Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-07-13 · Administracinė byla Nr. AS-248-388-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-07-13
Bylos Nr.
AS-248-388-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
Pakruojo rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Sofita“, Pakruojo rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo
UAB „Sofita“, Šiaulių apskrities viršininko administracijai
Pareiškėjas
G. V., J. P., O. A., P. G., L. A. L.

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr.AS2 - 388 - 06Procesinio sprendimo kategorija 54
NUTARTIS2006 m. liepos 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Sofita“ atskiruosius skundus dėl dalies Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. V., J. P., O. A., P. G., L. A. L. ir visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ skundą atsakovui Pakruojo rajono savivaldybei, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims UAB „Sofita“, Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr.T-118, kuriuo patvirtintas Pakruojo rajono, Palašmenio kaimo žemės sklypų ribų, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo (4000 vietų kiaulių fermos kompleksui su 10000 kubinių metrų talpos srutų rezervuaru – lagūna ir kitais statiniais pastatyti) detalusis planas dėl UAB „Sofita“.

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Pareiškėjai nurodė, kad iš paties ginčo pobūdžio matyti, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo, jei jis būtų palankus pareiškėjams, įgyvendinimas pasunkėtų. Gali būti pradėti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai, pradėta statyba, išplėtota infrastruktūra, investuotos privačių asmenų lėšos į sprendinių įgyvendinimą, tęsiami pastatų ir įrenginių projektavimo darbai. Ginčo sklypo grąžinimas į pradinę padėtį, atstatant ariamos žemės plotą, pareikalautų papildomų materialinių lėšų, būtų sukurtos prielaidos papildomiems teisminiams ginčams dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad galimi atsakovo nuostoliai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtų didesni nei galimi buvusios padėties atkūrimo kaštai ir kad reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų neproporcinga pareiškėjų teisėto intereso garantuoti teismo sprendimo įvykdytinumą apsaugos priemonė.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjų skundą priėmė, įpareigojo atsakovą pateikti visą medžiagą, susijusią su ginčijamu aktu, ir užtikrino pareiškėjų skundo reikalavimą, laikinai sustabdydamas pareiškėjų ginčijamo akto galiojimą. Dėl skundo reikalavimo užtikrinimo teismas nurodė, kad iš pateikto skundo matyti, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, be to, gali būti pažeistos pareiškėjų teisės.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria laikinai sustabdytas pareiškėjų ginčijamo akto galiojimas, ir pareiškėjų prašymą dėl skundo reikalavimo užtikrinimo atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi preliminariai atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą faktinį pagrindą, ginčijamu teisės aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, spręsti, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Įvertinus pareiškėjų motyvus, konstatuotina, kad projektinės dokumentacijos rengimas pats savaime dar nėra reali grėsmė būsimajam teismo sprendimui įvykdyti. Bet kurioje projektavimo stadijoje pareiškėjams palankus teismo sprendimas galės būti įvykdomas be jokių kliūčių. Pagal Statybos įstatymą naujo statinio statybai būtinas galiojančių norminių aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Nesant tokio leidimo, naujo statinio statyba yra neįmanoma. Įvertinus nurodytas aplinkybes, galima daryti neginčijamą išvadą, jog pareiškėjų skundžiamu sprendimu nustatyti žemės sklypų ribų, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentai jokių teisinių prielaidų kokiems nors statybos darbams nesukuria. Nepradėjus statybos darbų, negali kilti ir pareiškėjų nurodytos pasekmės. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvas dėl galimo pareiškėjų interesų pažeidimo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio nuostatomis, apskritai negali būti laikomas tinkamu pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Apeliantas nurodo, kad ginčijamo akto sustabdymas pirmiausia pakenkė UAB „Sofita“ interesams, nes ši bendrovė buvo priversta nutraukti statinių ir įrenginių projektavimo darbus. Taip yra vilkinamos planuotos procedūros, o tai bendrovei padarys didelius nuostolius.

Atskiruoju skundu trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Sofita“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutarties dalį dėl skundo reikalavimo užtikrinimo ir pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo atmesti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal nemotyvuotą ir abstraktų pareiškėjų prašymą; netyrė, neanalizavo ir nevertino įrodymų ir faktinių duomenų, kuriais pareiškėjai grindė savo prašymą; netyrė, neanalizavo ir nepasisakė, kokia reali grėsmė kiltų, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės; administracinį aktą dėl detalaus plano patvirtinimo vertino kaip realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui; galimas neigiamas pasekmes pareiškėjams įvertino kaip pagrindą užtikrinti reikalavimą; netyrė, neanalizavo ir nepasisakė dėl to, kokias teisines pasekmes reikalavimo užtikrinimo priemonė gali sukelti kitiems suinteresuotiems asmenims. Apeliantas nurodo, kad paminėti trūkumai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį.

Atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Sofita“ atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija su šiuo atskiruoju skundu sutinka.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pritaikė skundo reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau nepakankamai motyvavo šį procesinį sprendimą. Šis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies trūkumas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas panaikinti šią nutarties dalį. Šis trūkumas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Viena iš įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių yra ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y., teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis). Spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, taip pat turi atsižvelgti į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Pareiškėjai nagrinėjamu atveju ginčija atsakovo sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas. Nesustabdžius šio ginčijamo akto galiojimo, gali būti pradėti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai (ginčo teritorijoje gali būti pradėti statybos darbai, pradėta plėtoti infrastruktūra). Statybos objektų likvidavimas, sklypo gamtinės aplinkos atkūrimas pareikalautų papildomų materialinių lėšų, o tai, pareiškėjų skundo tenkinimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą sprendimą, apsunkintų ginčo sklypo grąžinimą į pradinę padėtį. Skundžiamu sprendimu patvirtinus detalųjį planą, UAB „Sofita“ siekia realizuoti jai suteiktas teises ir tęsia statinių ir įrenginių ginčo žemės sklype projektavimo darbus. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsniu, statybos darbai ginčo teritorijoje gali būti pradėti, tik gavus statybos leidimą. Tačiau, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, jokių kliūčių minėtai bendrovei gauti statybos leidimus nėra. Todėl, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų sudaromos prielaidos papildomiems teisminiams ginčams dėl administracinių aktų, priimtų suinteresuotiems asmenims realizuojant detaliojo plano pagrindu įgytas teises, nuginčijimo. Šiuo atveju turi būti palikta esama būklė ginčo santykiuose, kol galutinai bus išspręstas pats ginčas ir paaiškės, kurios proceso šalies pozicija dėl ginčo materialinių teisinių santykių (atitinkamų statinių statybos galimybės ir sąlygų) yra pagrįsta.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad galimi nuostoliai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtų didesni nei galimi buvusios padėties atkūrimo, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, kaštai, ir kad reikalavimo užtikrinimas būtų neproporcinga pareiškėjų teisėto intereso garantuoti teismo sprendimo įvykdytinumą apsaugos priemonė.

Dėl išdėstytų argumentų atskirieji skundai atmetami.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskiruosius skundus atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas