Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, iki bausmės atlikimo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 2004 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 2 MGL (250 Lt) bauda;

2) 2004 m. spalio 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 5, 7 punktus, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2006 m. gegužės 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su bausme, skirta 2004 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2007 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausme, skirta 2006 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. 2007 m. spalio 29 d. teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas neatlikus dalies bausmės;

5) 2008 m. birželio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

6) 2010 m. gruodžio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

7) 2011 m. liepos 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 6–9 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, skirta 2010 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

8) 2013 m. gegužės 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 aštuoniems mėnesiams;

9) 2015 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 8 mėnesiams;

10) 2017 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, panaikinusiu 2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

11) 2018 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

12) 2019 m. gegužės 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos) – laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6, 8, 10 punktus, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, išlaikyti juos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

13) 2020 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su skirta 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

14) 2022 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskiriant subendrintą bausmę – 7 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, skirta subendrinta bausmė – 7 metus 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu skirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu skirtos didesnės bausmės pridedant dalį pagal 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendį skirtos ir neatliktos bausmės, o būtent 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atviroje kolonijoje (duomenys neskelbtini) sektoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 29 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje smurtavo prieš nukentėjusįjį N. K., t. y. jam tyčia du kartus sudavė kumščiu į krūtinę, vieną kartą - į veidą ir vieną kartą - į kairį šoną, taip smurtaudamas sukėlė jam fizinį skausmą bei dėl veido sumušimo apatinio žandikaulio dešinės pusės kampo srityje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. K. sveikatą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą A. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2021 m. birželio 29 d. jis apsipirkinėjo pataisos įstaigos parduotuvėje, tačiau nukentėjusiojo N. K. ten sutikęs nebuvo. Tą dieną N. K. iki pietų buvo užėjęs į kamerą, kurioje jis gyveno, pasiskolinti cigarečių. Jis ir ten buvę kiti nuteistieji nukentėjusiajam pasakė, kad čia ne parduotuvė ir nukentėjusysis išėjo. Nei tą dieną, nei anksčiau jis nukentėjusiojo nemušė. Mano, kad N. K. nori pasipelnyti iš jo sakydamas, kad jis jį sužalojo, nes nukentėjusysis galėjo matyti, kad jo apsipirkimo sąskaitoje yra pinigų. 2021 m. birželio 29 d. į drausmės grupę buvo patalpintas už konfliktą su budinčiu pareigūnu. Taip pat paaiškino, kad pataisos įstaigoje nuteistieji į jį kreipdavosi „A.“.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. K. paaiškino, kad 2021m. birželio 29 d. jis apsipirkinėjo Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus parduotuvėje. Ten buvo nuteistasis A. S., kuris jam pasakė „kur eini dešralūpi, palauk, padėsi man parnešti tašes“. Jis nieko neatsakęs išėjo iš parduotuvės ir parėjo į savo būrį. Apie 11 valandą jam einant iš savo būrio į kitą būrį jį sustabdė A. S. ir pasakė užeiti pas jį į kamerą. Jis sutiko ir užėjo į kamerą, kurioje gyveno kaltinamasis. Užėjus į kamerą A. S. jam ranka sudavė į krūtinę ir paklausė „kokioje mastiuchoje randiesi? Tu gaidys ar aš gaidys“. Po šių žodžių kaltinamasis jam ranka trenkė į žandikaulį, o po to į kairį šoną. Po smūgių sudavimo parėjo į savo kamerą. Atėjęs nuteistasis R. V. jo paklausė ar buvo sumuštas A. S.. Jis nieko R. V. nesakė. 2021 m. liepos 1 d. nuėjo į med. dalį, nes jam reikėjo vaistų nuo skausmo. Būnant med. dalyje atėjo pareigūnai ir liepė eiti į budinčią dalį. Budinčioje dalyje pareigūnas pasakė, kad apie jo sužalojimą sužinojo iš nuteistojo R. V. ir jį išvežė etapu į Kauno klinikas. Grįžęs iš gydymo įstaigos kalbėjo su kaltinamuoju, kuris prašė nesakyti, kad šis jį sužalojo. Dėl suduotų smūgių apie mėnesį laiko jautė skausmą, negalėjo išsižioti, buvo nuskeltas protinis dantis, buvo sutinęs veidas, jam buvo ruošiamas specialus skystas maistas. Prašo priteisti iš kaltinamojo 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, nepatogumai, kuriuos jis patyrė negalėdamas valgyti, taip pat jo pažeminimas parduotuvėje, matant kitiems asmenims.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V. paaiškino, kad 2021 m. birželio 29 d. jis dirbo tvarkiniu ir tvarkė antro aukšto koridoriaus patalpas, kurioje yra 3 ir 4 būriai. Tvarkydamas matė, kaip A. S. pasikvietė užeiti į savo gyvenamąją patalpą N. K., kuris tą dieną nesutiko parnešti iš parduotuvės kaltinamojo maišų su prekėmis. Patalpoje kaltinamasis garsiai šaukė ant nukentėjusiojo, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Būdamas koridoriuje pro praviras duris girdėjo, kaip A. S. sakė N. K., kad „jūs kaip gaidžiai per daug sau leidžiat, soskės jūs, zalūpkės“. Iš kameros, kurioje gyveno kaltinamasis, nukentėjusysis išėjo po 5-10 minučių ir nuėjo į savo kamerą. Matė, kad išėjusio iš kameros N. K. kairė veido pusė buvo paraudusi. Po kiek laiko jis nuėjęs pas N. K. į kamerą matė, kaip šis vandeniu šaldė veidą, kad nesutintų. Nukentėjusysis sunkiai kalbėjo, buvo sukandęs dantis, sakė, kad kaltinamasis A. S. jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Gali patvirtinti, kad N. K. į A. S. kamerą negalėjo užeiti pasiskolinti cigarečių, nes kaltinamasis nerūko.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos, esančios Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus (duomenys neskelbtini) korpuse, (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, apžiūra. Sudaryta įvykio vietos fotolentelė (t. 1, b. l. 3, 7-10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. K. konstatuotas veido sumušimas apatinio žandikaulio dešinės pusės kampo srityje (skausmas, patinimas, chirurgo nustatytas funkcijos sutrikimas). Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jis padarytas 1-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuoto sužalojimo N. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 132-135).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. S. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam N. K., pasitvirtino. Kaltinamasis A. S. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į fiziškai silpnesnio nukentėjusiojo sveikatą ir norėjo taip veikti.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. K. paaiškino, kad 2021 m. birželio 29 d. apie 11.00 val. kaltinamasis A. S. kameroje jam ranka sudavė smūgius į krūtinę, žandikaulį ir kairį šoną. Liudytojas R. V. paaiškino, kad 2021 m. birželio 29 d. jis tvarkė ketvirtojo būrio patalpų koridorių ir matė, kaip iš A. S. gyvenamosios patalpos išėjo nukentėjusysis N. K., kurio kairė veido pusė buvo paraudusi. Jis suprato, kad prieš nukentėjusįjį buvo vartotas smurtas. Vėliau matė N. K. prausykloje, kur jis vandeniu bandė atšaldyti sumuštą veido vietą, kad ši neištintų. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis N. K., liudytojas R. V. siektų apkalbėti kaltinamąjį A. S. ar jį nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Taip pat nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kad nukentėjusįjį N. K. galėjo sužaloti koks nors kitas asmuo ar kokiu nors kitu laiku.

Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam N. K. konstatuotas veido sumušimas apatinio žandikaulio dešinės pusės kampo srityje (skausmas, patinimas, chirurgo nustatytas funkcijos sutikimas). Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms aplinkybėms, nėra. Todėl ši aplinkybė laikytina objektyvia ir neginčytina.

Kaltinamojo A. S. aiškinimas, kad jis nei 2021 m. birželio 29 d., nei anksčiau nebuvo sudavęs smūgių nukentėjusiajam N. K. neatitinka tikrovės ir vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Teismas taip pat kritiškai vertina liudytojų E. J. ir D. T. duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kad kaltinamasis A. S. nevartojo fizinio smurto nukentėjusiojo N. K. atžvilgiu, kaip norą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Jų duotus parodymus paneigia aukščiau išvardinti rašytinai įrodymai ir nukentėjusiojo bei liudytojo R. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu.

Teismas taip pat kritiškai vertina liudytojo A. A. parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę iš kitų nuteistųjų nieko negirdėjo apie N. K. sužalojimą vertinamas kritiškai, kaip noras padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Jo parodymus paneigia jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad jis iš kitų nuteistųjų girdėjo, kad A. S. kažkam sulaužė žandikaulį. Kad tokius parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė liudytojas A. A., patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. P..

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad A. S. kaltė dėl nežymaus N. K. sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo jam yra pilnai įrodyta ir tai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis A. S. panaudodamas prieš nukentėjusįjį N. K. fizinį smurtą – keturis kartus suduodamas kumščiu nukentėjusiajam N. K. į krūtinę, veidą ir kairį šoną sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir dėl veido sumušimo apatinio žandikaulio dešinės pusės kampo srityje nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad nukentėjusiajam N. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė žodinio konflikto metu, smurtinis veiksmas pasireiškė kumščiu suduodant smūgius nukentėjusiajam į krūtinę, veidą, kairį šoną, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusistatęs prieš nukentėjusįjį N. K. ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, nurodydamas, jog fizinio smurto nukentėjusiojo N. K. atžvilgiu nevartojo, tačiau ištirti įrodymai: nukentėjusiojo N. K., liudytojo R. V. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, akistatos protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis A. S. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį N. K.. Teismas neturi pagrindo nesiremti nukentėjusiojo N. K., liudytojo R. V. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. S. kaltei dėl nežymaus N. K. sveikatos sutrikdymo pagrįsti.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis A. S. smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, kuomet 2021 m. birželio 29 d. apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, nukentėjusiajam N. K. tyčia keturis kartus kumščiu sudavė į krūtinę, veidą ir kairį šoną, taip smurtavo mušdamas nukentėjusįjį N. K., sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo A. S. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam N. K. visiškai įrodyta ir kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laikytina kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkianti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis A. S. anksčiau teismo teistas keturiolika kartų, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 156), nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, nes turi galiojančių nuobaudų, nesilaiko nustatytos trakos reikalavimų (t. 1, b. l. 143-144). Specialisto išvada nustatyta, kad A. S. konsultuotas psichiatro 2020-06-04, 2020-08-25, 2020-09-15, dgn.: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2021-02-23, 2021-03-02, dgn.: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 2021-03-16, dgn.: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 1, b. l. 152). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Visos aplinkybės, apibūdinančios padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo A. S. asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, leidžia manyti, kad jam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijose numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pagrindu paskirta bausmė turėtų būti subendrinta su 2022 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Šis teismo nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs, todėl nebedrintinas su šiuo teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

2021 m. lapkričio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. K. pareiškė 2000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 57-58).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo A. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis N. K. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiojo N. K. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas dešinio apatinio žandikaulio sumušimas, sukeltas didelis fizinis skausmas. Nukentėjusysis dėl to mėnesį laiko jautė labai didelį skausmą, negalėjo sukąsti dantų, išsižioti, negalėjo normaliai valgyti, vartojo nuskausminamuosius vaistus. Taip pat nukentėjusysis buvo sužalotas siekiant jį pažeminti, smurtaudamas kaltinamasis siekė jį įbauginti, paversti paklusniu jo „tarnu“. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė nepatogumus ir diskomfortą. Dėl padaryto sužalojimo jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, tačiau buvo skausmingas, įvertinus ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 500,00 Eur. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes N. K. sveikatai ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Daiktas turintis reikšmės bylai tirti: CD diskas su vaizdo įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2022 m. gegužės 6 d. patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. K., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 317,43 Eur, kuri priteistina valstybės naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 18 d. sprendimu nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą N. K. buvo parinkta atstovauti advokatė A. F.. Advokatė atstovavo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. K. teisiamuosiuose posėdžiuose 2022 m. kovo 17 d., 2022 m. balandžio 11 d., 2022 m. gegužės 9 d., parengė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 57-58). Už šį laikotarpį teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sudarė 317,43 Eur. Teismo nuomone, prašomas priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra protingas, proporcingas teiktoms teisinėms paslaugoms. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad kaltinamasis A. S. negalėtų atlyginti valstybei proceso išlaidų dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos. Teismo nuomone, vien nustatyta aplinkybė, kad kaltinamasis A. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę nėra pakankama daryti išvadai apie jo sunkią turtinę padėtį, išvengiant prievolės apmokėti proceso išlaidas, kurias patyrė valstybė dėl pačio kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis lankosi pataisos įstaigoje esančioje parduotuvėje, ten apsipirkinėja, todėl laikytina, kad kaltinamasis turi piniginių lėšų savo poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybės išlaidos už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 317,43 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš kaltinamojo A. S..

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. S. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. S. yra nuteistas už nusikaltimus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, šiuo metu nuteistasis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Nukentėjusiojo N. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti A. S. nukentėjusiojo N. K. naudai 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo ieškinį atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. S. valstybės naudai 317,43 Eur (tris šimtus septyniolika eurų ir keturiasdešimt tris centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Jam išaiškinti, jog priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 484,25 Eur išlaidų priteisimo iš A. S..

Daiktą turintį reikšmės bylai tirti: CD diską su vaizdo įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam A. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).