- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 1-173-106/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Valentinienė
- Kaltinamasis
- R. D.
- Advokatai
- Jurijus Koreckis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kelmės r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti su draugu, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.
R. D. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. kovo 8 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedėja, pagal parduotuvės vedėjo pareiginius nuostatus bei 2010 m. gruodžio 29 d. sudarytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį, būdama visiškai materialiai atsakinga už parduotuvėje esamų materialinių vertybių apsaugą, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą - pinigines lėšas, tyčia laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. kovo 4 d. nepildė privalomų pildyti kasos pajamų ir išlaidų orderių, UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei S. D. nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. kovo 4 d. neteikė elektroninės kasos knygos, tuo apsunkindama tinkamą parduotuvės priežiūrą ir, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. kovo 4 d. nenustatytomis sumomis iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos pasisavino iš viso 101 849,45 Lt. Tokiu būdu R. D. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą- UAB (duomenys neskelbtini) 101 849,45 Lt.
Kaltinamoji R. D. kalta prisipažino iš dalies. Ji parodė, kad tikrai kaltinime nurodytu laiku dirbo UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, prekiavusios alkoholiniais gėrimais, vedėja. Su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, šios sutarties turinį ir savo pareigas ji suprato. Gavusi iš kasos suprekiautus pinigus, juos apskaitydavo pagal kasos aparato ataskaitas ir laikydavo savo kabinete stalčiuje, nes seifo neturėjo. Per jos darbo laikotarpį, pinigų parduotuvėje už prekes buvo gauta virš 100 000 Lt, kuriuos ji laikė savo nerakinamame kabinete stalo stalčiuje. Pinigų ji į banką nenunešė ir neįnešė į įmonės banko sąskaitą, nepildė elektroninio kasos žurnalo, nors tokią tvarką žinojo. Kodėl taip darė, negali paaiškinti. Parduotuvės pinigus ji naudojo savo reikmėms. Už 18 000 Lt nusipirko automobilį, už 1000 Lt nusipirko kompiuterį, rūbų. Kur dingo kiti pinigai, ji nežino. Kai imdavo savo reikmėms pinigus iš įmonės, apskaitos nevedė, likusių pinigų neskaičiavo, bet mano, kad galėjo išleisti apie 30 000 Lt. Kur dingo kiti pinigai, ji nežino, iki to laiko, kol buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas 101 849 litų pinigų trūkumas, tokio didelio pinigų trūkumo ji nepastebėjo. Imdama pinigus iš įmonės, tikėjosi vėliau iš savo algos dalimis trūkumą padengti. Kai pas ją buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas piniginių lėšų trūkumas, ji, būdama pasimetusi, vaizduodama, kad telefonu kažkam skambina ir siunčia žinutes, žadėjo trūkumą padengti. Šiuo metu ji yra bedarbė, jokių santaupų ir pajamų todėl, nors ir yra pasirašiusi su įmone vekselį, iki šiol mokėti žalos atlyginimą nėra pradėjusi. Padarytą 101 849,45 Lt. žalą sutinka atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė įrodyta ne tik jos daliniu prisipažinimu, bet ir civilinio ieškovo atstovo, liudytojų parodymais, kasos inventorizacijos aktu, kitais įrodymais.
Civilinio ieškovo atstovas V. R. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje Klaipėdoje vedėju. 2011 m. kovo mėnesį jam paskambino pardavimų vadovė O. M. ir paprašė, kad jis kartu su kitos parduotuvės vedėja O. K. nuvyktų į R. D. parduotuvę ir patikrintų šios parduotuvės centrinėje kasoje esančius pinigus. Kai nuvyko, rado R. D., pildančią kasos knygą. Paprašęs R. D. atidaryti kompiuteryje esančią kasos knygą, pamatė, kad pinigų likutis kasoje turi būti 66 000 Lt. Kai jis paklausė, kodėl R. D. laiko kasoje tokią didelę sumą, nes buvo nustatyta tvarka, jog didesnė nei 7000 Lt suma, turi būti įnešta į įmonės sąskaitą, ši nieko neatsakė. Tada R. D. spintoje parodė padėtą prekybinį maišelį su pinigais. Jie suskaičiavo pinigus, kurie buvo smulkiomis kupiūromis – po 10,20 ir 50 Lt, jų iš viso buvo apie 22 000 ir trūkumas buvo virš 40 000 Lt. R. D. nusistebėjo, kad toks mažas trūkumas ir žadėjo tuoj pat pinigus grąžinti, telefonu kažkam skambino, siuntė žinutes, bet niekas su ja nesikalbėjo. Gavę iš Vilniaus nurodymą patikrinti R. D. kasą už visą darbo laikotarpį, atsidarę elektroninę kasos knygą, jie pamatė, kad elektroninė kasos knyga yra užpildyta tik už sausio mėnesį. Kai patikrino visą buhalterinę dokumentaciją, kuri buvo netvarkingai išmėtyta ir visiškai netvarkoma, paaiškėjo, kad trūkumas kasoje yra virš 100 000 Lt. Buvo surašytas aktas. R. D. su nustatyta trūkumo suma sutiko, aktą pasirašė, žadėjo trūkumą padengti, vėl kažkam skambino ir rašė žinutes.
Liudytoja O. K. iš esmės apie nustatytą lėšų trūkumą pas R. D. parduotuvėje parodė tokias pat aplinkybes kaip ir civilinio ieškovo atstovas V. R.. Ji parodė, kad atliko patikrinimą kartu su V. R. ir patikrinimo metu, kai pas R. D. buvo nustatytas didelis piniginių lėšų trūkumas, O. K. dirbo parduotuvės, esančios Liepojos g., vedėja, o prieš tai nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2011 m. sausio 19 d. ji dirbo parduotuvėje, kurios vedėja buvo R. D., kasininke. Jos manymu, tuo metu R. D. darbą organizavo gerai. Per dieną suprekiautus pinigus vakare 22 val. kasininkės išimdavo iš kasos, ir su kasos Z ataskaita maišelyje palikdavo vedėjos kabinete stalo stalčiuje. Rytą atėjusi į darbą, vedėja R. D. susiskaičiuodavo pinigus, už juos pasirašydavo ir niekada jokių piniginių lėšų trūkumo nebuvo, viskas vyko sklandžiai. Ar R. D. nešė pinigus į banką, ji nesidomėjo, bet kai dėdavo suprekiautus per dieną pinigus į stalčių, dažniausiai anksčiau suprekiautų pinigų jame nebebūdavo. Kai darė patikrinimą, pamatė, kad piniginės lėšos į banko sąskaitą nebuvo įneštos nė vieno karto. Kai O. K. pradėjo dirbti vedėja kitoje parduotuvėje, ji darbo reikalais konsultuodavosi su R. D., kuri jai viską paaiškindavo ir jai nekilo įtarimas, kad R. D. pati nieko, kas reikalaujama, nedaro. Kai kartą R. D. buvo automobiliu atvažiavusi pas ją į parduotuvę, ji pagyrė R. D., kad ši gerai atrodo, o R. D. paaiškino, kad ją išlaiko vaikinas.
Liudytoja S. D. parodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Buvo plečiamas parduotuvių tinklas, R. D. buvo paskirta dirbti parduotuvės vedėja. Jai, kaip ir kitiems parduotuvių vedėjams, buvo išaiškinta kaip tvarkyti parduotuvės dokumentaciją, kokiais terminais ją pateikti. Buvo detaliai paaiškinta kaip vesti kasos knygą, kaip pildyti žurnalus, kasos pajamų ir išlaidų orderius. Su R. D., kai ji dirbo parduotuvės vedėja, ji bendravo elektroniniais laiškais ir telefonu. R. D. vis tekdavo paraginti, taisyti jos buhalterines klaidas, nes ji buvo neatidi, vėluodavo pateikti buhalterinius dokumentus. S. D. dėl didelio darbo krūvio bei patirties stokos nepakankami sukontroliavo piniginių lėšų judėjimą R. D. parduotuvėje, o kai pasidomėjo, paaiškėjo, kad kasoje turi būti labai didelis piniginių lėšų likutis. Paskambinus R. D., ši net negalėjo pasakyti, koks piniginių lėšų likutis yra parduotuvėje. Tada skubiai buvo priimtas įsakymas atlikti R. D. parduotuvėje patikrinimą, kurį buvo pavesta atlikti V. R. ir O. K.. Tada jiems atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad parduotuvėje yra virš 100 000 Lt pinigų trūkumas ir visiškai nebuvo pildoma kasos knyga bei kasos pajamų orderiai.
Liudytoja O. M. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji dirba prekybos vadove ir 2010 m. pabaigoje atidarė dvi parduotuves Klaipėdoje. Parduotuvės Manto g. vedėja buvo paskirta R. D.. Lankydamasi Klaipėdoje, atkreipė dėmesį, kad R. D. ne visada sako tiesą. Vasario mėnesį paaiškėjo, kad R. D. parduotuvėje pagal dokumentus yra didelis piniginių lėšų likutis, buvo priimtas įsakymas atlikti inventorizaciją ir ji paprašė ją atlikti kitų parduotuvių vedėjus V. R. ir O. K.. Tada pas R. D. parduotuvėje buvo nustatytas didesnis negu 100 000 Lt piniginių lėšų trūkumas ir paaiškėjo, kad ji nė karto parduotuvėje suprekiautų pinigų nenešė į banką. Ji apmokė R. D. prieš jai pradedant dirbti darbo, priešgaisrinės saugos taisyklių, išaiškino kasos operacijų taisykles, kaip tvarkyti kitus dokumentus, kaip pildyti kasos knygą. Po to, kai R. D. pradėjo dirbti, po 2 savaičių R. D. klausinėjo, ar jai viskas suprantama, R. D. atsakė, kad ji viską supranta ir jai puikiai sekasi.
Byloje yra R. D. 2010 m. gruodžio 29 d. rašyto prašymo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui kopija, kurioje ji prašo priimti į darbą nuo tos pačios dienos vedėjos pareigoms ( t. 1, b. l. 116).
Iš darbo sutarčių kopijų matosi, kad R. D. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje priimta dirbti 2010 m. gruodžio 29 d. parduotuvės kasininke pardavėja bei vedėja. Darbo sutartis nutraukta 2011 m. kovo 8 d. ( t. 1, b. l. 5-6, 117-119).
2010 m. gruodžio 29 d. su R. D. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ( t. 1, b. l. 7-9).
Iš kasos inventorizacijos akto su priedais matosi, kad 2011 m. kovo 4 d. vedėjos R. D. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, faktiškai rasta grynų pinigų 28 742,48 Lt., apskaitos duomenimis turėjo būti 130 591, 93 Lt, nustatytas trūkumas 101 849,45 Lt ( t. 1, b. l. 10- 13). Trūkumą patvirtina ir parduotuvės banko sąskaitos kopija bei kasos knygos kopijos bei UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės raštas ( t. 1, b. l.46-62, 124,t. 2, b. l. 2-3 ).
Byloje yra R. D. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui rašytas paaiškinimas, kuriame ji nurodo, jog nevedė elektroninės kasos knygos, nes nebuvo užpildžiusi kasos žurnalų, pinigų į banką neįnešė, nes buvo pametusi darbuotojo pažymėjimą. Nustatytą kasoje 101 849,45 Lt pinigų trūkumą ji padengs dalimis per laiką. Šiuos pinigus ji išleido ( t.1, b.l. 16).
Byloje yra R. D. pasirašytas vekselis, kuriuo ji įsipareigojo minėtą sumą grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 17).
Asmens kratos metu 2011 m. kovo 4 d. pas R. D. piniginėje rasta 591, 50 Lt ( Kratos protokolas t.1, b. l. 22 -24 ). Pinigai įnešti į Klaipėdos VPK kasą ( kvitai, t. 1, b. l. 26,27).
Kratos metu pas R. D. bute rasti du mobiliojo ryšio telefonai ( „Samsung“ ir „Nokia“ ), UAB „Juntos“ čekis 254, 15 Lt sumai, BMW raktai su pakabuku, transporto priemonės registravimo liudijimas, televizorius „Samsung“, nauji sportiniai batai ir drabužiai ( Kratos ir apžiūros protokolai, t. 1, b. l. 28-34). Daiktai perduoti saugojimui Klaipėdos VPK ( kvitai, t. 1, b. l. 35-36).
Apžiūrėta R. D. transporto priemonė lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. laidos ( Transporto priemonės aprašas, t. 1, b. l. 40-41).
2011-03-10 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu R. D. apribotos nuosavybės teisės į 591, 50 Lt pinigines lėšas ir automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2002 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant automobilį įkeisti, parduoti ar perleisti tretiesiems asmenims, paskiriant R. D. automobilio saugotoja, jai perduotas automobilio techninis pasas ir rakteliai ( t. 2, b. l. 65- 66, 71).
Kaip matosi iš parduotuvės vedėjo pareiginių nuostatų, be kitų pareigų parduotuvės vedėjas turi pareigą pildyti kasos pajamų knygą bei kitus dokumentus, patikrinti, ar pinigų kiekis atitinka kasos aparato parodymus, nustatyta tvarka atiduoti realizacijos pajamas, dalyvauti inventorizacijose, įforminti prekybos ataskaitas, kitus dokumentus . A. D. su šiais nuostatais supažindinta pasirašytinai ( t. 1, b. l. 112-115).
Iš UAB „Autoblikas“ nuomos sutarties, sąskaitos ir kvito matosi, kad R. D. 2011-01-07 iki 2011-01-10 nuomojosi iš šios bendrovės automobilį “OPEL ASTRA CLASSIC“, sumokėdama už jį 400 Lt. ( t. 2, b. l. 6-8).
Nors R. D. pripažįsta iš savo darbovietės pasisavinusi tik apie 30 000 Lt, jos kaltė, pasisavinus visą 101 849,45 Lt. sumą aptartais įrodymais visiškai įrodyta. Kaip matosi iš pačios kaltinamosios parodymų, UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje už parduotas prekes gautais pinigais ji naudojosi kaip savo asmeniniais – nuomojosi automobilius, galiausiai nusipirko automobilį, pirko televizorių, kompiuterį, mobiliuosius telefono aparatus, drabužius ir kt., kas liudija, kad ji, nors darbo užmokestis buvo nedidelis, mėgo prabangų gyvenimo būdą. Kaip ji pati pripažino, leidžiamų įmonės pinigų apskaitos nevedė, likusių pinigų kasoje neskaičiavo. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. parodė, jog spėja, kad iš įmonės kasos yra paėmusi apie 50 000 Lt : televizorius kainavo 900 Lt, automobilis 18 000 Lt, kompiuteris 100 Lt, drabužiai 2000 Lt, maistas apie 6000 Lt, automobilio nuoma su kuru apie 4000 Lt ( Įtariamojo apklausos protokolas, t. 2, b. l. 86-88) ir iš to galima daryti išvadą, kad pati ji tiksliai nežino, kiek pasisavino darbovietės piniginių lėšų. Nors teigia, jog tuo, kad ji neįnešė pinigų į banko sąskaitą ir laikė parduotuvėje, galėjo pasinaudoti kiti asmenys, anksčiau niekada to nesakė, savo paaiškinime, rašytame darbovietės administracijai, teigė, jog pinigus išleido savo reikmėms. Kad R. D. patikrinimo metu neteigė, kad kažkas jos žinioje buvusius įmonės pinigus pasisavino, parodė ir patikrinimą atlikę liudytojais apklausti V. R. ir O. K.. Priešingai, jie parodė, kad nustačius tokį didelį piniginių lėšų trūkumą parduotuvės kasoje, R. D. visiškai nenustebo, priešingai, nustebo, kai pradžioje buvo nustatytas mažesnis trūkumas, nesijaudino, žadėjo visus pinigus grąžinti, apsimetusi, kad kažkam skambina ir siunčia žinutes, maigė mobiliojo telefono mygtukus. Akivaizdu, kad kaltinamoji tyčia pinigų neįnešė į įmonės sąskaitą, nes juos leido savo poreikiams. Priešingu atveju, jei būtų įtarusi, kad kažkas pasisavina parduotuvės pinigus, būtų jų nelaikiusi parduotuvėje, o skubiai, vykdydama savo pareigas, nunešusi į banką. Nors R. D. teisinasi, jog pinigų į banką nenešė, nes buvo pametusi darbo pažymėjimą, liudytojai parodė, kad darbo pažymėjimas šiuo atveju nebuvo reikalingas.
Veikos kvalifikavimas.
Visiškai įrodyta, kad R. D. pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei pareiginius nuostatus būdama atsakinga už parduotuvėje už prekes suprekiautų piniginių lėšų išsaugojimą, jas pasisavino, t. y. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą.
Kadangi pasisavintų piniginių lėšų suma - 101 849,45 Lt. viršija 250 MGL ( 32 500 Lt ) dydžio sumą ( BK 190 str. Turto vertės išaiškinimas), jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 183 str.2 d ( didelės vertės patikėto turto pasisavinimas).
Bausmės skyrimas.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, kad R. D. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiama, kad R. D. pasisavino piniginių lėšų sumą, beveik tris kartus viršijančią ribą, nuo kurios laikoma, kad pagrobtas didelės vertės turtas. Bet taip pat atsižvelgiama, kad ji anksčiau neteista ( t. 2, b. l. 63), dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, sutinka atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Jai skiriama bausmė, artimesnė BK 183 str.2 d. sankcijoje numatytos bausmės minimumui.
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., iš R. D. konfiskuotinas nusikalstamu būdu, už pasisavintas svetimas lėšas įgytas turtas bei turimos lėšos.
Civilinis ieškinys.
Civilinis ieškinys ( t. 2, b. l. 40) yra įrodytas aptartais nuosprendyje bylos dokumentais, liudytojų parodymais, R. D. civilinį ieškinį pripažįsta. Civilinis ieškinys tenkintinas, nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala turi būti atlyginta ( Civilinio kodekso 6. 263 str. 2 d. ).
Vadovaujantis BPK 105 str., Iš R. D. priteistinos valstybei teismo išlaidos- pinigų sumos, apmokėtos į posėdį atvykusioms liudytojoms ( t. 2, 168, 169).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, į bausmės laiką įskaityti vieną parą išbūtą suėmime ( 2011-09-16).
Priteisti iš R. D. 528 Lt valstybei teismo išlaidas ir UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 302529489, 101 849,45 Lt. nusikaltimu padarytą žalą.
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuoti ir perduoti ieškinio padengimui R. D. nusikalstamu būdu įgytas lėšas ir turtą: 591, 50 Lt , saugomus Klaipėdos VPK kasoje pagal 2011 m. kovo 7 d. kvitą A serija A Nr. 0000993, lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2002 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas R. D., telefono aparatą „Samsung GT –s 5230“ su dėžute, ausinėmis ir krovikliu, telefono aparatą „Nokia 2220 i“ su baterija, telefono aparatą „Nokia 7500“ su baterija, nešiojamąjį kompiuterį HP Pavilion 9700“ su krovikliu, televizorių „Samsung“ su maitinimo laidu, pultu ir dėže, sportinius batelius „Adidas“, sportines kelnes, moteriškas kelnaites ir liemenėlę bei moterišką striukę, saugomus Klaipėdos VPK pagal 2011 m. kovo 14 d. kvitus B serija BBB Nr. 0008154 ir Nr. 0008154.
Kompaktinę plokštelę su R. D. apklausos vaizdo ir garso įrašu, saugoti prie bylos, Tele 2 sim kortelę, UAB „ Junta“ čekį, saugomus Klaipėdos VPK pagal 2011 m. kovo 14 d. kvitą B serija BBB Nr. 0008154, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų, o R. D. per 20 d. nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.