- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-437-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00595-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Suinteresuotas asmuo
- B. A. K., S. T., A. T., A. J., K. T., J. T.
- Pareiškėjas
- V. T.
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B. A. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. T. pareiškimą dėl palikimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. T., A. T., A. J., K. T., B. A. K., J. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja V. T. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, jo sutuoktinė M. T. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodžiusi, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir visų suinteresuotųjų asmenų tėvas D. T.. Iki mirties jis gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktine ir pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų motina M. T., kuri (duomenys neskelbtini) taip pat mirė. Kartu su tėvais gyvenusi ir pareiškėja V. T., o taip pat jos brolis, šioje byloje suinteresuotasis asmuo A. T..
D. T. ir M. T. gyveno nuosavame name, prie jo turėjo ūkinius pastatus, tačiau pastatai Nekilnojamojo turto registre registruoti nebuvo. Tik po abiejų tėvų mirties pareiškėja sutvarkė inventorizaciją ir pastatų nuosavybės dokumentus. Pagal (duomenys neskelbtini) Varėnos r. savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai buvo įregistruoti D. T. vardu. Tačiau pastatai buvo statyti tėvams esant santuokoje, todėl sudarė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Po tėvų mirties ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų sudaro tėvo D. T. palikimą, ir taip pat ½ dalis – motinos M. T. palikimą.
D. T. testamento nepaliko. Po jo mirties niekas iš įpėdinių į notarą dėl paveldėjimo priėmimo nesikreipė. Sodyboje, kuri sudarė bendrą tėvo ir motinos nuosavybę, liko gyventi mirusiojo sutuoktinė M. T., pareiškėja V. T. ir A. T.. Sodybą faktiškai buvo valdoma minėtų asmenų, kurie sodyboje gyveno, rūpinosi ir prižiūrėjo, t.y. priėmė palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys B. A. K., J. T. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo D. T. mirties palikimą priėmė M. T., B. A. K., J. T. ir kiti šioje byloje suinteresuoti asmenys.
Atsiliepime nurodoma, kad tėvų sodyboje gyveno ne tik pareiškėja ir A. T. bei M. B. sūnus A. B.. Tik iš teismo gavę dokumentus suprato, kad pareiškėja viena siekia užvaldyti tėvų turtą, todėl kreipsis į teismą dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą nuginčijimo. Visi vaikai prižiūrėjo sodybą, J. T. pastatė lauko virtuvę, apkalė namą dailylentėmis, pastatė verandą. B. A. K. su sutuoktiniu iškasė tvenkinį, kelis kartus išdažė namo vidų ir išorę. Po D. T. mirties jo turtą lygiomis dalimis paveldi vaikai ir pergyvenęs sutuoktinis.
Suinteresuoti asmenys S. T., A. T., A. J., K. T. sutiko su pareiškėjos V. T. prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po D. T. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė M. T.. Po D. T. mirties tėvų sodyboje nieko nestatė, po motinos mirties sodyba buvo tvarkoma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimu prašymas buvo visiškai patenkintas. Pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. T. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sutuoktinė M. T., mirusi (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimui gauti.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog santuokoje įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o būtent lygios dalys buvo abiejų sutuoktinių, kol nenustatyta kitaip. Taip pat nurodė, jog byloje nenustatytos aplinkybės, kad suinteresuoti asmenys veikė palikimą priimti aktyviau, negu M. T.. Suinteresuoti asmenys B. A. K. ir J. T. nepatvirtino aplinkybių, kad jie mokėjo privalomus mokesčius už priimtą palikimą, kaip nekilnojamąjį turtą, nuolatos, sistemingai prižiūrėjo po D. T. mirties likusį turtą. Tai reiškia, jog nenustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuoti asmenys B. A. K. ir J. T. išreiškė savo valią valdyti palikėjo dalį namų valdos kaip savo.
Teismas sprendė, kad paveldėjimas į palikėjo D. T. turtą atsirado M. T. palikimą priėmus ir jį faktiškai pradėjus valdyti.
Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nagrinėtini tik priimto pareiškimo ir iškeltos civilinės bylos reikalavimai, teismo sprendimu neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, suinteresuoti asmenys turi teisę reikšti reikalavimus pagal CPK nustatytą tvarką, paduodant pareiškimą bendra tvarka, todėl nenagrinėjo suinteresuotų asmenų B. A. K. ir J. T. atsiliepime prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikimą priėmė visi suinteresuoti asmenys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo B. A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015 m. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantė nurodė, jog CK 5. 51 straipsniu nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusius palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti , juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nagrinėjamoje byloje labai svarbi šio straipsnio nuostata, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Po tėvo mirties ji pasiėmė dalį jo daiktų, kas įrodo, kad palikimo priėmimo veiksmai atlikti, t.y. priėmė dalį savo tėvo turto, pradėjo jį valdyti ir perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke iki šiol. Teismas šių aplinkybių visiškai nenagrinėjo ir todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
Bylos nagrinėjimo metu teisėjas buvo priešiškai nusiteikęs jos atžvilgiu. Dalies užduodamų klausimų ji nesupratusi, nespėdavo tinkamai į juos atsakyti, jos atsakymai buvo nuolatos pertraukiami, kas trukdė jai susikoncentruoti, pagalvoti prieš atsakant. Supratusi, jog negali tinkamai savęs atstovauti, prašė suteikti galimybę turėti atstovą, bet teismas jos prašymą atmetė, dėl ko ji negalėjusi pasinaudoti profesionalaus teisininko paslaugomis, nors pareiškėją atstovavo advokatė. Pirmosios instancijos teismas padarė nurodytus procesinių teisės normų pažeidimus, todėl byla išspręsta neteisingai.
Atsiliepimas
Pareiškėja V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantė siekia, jog teismo sprendimu būtų pripažinta, kad D. T. palikimą lygiomis dalimis paveldi palikėją pergyvenusi sutuoktinė M. T. ir visi jų vaikai – pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Pažymėtina, kad byloje apeliantė gali veikti tik savo vardu ir savo interesais, nes nei vienas iš byloje įtrauktų suinteresuotų asmenų jokių įgaliojimų apeliantei nesuteikė. Be to, ir pati apeliantė, būdama suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje, jokio savarankiško pareiškimo nustatyti palikimo priėmimo faktą nepateikė, atsiliepimas negali būti prilygintas pareiškimui, kuris teikiamas CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo atsiliepimo kaip parreiškimo, kuriuo būtų prašoma nustatyti juridinį faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad po D. mirties palikimą priėmė ir jį valdė mirusiojo sutuoktinė M. T.. Po tėvo mirties niekas nesikreipė pas notarą, nes buvo nuspręsta, jog turtas lieka M. T..
Teismas pagrįstai atmetė B.A. K. prašymą turėti tinkamą atstovą (advokatą), kadangi ji turėjusi pakankamai laiko susirasti atstovą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl atstovavimo teisme
CPK 42 straipsniu nustatytos šalių teisės ir pareigos. Ten pat nurodyta, jog šalys turi teisę naudotis ir kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Civilinio proceso kodeksas. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą (CPK 51 straipsnis). Atstovavimas – tai specifinė veiklos rūšis, reikalaujanti ne tik laiko, bet ir specialių teisės žinių. Proceso šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys dažniausiai tokių žinių neturi. Dėl to norėdami geriau apginti savo teises ir interesus, jie kviečiasi į pagalbą advokatus ar kitus asmenis – atstovus. Asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų apsauga ir gynimas nėra vienintelis atstovavimo tikslas. Atstovai, įgyvendindami kooperacijos civiliniame procese principą, taip pat padeda teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje. Dėl to atstovavimas laikomas viena iš teisės į tinkamą procesą garantijų. Teisės į teisingą teismo procesą principas reikalauja, kad valstybė, garantuodama teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kartu užtikrintų, jog teismo procesas vyktų sąžiningai, operatyviai, kvalifikuotai, būtų gerbiamos šalių teisės, o bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-42).
Tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, kad šalis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, jog jiems būtų atstovaujama procese (CPK 161straipsnis). Šioje byloje suinteresuotas asmuo B.A. K., teismo posėdžio metu paprašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes bylos nagrinėjimo metu supratusi, jog pati byloje nesugebės tinkami ginti savo teises ir interesus, todėl norinti turėti atstovą. Teismas prašymą atmetė motyvuodamas tuo, jog B. A. K. pakankamai turėjo laiko susirasti atstovą. Teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 161 straipsnio nuostatas, todėl byloje nebuvo tinkamo proceso, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kadangi pažeista suinteresuoto asmens įstatyminė teisė byloje turėti atstovą.
Dėl suinteresuotų asmenų B. A. K. ir J. T. atsiliepimo į pareiškėjos V. T. pareiškimą dėl palikimo fakto nustatymo
Suinteresuoti asmenys B. A. K. ir J. T. atsiliepime nurodė, kad teisme nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po D. T. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, jo sutuoktinė M. T., mirusi (duomenys neskelbtini), B. A. K., J. T. bei kiti suinteresuoti asmenys (jų broliai ir seserys). Pirmosios instancijos teismas šio suinteresuotų asmenų prašymo nesprendė, nurodydamas, jog byloje nagrinėjami tik priimto pareiškimo ir iškeltos civilinės bylos reikalavimai, sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, suinteresuoti asmenys turi teisę reikšti reikalavimus pagal civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką (reikalavimai pareiškimo turiniui ir formai, sumokėjus nustatyto dydžio žyminį mokestį, paduodant pareiškimą bendra tvarka). Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsiliepimą į suinteresuoto asmens pareiškimą, neteisingai taikė procesines teisės normas, reguliuojančias procesinio dokumento priėmimą.
Procesinio dokumento, šiuo atveju atsiliepimo į pareiškimą, atitikimas procesinio dokumento turiniui ir formai tikrinamas procesinį dokumentą priimant (CPK 111, 135, 142 straipsniai). Jeigu procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų formos ir turinio reikalavimų, teismas pareiškėjui, šiuo atveju suinteresuotam asmeniui, turi pasiūlyti pašalinti procesinio dokumento trūkumus. Teismas šio įstatyminio reikalavimo nesilaikė.
Byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnis). CPK 443 straipsnio 8 dalimi nustatyta, kad nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje (Ypatingoji teisena) nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė šios procesinės teisės normos reikalavimų, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, kadangi dėl minėtų normų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Padarytų pažeidimų neįmanoma ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.