Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-57-498/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
1S-57-498/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38509-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
R. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-57-498/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38509-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Z. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. bausmę atlieka pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 16 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 14 d.Komisijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarime konstatuota, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą. Nutartyje padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.Nuteistasis R. Z. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis pažymi, kad asmuo, vieną kartą nuteistas už nusikaltimo padarymą, už tai negali būti baudžiamas antrą kartą. Veika, už kurią asmuo kartą yra nuteistas, negali būti vertinama pakartotinai kaip asmenį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Į tai negali būti atsižvelgiama ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi tokiu atveju asmuo būtų baudžiamas pakartotinai. Skundžiamoje nutartyje nurodomi ankstesni teistumai, tačiau tai yra pertekliniai duomenys, kurie yra laikomi ypatingais asmens duomenimis ir jų viešinimas teisinėje valstybėje nepriimtinas. Iš teismo nutarties nėra aišku, ar teismas pritaria tokiam ypatingųjų duomenų viešinimui, ar ne. Apylinkės teismas nutartyje cituoja nekompetentingus prokuroro atsiliepimo teiginius, tačiau jų vertinimo nepateikia. Aplinkybė, kiek kartų asmuo teistas, yra vertinima atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Šia metodika įvertintas aplinkybes išimti iš bendro konteksto ir vertinti pakartotinai negalima, nes tai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad BVK 9 straipsnyje yra įtvirtintas progresyvaus bausmės atlikimo principas, kurio vienas iš metodų yra bausmės dalies atlikimas lygtinio paleidimo sąlygomis. Bausmės skyrimo procedūros teisingumo kvestionuoti bausmių vykdymo metu kategoriškai negalima. BVK 8 straipsnis neturi absoliučiai jokio ryšio nei su prokuroro funkcijomis, nei su lygtiniu paleidimu. Nuteistais pažymi, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė į teisingą teismą yra absoliuti teisė. Skundžiamoje teismo nutartyje nepateikus teisinio įvertinimo dėl nekompetentingų prokuroro teiginių tampa neaišku, ar tokiems teiginiams teismas pritaria ar nepritaria. Gal teismas net pažeidžia nuteistojo teisę į kompetentingą teismą cituojamus nekompetentingus teiginius laikydamasis vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu teismas privalo patvirtinti komisijos nutarimą, jei jis yra teisėtas. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“ reikalauja, kad lygtinis paleidimas be jokios diskriminacijos turi būti taikomas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Vertinamieji kriterijai nustatyti BVK 157 straipsnyje. Šie kriterijai negali būti aiškinami plečiamai. Nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo kriterijams vertinimą atlieka komisija. Skundžiamoje nutartyje šiuo atveju nėra nurodyti jokie aiškūs ir tikslūs lygtinio paleidimo kriterijai. Nutartis yra neteisėta dėl nepakankamo motyvavimo. Nutartyje nurodyta, kad teismas negali vertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio, kadangi nuteistajam atvykus į pataisos namus nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Tačiau valstybės institucijos pareigos nevykdymas negali būti aplinkybe, varžančia teisę į lygtinį paleidimą.Nuteistojo manymu, atsisakius patvirtinti komisijos nutarimą remiantis vien tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, jis yra diskriminuojamas, kadangi Vilkaviškio rajono apylinės teismas ne kartą yra patvirtinęs komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika 85 balai ir didesnė. Šiuo atveju nutarties argumentavimas iš socialinio tyrimo išvados išskirtais atskirais punktais laikytinas tuščiažodžiavimu. Teismas komisijos nutarimą turi vertinti tik teisėtumo aspektu. Be to, teisėtų lūkesčių principas reikalauja, kad nebūtų prasimanyti įstatyme nenurodyti lygtinio paleidimo kriterijai.Nuteistojo R. Z. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.Nuteistojo skunde minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Nuteistojo R. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 85 balas. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Nustatyti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką įpareigoja BVK 157 straipsnio nuostatos, todėl nuteistasis yra neteisus tvirtindamas, kad skundžiamoje nutartyje analizuojamos aplinkybės ir vertinami kriterijai, kurie įstatyme nenumatyti.Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229 redakcija)). Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam yra nustatytas pakankamai didelis kriminogeninių veiksnių, didinančių tikimybę nusikalsti pakartotinai, skaičius (septyni kriminogeniniai veiksniai). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Šiuo atveju duomenų, kurie patvirtintų, kad R. Z. aktyviu dalyvavimu pataisos procese stengtųsi mažinti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką byloje nėra. Nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro 45 statiniai veiksniai ir 40 dinaminių, todėl R. Z. turi galimybę riziką žymiai sumažinti koreguodamas savo mąstymą ir požiūrį pagal jam nustatytas problemines sritis. Vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių susiję su ankstesniais teistumais, todėl R. Z. yra neteisus teigdamas, kad apylinkės teismas negalėjo vertinti su tuo susijusių aplinkybių. Tai, kad nuteistasis anksčiau teistas ne vieną kartą, nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis, taikytos įvairių rūšių, tame tarpe ir su laisvės atėmimu susijusios, bausmės, bausmės vykdymo atidėjimas, rodo, kad asmuo nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai susijęs su tam tikrų draudimų ir įpareigojimų nustatymu nuteistajam. Todėl aukščiau paminėti duomenys yra itin svarbūs vertinant probacijos taikymo galimybę ir jos efektyvumą nuteistojo atžvilgiu. Šių duomenų kontekste reikšminga yra ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota aplinkybė, kad R. Z. yra linkęs savo elgesį pateisinti lygindamas jį su kitų žmonių nusižengimais, yra linkęs vengti atsakomybės. Šiuos duomenis apylinkės teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai pripažino, kad manyti, jog į laisvę išėjęs nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu pagrindo nėra. Teistumai negali būti laikomi absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tai nereiškia, kad į juos svarstant probacijos taikymo galimybę negali būti atsižvelgiama. Ypatingai tais atvejais, kai ankstesni teistumai yra nustatyti kaip kriminogeninis veiksnys. Atsakant į nuteistojo skundo teiginius dėl teistumų, kaip ypatingųjų asmens duomenų, paviešinimo, kolegija pažymi, kad pateiktoje bylos medžiagoje informacijos apie tai, kad minėti duomenys būtų paviešinti jų tvarkyti ir jais disponuoti neturintiems teisė subjektams, nėra. Tokios informacijos nepateikė ir pats nuteistasis. Aptariamų duomenų nurodymas socialinio tyrimo išvadoje, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nereiškia, kad buvo nesilaikyta įstatymų reikalavimų ar pažeistos asmens teisės, kadangi socialinio tyrimo išvada viešai nėra skelbiama ir joje užfiksuota informacija prieinama tik teisę su ja susipažinti turintiems subjektams, o teismo priimamų procesinių dokumentų viešai skelbiama versija yra nuasmeninama. Nuteistojo skundo argumentai dėl jo diskriminavimo, pasireiškusio lygtinio paleidimo taikymu kitiems asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar faktais. Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą kiekvienoje byloje visos aplinkybės, tame tarpe ir susijusios su nuteistojo asmenybe, vertinamos individualiai. Pripažinti, kad šio reikalavimo nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi, pagrindo nėra. R. Z. teigia, kad teismas negalėjo dar kartą vertinti aplinkybių, kurias jau įvertino komisija, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagal BPK įtvirtintą reglamentavimą būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Komisijos nutarimą apylinkės teismas patikrino laikydamasis minėtų reikalavimų, savo išvadas dėl atsisakymo jį tvirtinti, išsamiai argumentavo ir pagrindė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas komisijos nutarimą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatęs, kad nuteistasis R. Z. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimas nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals – atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (pataisos namuose dirba, nebaustas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais) nepakanka daryti išvadą, kad R. Z. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisOlegas Šibkovas