Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) jaunimo mokykloje, 8 klasėje, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį;

K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), 8 klasėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji A. D. ir K. K., panaudodami fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jie 2014-02-15, apie 18 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), A. D. kumščiu suduodant vieną smūgį nukentėjusiajam V. M. į galvą ir pastarajam nugriuvus, abu panaudodami fizinę jėgą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – B. J. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“ su jame buvusia 10 Lt vertės sim kortele „teleMaxima“, iš viso pasikėsino pagrobti 110 Lt vertės svetimo turto, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis V. M. pasipriešino.

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo vasario 15 d. Jis susitiko su K. K., taip pat sutiko V., kuris pažinojo K. K.. Tada jie susitarė iš V. atimti telefoną, kurį būtų pardavę. Abu kartu nusprendė apiplėšti V., nusivedė už „(duomenys neskelbtini)“, prie apleisto pastato. V. trenkė K., jis taip pat trenkė 2 kartus, paskui spyrė K.. K. ištraukė atsuktuvą, buvo juo užsimojęs, liepė V. tylėti. Nukentėjusysis nugriuvo, užsidengė veidą ir šaukėsi pagalbos. Tačiau V. neatidavė telefono, laikė kišenėje. Iš kažkur atėjo vyras. Taip pat atėjo A. su drauge. Supranta, kad blogai pasielgė, atsiprašo nukentėjusiojo mamos.

2014-02-26 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis A. D. patvirtino savo duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, esančioje (duomenys neskelbtini), prie apleisto pastato (I t., 165-169 b. l.).

Kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo „(duomenys neskelbtini)“ gimtadienis, tai galėjo būti vasario 15 d. vakaras. Ten jie sutiko V., pakvietė jį parūkyti. Nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ esančio apleisto namuko. V. davė jam cigaretę, ji K. K. iškrito. A. pradėjo sakyti, ar V. atsimena, kaip iš jo mažo brolio pavogė telefoną, tada trenkė jam. Tada jis spyrė iš kojos nukentėjusiajam. Atimti telefoną pasiūlė A., nes jie norėjo jį parduoti. A. daug telefonų parduodavo. Kai sudavė smūgius, telefono paimti negalėjo. Smūgius sudavė, kad lengviau būtų paimti telefoną. Po smūgių V. pradėjo šaukti, tada jis išsitraukė atsuktuvą, liepė nukentėjusiajam nešaukti. V. matė atsuktuvą. Nukentėjusysis telefoną stipriai laikė kišenėje, jis muistėsi, bet rankas laikė kišenėje. Jie mušė V., nes norėjo atimti telefoną, kad galėtų parduoti.

2014-07-08 akistatos protokole užfiksuota, kad suvedus į akistatą įtariamuosius A. D. ir K. K., pastarasis pakeitė savo parodymus ir visiškai pripažino savo kaltę (I t., 182-184 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galėjo būti 2014-02-15, vakare, apie 18 val., lauke jau buvo tamsu, švietė gatvės apšvietimo lempos, jis vienas išėjo iš namų ėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ pasižiūrėti fejerverkų, nes buvo to prekybos centro gimtadienis. Prie prekybos centro, lauke prie „Maximos“ įėjimo susitiko pažįstamą K. K., su kuriuo kartu buvo A. D.. Jis, būdamas kartu su jais, vienu metu iš kelnių kišenės buvo išsitraukęs savo mobilųjį telefoną „Samsung“, pasižiūrėjo, kiek yra valandų, todėl jie abu matė, kad jis turi telefoną. Atsimena, kad po to jie paėjo į šalį ir abu kažką kalbėjo, bet jų pokalbio negirdėjo, nes buvo tolimas atstumas. Po to, jie sugrįžo. K. K., priartėjęs prie jo, iš striukės kišenės išsitraukė atsuktuvą ir iš apačios užsimojo, bet jis sureagavęs, atsuktuvą išspyrė. Tada A. D. trenkė jam į veidą ir jis nugriuvo ant žemės. A. D. griebė jam už rankos, liepė atiduoti telefoną. Jis priešinosi, t.y. savo visu kūnu sukosi į šoną, sakė, kad telefono neatiduos, garsiai šaukėsi pagalbos. A. D. buvo prie jo pasilenkęs, matė, kad kumščiu norėjo dar smūgiuoti, bet tuo pačiu metu kažkoks nepažįstamas vyriškis pradėjo bėgti link jų, šaukė, ką darote, ir tada jie pabėgo. Viskas įvyko labai greitai. Telefono iš jo neatėmė dėl to, kad jis priešinosi, taip pat dėl to, kad į pagalbą atbėgo tas nepažįstamas vyriškis. Telefonas „Samsung“ su sim kortele „Telemaxima“ priklauso mamai B. J. (I t., 15-16 b. l.). Apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis V. M. iš esmės patvirtino savo duotus parodymus (I t., 21-23 b. l.).

2014-06-18 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. M. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus (I t., 25-30 b. l.).

Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai paskambino A. D. ir nurodė ateiti už PC „(duomenys neskelbtini)“ prie namelio, kuris yra perėjus gatvę. Tuo metu ji buvo su drauge E. P.. Ji matė, kaip K. K. trenkė V. M.. E. P. pasakė „viską baigiam, parvesime tave iki stotelės, parvažiuosime kartu“. Ji su E. P. pasiėmė V. M., sulaukė autobuso, V. M. išlipo centre. A. D. ji pažįsta seniai, o V. M. tada matė pirmą kartą, K. K. pažįsta tik dabar. Prie jos ir E. P. A. D. V. M. nieko nedarė. K. K. atsuktuvus išsitraukė iš kišenės, V. M. vadino vulgariais žodžiais. E. P. bandė sustabdyti K. K.. Matė, kad K. K. ir A. D. gaudė kažkoks vyras. A. D. V. M. kišenių nekraustė, tik stovėjo šalia, tačiau sudrausminti K. K. nebandė (I t., 67-69 b. l.).

Liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi draugę A. L.. Ji pamena, kad buvo šalta, galėjo būti vasario mėnuo, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ gimtadienis. Jis atvyko su ja į prekybos centrą pažiūrėti koncerto. Pasibaigus koncertui, galėjo būti apie 18 val., A. L. paskambino jos draugas pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (A. D.), paprašė A. L. ateiti per Tilžės gatvę, prie apleisto pastato. Jos nuėjo ten ir rado „(duomenys neskelbtini)“ (A. D.), jo draugą, vardu ar pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (K. K.), su jais dar buvo vienas vaikinukas (V. M.), nematytas, kurio buvo sumuštas veidas. „(duomenys neskelbtini)“ dar pasakė, kad jis iš jo brolio pavogė telefoną, todėl ji suprato, kad jie sumušė šį vaikinuką, nes „(duomenys neskelbtini)“ neturi brolio, bent jau A. L. jai taip sakė. Šis pasakymas buvo tik pretekstas. Paties mušimo ji nematė, negalėjo matyti ir A. L.. Jeigu A. L. aiškina, kad tą vaikinuką mušė „(duomenys neskelbtini)“, tai ji meluoja, nes gina savo draugą „(duomenys neskelbtini)“, nes jie yra pora. Jai meluoti nėra jokio pagrindo. „(duomenys neskelbtini)“ dar mėgino prieš V. M. šokinėti, tačiau ji „(duomenys neskelbtini)“ neleido nieko daugiau daryti, pasakė, kad viską baigtų, kad V. M. palydės iki autobuso. Prie jų „(duomenys neskelbtini)“ nereikalavo iš V. M. jokių daiktų, telefono ar pinigų. Pas „(duomenys neskelbtini)“ ji nematė jokių atsuktuvų ar kitokių įrankių, kuriais būtų gąsdintas V. M.. Kad jie būtų tikrinę vaikino kišenes, irgi nematė. Ji matė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ prisikabino prie nepažįstamo vyro ir tas vyras juos pradėjo gainiotis, jie abu pabėgo į skirtingas puses. Autobusų stotelėje V. M. parodė, kad turi telefoną, ji klausė, ar tie du nieko iš jo nepagrobė. Jis atsakė, kad nepagrobė. Jos abi vaikinuką parlydėjo iki centro, šis pasakė, kad gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje. Išlipę centre jie išsiskyrė (I t., 70-71 b. l.).

Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), dirba su nepilnamečiais. Tikslios datos neprisimena, bet prisimena tokį įvykį, kad gavo medžiagą dėl V. M. sumušimo. Tikslinant aplinkybes ji išsikvietė V. M. su mama B. J.. Ką pasakojo, dabar ji jau tiksliai nebeprisimena, buvo kalba, kad K. K. ar A. D. norėjo iš V. M. atimti telefoną, buvo išsitraukę atsuktuvą, bet su juo nesužalojo. V. M. teigė, kad viskas buvo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nuo „Maximos“ pusės, o K. K. teigė, kad viskas buvo prie tokio apleisto pastato, kaip ir skydinės, kitoje gatvės pusėje, žiūrint nuo „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro pagrindinio įėjimo. Vaikai, besiaiškindami tarpusavyje, susitaikė. K. K. aiškino, kad telefoną atimti iš V. M. sugalvojo A. D.. K. K. dėl šio įvykio nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė V. M. (I t., 59-60 b. l.).

Liudytoja B. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-02-15, apie 18 val., jos sūnus V. M. išėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Apie 19.30 val. jis grįžo namo. Ji pastebėjo, kad jam sumuštas kairysis paakys, striukė ir džinsinės kelnės buvo purvini, juos išskalbė. Sūnus pasakė, kad apie 18 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, prie PC „(duomenys neskelbtini)“ jį sumušė A. D. bei iš rankų norėjo pagrobti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, K. K. grasino atsuktuvu, bet neįdūrė, nes V. M. spėjo atsuktuvą išmušti. Jis nuo A. D. apsiginė, todėl telefono nepagrobė. Taip pat sakė, kad jį išgelbėjo nepažįstamas vyras. A. D. apie tai liepė niekam nesakyti ir nesiskųsti. Kartu su A. D. buvo K. K., tačiau šis V. M. atžvilgiu smurto nenaudojo. Telefoną „Samsung“ su sim kortele „Telemaxima“ V. M. buvo nupirkusi už savo pinigus. Sūnus su K. K. dėl šio įvykio susitaikė. Sūnus taip pat pasakojo apie merginas, tačiau, bet kur jos buvo, ką darė, kokios tos merginos, kelios jos buvo, nebeprisimena. Ji mano, kad sūnus šio įvykio nuosekliai gali neprisiminti dėl iš anksčiau patirtos traumos (I t., 53-54, 55-56, 57-58 b. l.).

Liudytoja V. T. (P.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. K. yra jos nepilnametis sūnus. Su tėvu K. K. beveik visiškai nebendrauja, nesusitinka, sūnų ji išlaiko viena. Kai sūnus pradėjo bendrautis su A. D., prasidėjo problemos. Šiuo metu yra atliekami ikiteisminiai tyrimai, kur K. K. yra ir nukentėjęs, ir įtariamasis. Apie tai, kad V. M. buvo sumuštas A. D. sužinojo pas nepilnamečių inspektorę, iki to laiko K. K. nieko nepasakojo (I t., 63-64 b. l.).

2014-02-21 B. J. pareiškime užfiksuota, kad 2014-02-15, apie 18 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, iš matymo pažįstamas vaikinas, panaudodamas fizinę jėgą, iš nepilnamečio V. M. bandė atimti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta, nes nukentėjęs sugebėjo pats apsiginti (I t., 3 b. l.).

2014-02-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prekybos ir laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelė (I t., 9-12 b. l.).

2014-02-25 specialisto išvadoje užfiksuota, kad V. M. kūne sužalojimų nėra (I t., 48 b. l.).

2014-05-16 apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta gautų mobiliojo ryšio telefonų išklotinių analizė (I t., 108-109, 116 b. l.).

2014-02-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog B. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su „Telemaxima“ sim kortele (I t., 77 b. l.).

2014-02-24 daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su „Telemaxima“ sim kortele apžiūra (I t., 78-81 b. l.).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamieji faktinių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės veikos kvalifikacijai, neginčija, pripažįsta, kad prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, siekdami pagrobti svetimą turtą – nukentėjusiojo turėtą mobiliojo ryšio telefoną. Tokius jų parodymus patvirtina nukentėjusiojo parodymai, taip pat kiti liudytojai. Kadangi kaltinamieji, panaudodami fizinį smurtą, siekė pagrobti svetimą telefoną, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinime taip pat buvo nurodyta, kad K. K. dūrė atsuktuvu nukentėjusiajam. Kaltinimas byloje yra tik dėl fizinio smurto panaudojimo pagrobiant svetimą turtą, kaltinimo dėl grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nėra. Abu kaltinamieji teigia, kad atsuktuvu K. K. tik pagrasino nukentėjusiajam ir liepė nešaukti, neigia, kad jis atliko dūrimo veiksmą nukentėjusiajam, tokių aplinkybių nepatvirtino byloje apklausti liudytojai. Nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu taip pat nebuvo visiškai nuoseklūs, be to, jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. K. išsitraukė atsuktuvą, užsimojo juo, suprato, kad norėjo durti, todėl jis atsuktuvą išspyrė (I. t., 16, 21-22). K. K. mama taip pat patvirtino, kad jai sūnus sakė, jog atsuktuvu buvo grasinta (I t., 58 b. l.). Kadangi tokia aplinkybė šiuo konkrečiu atveju veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, todėl šalintina iš kaltinimo.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmės tikslus (BK 41 str. 2 d.). Kaltinamieji nusikalto būdami nepilnamečiais, todėl teismas atsižvelgia ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, išdėstytus BK XI skyriuje.

Kaltinamieji padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas laikomas nebaigtu. A. D. yra nepilnametis, laikomas neteistu (I t., 137-138 b. l.), Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis neįsiteisėjęs, veiką padarė būdamas nepilnametis, baustas administracine tvarka (I t., 135-136 b. l.), Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai, nuo 2012-05-18 įrašytas į policiją dominančių vaikų elgesio apskaitą, į profilaktinę įskaitą įrašytas nuo 2013-03-24 (I t., 121-122 b. l.), nedirba, registruotas darbo biržoje (I t., 133-134 b. l.), pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones (BK 92 str.).

Paskirtos kardomosios priemonės A. D., pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos (II t. 31-32 b. l.).

Kaltinamasis K. K. yra neteistas (I t., 156 b. l.), veiką padarė būdamas nepilnametis, nebaustas administracine tvarka (I t., 155 b. l.), Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai, nėra įrašytas į policiją dominančių vaikų elgesio apskaitą, į profilaktinę įskaitą įrašytas nuo 2014-04-24 (I t., 143-144 b. l.), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokymosi įstaigos direktorės charakterizuojamas teigiamai (I t., 150 b. l.). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones (BK 92 str.).

Paskirta kardomoji priemonė K. K., pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (II t. 29-30 b. l.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su „Telemaxima“ sim kortele, kurie grąžinti B. J. pakvitavimu (I t., 82-84 b. l.), paliktini B. J. neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme – devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės atėmimo bausmę – šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, taip pat tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

K. K. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme – devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės atėmimo bausmę - šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, taip pat tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Kardomąsias priemones, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su „Telemaxima“ sim kortele palikti B. J. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.