Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorei sutinkant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 4 d. buvo vykdoma greičio kontrolė Vilniuje, Ukmergės g. 223, apie 21.35 val., greičio matuokliu buvo užfiksuotas automobilis, kuris viršijo greitį. Pradėjus stabdyti greitį viršijusį automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su baltos ir raudonos spalvų skirtulio formos krivule, automobilis nevykdė jų teisėtų reikalavimų – automobilis nesustojo. Automobilis pro juos pravažiuodamas sulėtino greitį. Jis stovėjo skiriamojoje eismo juostoje, o minėtas automobilis buvo trečioje juostoje – maždaug 2 metrų atstumu nuo jo. Matė, kad už vairo sėdi vyras, šviesiai apsirengęs, marškinėliai trumpomis rankovėmis, apvalaus veido, trumpais tamsiais plaukais, apie 50 metų amžiaus. Automobilis pro juos pravažiavęs įsuko į Šeškinės gatvę. Tuomet su kolega įlipo į tarnybinį automobilį ir pradėjo važiuoti link Šeškinės gatvės, kur nuvažiavo automobilis. Kol įsėdo į tarnybinį automobilį, minėtas automobilis pasišalino. Jie su kolega važinėjo Šeškinės gatve, kai kitas kolega R. O. jiems radijo ryšiu perdavė informaciją, kad žmonės matė, kaip „Honda CR-V“ automobilis nusuko į daugiabučio kiemus. Tuomet jie su kolega įvažiavo į kiemą ir važiuojant į kiemo vidų, ties Šeškinės g. 55A pastatu, pamatė tą patį „Honda CR-V“ automobilį. Vairuotojas iš automobilio jau buvo pasišalinęs. Tuomet su kolega pradėjo ieškoti vairuotojo ir maždaug už 20 metrų nuo automobilio pamatė tą patį vyrą, kuris ir vairavo minėtą automobilį. Vyrą atpažino iš aprangos – šviesių trumparankovių marškinių. Vyras su savimi neturėjo automobilio raktelių. Paklausus vyro, kam priklauso automobilis ir kas jį vairavo, jis paaiškino, kad automobilis yra sūnaus, o kas vairavo, nežino, teigė, kad jis automobilio tikrai nevairavo. Vyras su savimi jokio alkoholio neturėjo. Nuo vyro sklido aitrus alkoholio kvapas. Vyrui alkotesteriu buvo nustatytas girtumas. Rakteliai buvo rasti apie 10-15 metrų nuo automobilio ant žolės. Vyrą rado maždaug 20 metrų nutolusį nuo automobilio (b. l. 70-73).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog T. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. T. R. kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, pagal kuriuos jis buvo svečiuose, vartojo alkoholį, nusprendė važiuoti pas draugą, buvo neblaivus. Jo kaltę taip pat įrodo įvykio registracijos duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojo A. M. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti rašytiniai bylos medžiagos duomenys. T. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nusikalstamą veiką asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, vairuodamas keleivinį automobilį. Transporto priemonę T. R. vairavo darbo dieną, vakare, jis bėgo nuo policijos pareigūnų, T. R. nustatytas neblaivumas nežymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą neblaivumo ribą. T. R. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, baustas administracine tvarka, dažniausiai – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui.

Teismas, atsižvelgdamas į ankščiau išvardintas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. R. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 9 d.

T. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, todėl T. R. skirtinas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Byloje nustatyta, kad T. R. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – K. R. Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, automobilio „Honda CR-V 2.2i CDTi LS“, 2008 m. gamybos, vertė yra 2 749,20 Eur be PVM ir 3 480 Eur su PVM (b. l. 62).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo T. R. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 3 480 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

T. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais – paliktina bylos medžiagoje, dėžė, kurioje yra 2 stiklainiai su kvapų pėdsakais – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, T. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 60 MGL dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir T. R. paskirti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugsėjo 4 d. 22.09 val. iki 2025 m. rugsėjo 5 d. 10.04 val., kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, atitinka 6 MGL dydžio baudą, ir T. R. skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

T. R. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu paskirti T. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 6 (šešis) mėnesiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti T. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš T. R. automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 3 480 (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt) Eur valstybės naudai.

T. R. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti o T. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD laikmeną, esančią voke baudžiamosios bylos medžiagoje – palikti saugoti byloje, dėžę, kurioje yra 2 stiklainiai su kvapų pėdsakais – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti T. R., kad nuosprendžiu paskirta bauda per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.