- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-19
- Bylos Nr.
- 1Sk-416
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- M. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių gydymo ir pataisos namų administracijos teikimas dėl M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 1997-01-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 105 straipsnio 2 punktą 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę nuteistasis atlieka Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose.
2009-09-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teisme gautas Pravieniškių gydymo ir pataisos namų administracijos teikimas dėl M. K. lygtinio paleidimo.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė Pravieniškių gydymo ir pataisos namų administracijos teikimą dėl M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis M. K. prašo tenkinti Pravieniškių gydymo ir pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis priskirtas lengvajai grupei, dirba, yra atlyginęs materialinę žalą. Teigia, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, neatsižvelgta į jo charakteristiką, psichologo išvadą.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį. Nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus per visą bausmės atlikimo laikotarpį pažeidė 1 kartą, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 6 kartus. Pravieniškių gydymo ir pataisos namų psichologinės grupės išvadoje nurodoma, kad tikėtina sėkminga integracija į visuomenę.
Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, nuteistojo asmenybę. Taip pat, įvertino pavojingumą ir pobūdį nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę. Teismas vertino tą aplinkybę, kad nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau dėl netinkamo elgesio vėl grąžintas į pataisos namus atlikti skirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas pasisakė, kad bausmių vykdymo kodeksas numato galimybę lygtinai paleisti asmenis, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, tačiau tai nėra būtinybė. Kolegija negali nesutikti su minėtais teismo argumentais, nes jie yra teisingi.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo reikia įvertinti ir atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o tame tarpe ir nuteistojo praeities teistumus, nes ši aplinkybė yra nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra svarbi nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozė. Ar galima manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir nebedarys naujų nusikaltimų, laikysis įstatymų, teismas sprendžia įvertinęs ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t.y. jo elgesį ankstesnėse panašiose situacijoje, tame tarpe ir ankstesnius teistumus. Medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. anksčiau teistas, bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau grąžintas į pataisos namus atlikti skirtos bausmės Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą ir į jas teismas privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Be to, sprendžiant ar asmenį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, būtina įvertinti atliktos bei neatliktos bausmės dydį. M. K. likusi bausmės dalis dar gana didelė-daugiau nei 3 metai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino likusią neatliktą bausmės dalį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant likusios neatliktos bausmės dalies reikšmę, atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tai yra vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, charakteristika, jo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas, taip pat ir pačio nuteistojo pavojingumas visuomenei.
Tai, kad nuteistasis pataisos namų charakterizuojamas teigiamai, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes kaip minėta anksčiau, vertinamos visos aplinkybės, o ne vien tik atskiros. Ta aplinkybė, kad nuteistasis skatintas, dirba, rodo, jog M. K. tinkamai elgiasi bausmės atlikimo vietoje, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Vien šios aplinkybės nėra pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgiant į visų aplinkybių visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. K. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, bus pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga. Konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, pataisos namų teikimas dėl M. K. lygtinio paleidimo išnagrinėtas tinkamai ir atmestas pagrįstai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Bausmių Vykdymo Kodekso 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį. Nuteistojo M. K. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 nutartį.
Nutartis neskundžiama.