- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-28
- Bylos Nr.
- AS-261-475-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00291-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- J. R. P., V. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. R. P. ir V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. R. P. ir V. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Geosoma“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai J. R. P. ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) 2013 m. kovo 27 d. Kauno apygardos administraciniam teismui padavė skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba, NŽT) Kaišiadorių skyriaus 2013 m. vasario 5 d. rašte Nr. 6SA-(14.6.104) išdėstyto sprendimo – nederinti uždarosios akcinės bendrovės „Geosoma“ (toliau – ir UAB „Geosoma“) parengto J. R. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), plano ir kadastrinių matavimų, panaikinimo bei įpareigojimo atsakovui minėtą planą ir kadastrinius matavimus suderinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2013 m. balandžio 15 d. skundo trūkumams pašalinti. Nutartyje, be kita ko, buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundo padavimo teismui terminus bei išaiškinta, kad praleidus įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, pareiškėjai turi teisę pateikti teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, nurodant praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartyje nurodytu terminu pareiškėjai J. R. P. ir V. P. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodo, kad ginčijamą raštą gavo 2013 m. vasario 7 d. bei akcentuoja, kad ikiteismine tvarka jį skundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ir todėl į teismą kreipėsi per vieną mėnesį nuo skundo išnagrinėjimo ikiteismine tvarka dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjų J. R. P. ir V. P. skundą.
Iš skundo turinio ir prie pareiškimo pridedamo voko teismas nustatė, jog ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2013 m. vasario 5 d. raštą Nr. 6SA-(14.6.104)-212 pareiškėjai gavo 2013 m. vasario 7 d., todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2013 m. kovo 7 d. Skundą teismui pareiškėjai padavė 2013 m. kovo 27 d., t. y. akivaizdžiai praleidę terminą jam paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad išankstinė nagrinėjimo tvarka aptariamo pobūdžio ginčams, t. y. dėl asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano ir kadastrinių matavimų nederinimo, įstatymuose nėra numatyta, todėl asmenys, siekdami apginti galimai pažeistas savo teises turi kreiptis tiesiogiai į teismą.
Nustatę, jog pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2013 m. vasario 5 d. rašto Nr. 6SA-(14.6.104)-212 panaikinimo paduoti ir neprašo jo atnaujinti, nors Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartyje tokia teisė buvo išaiškinta, teismas nusprendė jų skundą atsisakyti priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Nustatė, kad pareiškėjų skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui suderinti UAB „Geosoma“ parengtą J. R. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), planą ir kadastrinius matavimus yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2013 m. vasario 5 d. rašto Nr. 6SA-(14.6.104)-212 panaikinimo ir atskirai išnagrinėtas negali būti, todėl, atsisakęs priimti skundą dėl 2013 m. vasario 5 d. rašto Nr. 6SA-(14.6.104)-212 panaikinimo, atsisakė priimti ir reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui suderinti žemės sklypo planą ir kadastrinius matavimus (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
II.
Pareiškėjai J. R. P. ir V. P. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 92-96), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Nurodo, kad, prieš kreipdamiesi į Kauno apygardos administracinį teismą, skundu kreipėsi išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą. Skundas NŽT vadovo buvo priimtas, tačiau skundžiamas Tarnybos Kaišiadorių skyriaus 2013 m. vasario 5 d. raštas buvo paliktas nepakeistas.
Pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio nuostatas. Kadangi šioje byloje ginčas kyla dėl valstybinės žemės sklypo įgijimo pagrindu įgyto žemės sklypo ribų formavimo, todėl pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio normą tokiems ginčams yra numatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS438-502/2008 pateiktu išaiškinimu ir teigia, jog jei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimas gali būti skundžiamas arba ikiteisminio ginčo sprendimo institucijai, arba tiesiogiai teismui, tai Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas analogiškai gali būti skundžiamas tiek Tarnybos vadovui (vykdant vidinę administracinę kontrolę, realizuojamą atitinkamos institucijos viduje, kreipiantis į aukštesnį pagal pavaldumą pareigūną), tiek tiesiogiai teismui. Pabrėžia, kad jokie teisės aktai nedraudžia kreiptis į įstaigos vadovą su skundu dėl jo pavaldinių veiksmų, todėl šiuo atveju nors ir nėra imperatyvaus teisės aktuose nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tačiau, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir teismine praktika, NŽT darbuotojų veiksmai gali būti skundžiami ikiteismine tvarka.
Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai mano, jog, skųsdami sprendimą ikiteismine tvarka, ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino skundui paduoti nepraleido.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiruoju skundu skundžiama 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, nustatęs, kad šie praleido skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2013 m. vasario 5 d. raštą Nr. 6SA-(14.6.104)-212 pareiškėjai gavo 2013 m. vasario 7 d., todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2013 m. kovo 7 , tačiau skundą teismui pareiškėjai padavė 2013 m. kovo 27 d., t. y. akivaizdžiai praleidę terminą jam paduoti.
Pareiškėjai, nesutikdami su tokia teismo išvada, teigia, jog termino skundui paduoti nepraleido, kadangi ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus raštą, prieš kreipdamiesi į teismą, skundė Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, t. y. pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Kaip matyti iš skundo bei prie jo pridėtų dokumentų, pareiškėjai ginčijo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2013 m. vasario 5 d. raštą Nr. 6SA-(14.6.104)-212, kuriuo, atsakant į pareiškėjų prašymą, nebuvo suderintas pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planas ir kadastriniai matavimai, kadangi nustatyti tam tikri pažeidimai, taip pat pareiškėjai prašė įpareigoti atsakovą suderinti pareiškėjų žemės sklypo planą ir kadastrinius matavimus (b. l. 2-19). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekė galutinai suformuoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nustatyti atitinkamus kadastrinius duomenis ir juos įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl atitinkamo juridinio asmens pagalba atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 2 straipsnio 3 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. To paties įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalys numato, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys. Žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 12 d.).
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai formuojami nekilnojamieji daiktai ar nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka: 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 4 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami: 1) įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją; 2) keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį; 3) formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse); 4) perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose; 5) jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai suremontuoti statiniai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre; 6) žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.
Tiek pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą (8 str. 3 d. 5 p.; 8 str. 5 d.), tiek pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (32.1.8 p.) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengiamas žemės sklypo planas, kuris turi būti suderintas su žemės tvarkymo darbus administruojančia valstybės institucija (Nacionalinės žemės tarnybos atitinkamu žemėtvarkos skyriumi). Tačiau nei vienas iš minėtų teisės aktų nenumato privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimui dėl minėto žemės sklypo plano derinimo ar nederinimo apskųsti. Tokiu atveju pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, teikdamas skundą kompetentingai institucijai, arba tiesiogiai paduoti skundą teismui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, nesutikdami su Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus 2013 m. vasario 5 d. raštu Nr. 6SA-(14.6.104)-212, vadovaudamiesi Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (kuri buvo nurodyta skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus rašte) su skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą, kuris, priėmęs ir išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, paliko galioti Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus 2013 m. vasario 5 d. raštą (b. l. 12-18). Taigi, pareiškėjai šiuo atveju, prieš kreipdamiesi į teismą, pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo privaloma.
Tačiau pažymėtina, jog, vadovaujantis ABTĮ 53 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises laikantis įstatymo nustatytų terminų (ABTĮ 33 str.). Todėl nors tokios kategorijos reikalavimams nagrinėti privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nenustatyta, pasirinkus ginčo sprendimo būdą per Nacionalinės žemės tarnybos vadovą, atsižvelgiant į ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies ir 33 straipsnio nuostatas, pareiškėjai privalėjo tokios tvarkos laikytis. Tai reiškia, kad terminai skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo paduoti skaičiuojami vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka – nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo gavimo dienos. Tuo tarpu Kauno apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą dėl praleisto skundo padavimo termino, skundo padavimo teismui terminą skaičiavo, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis, t. y. termino pradžia laikė Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus 2013 m. vasario 5 d. rašto Nr. 6SA-(14.6.104)-212 įteikimo pareiškėjams dieną, nustatęs, kad ginčo atveju – dėl asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano ir kadastrinių matavimų nederinimo, išankstinė nagrinėjimo tvarka įstatymuose nėra numatyta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, bei į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kada pareiškėjai gavo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl jų skundo, o skundo priėmimo klausimą kompetentingas nagrinėti tik pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta netinkamai aiškinant ir taikant proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas – skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartis naikintina, perduodant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų J. R. P. ir V. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.