras. Iš jų 19 parų kamerose buvo vienas (2017-06-26–2017-06-28, 2017-08-04, 2017-08-11–2018-08-14, 2017-08-23–2017-08-24, 2017-08-28–2017-08-29, 2017-09-07, 2017-09-14, 2017-09-26–2017-09-27, 2017-11-20, 2017-02-04, 2018-01-04, 2018-01-15, 2018-01-17, 2018-01-29–2018-01-31, 2018-02-05). Su kitais asmenimis pareiškėjas praleido 247 paras.

Pagal EŽTT praktiką, privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Nr. Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.). EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikoma daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis pranešimas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.). Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, darytina išvada, kad tuo atveju, kai kalinys kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina kaliniams reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos. Iš atsiliepime nurodytų duomenų (b. l. 12) bei Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018-02-23 pranešime Nr. 24-1657 (b. l. 25–26) esančių duomenų nustatyta, kad užuolaidos asmens privatumui užtikrinti įrengtos šiose pareiškėjo kamerose: 145, 165, 132, 152, 340, 324, 309, 365, 313, 337. Pareiškėjo kameroje Nr. 257 asmens privatumui užtikrinti sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Lukiškių TI-K teigimu, artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, šiose pareiškėjo kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais: 302, 305, 306, 307, 258, 266, 267. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjui reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo užtikrintas kamerose (165, 132, 302, 340, 323, 309, 365, 313), kuriose buvo įrengtos užuolaidos ir jose jis buvo laikomas vienas bei kameroje Nr. 257, kurioje sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Taigi, reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo užtikrintas 29 paras (2017-06-29–2017-10-03, 2017-10-05–2017-10-17, 2017-06-26–2017-06-28, 2017-08-14, 2017-08-23, 2017-09-07, 2017-09-14, 2017-09-26, 2017-11-20, 2018-01-15–2018-01-16, 2018-01-17). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 247 paras nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo sąlygų bloginimui. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Dėl ventiliacijos

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tačiau iš tikrųjų kamerų neįmanoma išsivėdinti, kadangi langus atidaryti trukdo juose įrengtos grotos. Be to, jis yra rūkantis asmuo, todėl vėdinimas yra nepakankamas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma). Higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 25–26) nurodyta, kad Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Atkreipė dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamąsias patalpas, išvengiama pelėsių, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo. Patikrinimo aktuose nustatytas, kad vėdinimas atitinkam Higienos normas pareiškėjo šiose pareiškėjo kamerose: 266 (b. l. 47), 302, 324 (b. l. 52), 309 (b. l. 64, 98). Duomenų apie galimybę vėdinti kitas pareiškėjo kameras nepateikta, tačiau pareiškėjo prašymų dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K administracijoje nebuvo gauta (b. l. 24), todėl pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl atitinkamų laikymo sąlygų nesiskundus, Lukiškių TI-K ir negali pateikti patikrinimo aktų. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Lukiškių TI-K, neužtikrindamas tinkamo vėdinimo, piktybiškai daro žalą jo sveikatai ir gerovei. Šiuo atveju pats pareiškėjas neneigia, kad yra galimybė vėdinti kameras, tačiau tuo pačiu teigia, kad jis yra rūkantis, todėl kameras sunku išvėdinti. Teismo nuomone, kamerose trūksta gryno oro dėl paties pareiškėjo valinių veiksmų, t. y. rūkymo, o ne dėl Lukiškių TI-K tyčinių veiksmų.

Dėl languose įstatytų grotų pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 ,,Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinto Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurių 14.1 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi teisės aktai nustato, kad lango angoje būtų įstatytos metalinės grotos. Šiuo atveju Lukiškių TI-K laikėsi šios teisės normos reikalavimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo nusiskundimai dėl nepakankamos ventiliacijos, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl drabužių džiovinimo

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nėra kur padžiauti drabužių, kadangi Lukiškių TI-K nėra patalpos, kurioje būtų galima tai padaryti. Nurodo, jog džiovinant drabužius kameroje, padidėja drėgmė, dėl to iškyla pavojus susirgti įvairiomis ligomis.

Pagal HN 134:2015 24 punktą, laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 285 punktą, nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu ,,Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Atsiliepime teigiama, kad pagal paminėtą Aprašą, suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norėdamas pasinaudoti teikiama paslauga, turi užpildyti prašymą. Planuodamas paslaugą, jis turi atsižvelgti į jo asmeninėje sąskaitoje esančią pinigų sumą, planuojamus pirkti maisto produktus bei būtiniausius reikmenis. Atkreipė dėmesį, kad suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitose pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, džemperį ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 25–26) nurodyta, kad drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Pažymėtina, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad gyvenamosiose kamerose būtų įrengtos drabužių džiovyklos. Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atstovas tinkamai vykdo aptariamų teisės aktų nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad patikrinimo aktuose nustatyta, kad santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos reikalavimus šiose kamerose: 266 (b. l. 48), 302, 324 (b. l. 52, 76), 309 (b. l. 64, 99), 165 (b. l. 68), 305 (b. l. 92). Duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusią santykinę oro drėgmę Lukiškių TI-K nepateikė, tačiau, kaip minėta, pareiškėjui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, Lukiškių TI-K ir negali pateikti atitinkamų įrodymų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/102)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

Pareiškėjas tvirtinta, jog dėl gyvenimo netinkamomis sąlygomis patyrė kančias, nepatogumus, buvo padaryta žala jo fizinei ir psichinei sveikatai.

Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažintina, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (247 paras)), patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Todėl darytina išvada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 7 500 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 2 600 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 2 600 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. G. (I. G.) skundą patenkinti iš dalies.

Skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. atmesti.

Priteisti pareiškėjui I. G. (I. G.) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią pareiškėjo I. G. (I. G.) skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.