Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. O.-I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, teista:

2007-02-02 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 231 str. 2 d., paskirta bausmė-4 mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. 2007-09-25 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 2007-02-02 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, paskirta bausmė-6 mėnesiai laisvės atėmimo;2008-09-24 Visagino m įėsto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., paskirta bausmė 2 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d. prie paskirtos bausmės pridėta iš dalies 2007-02-02 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.2009-07-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d.3 p. paleista lygtinai 11 mėnesių 19 d., įpareigojant keturis kartus per mėnesį registruotis bausmė vykdančioje institucijoje, uždraudžiant išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip dienoms, įpareigojant gydytis nuo narkomanijos. 2010-07-20-išbraukta iš įskaitos Visagino pataisos inspekcijoje, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. O.-I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, teista du kartus, teistumas neišnykęs, mušdama sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, o būtent,

O. O.-I., 2011 m. gegužės 24 d., apie 13 valandą, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio V. T. pr. 88 laiptinės pirmamame aukšte, asmeninio konflikto metu, vieną kartą delnu sudavė mažametei E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) į kairįjį skruostą, po ko pastarąją ranka pastūmė per galvos sritį, dėl ko E. Š. atsitrenkė pakaušiu į pašto dėžutę, šiais savo veiksmais sukeldama mažametei nukentėjusiajai E. Š. fizinį skausmą,

Tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

O. O.-I. dėl jai pareikšto kaltinimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. kalta neprisipažino ir parodė, kad laiptinėje namo Taikos pr. 88, Visagine, tarp jos ir E. įvyko tik žodinis konfliktas. Kai ji išėjo iš lifto ir sutiko pirmajame aukšte E.. Ji pradėjo rėkti ant E., kad ji neliestų jos dukros, tačiau jos nemušė ir nieko neįžeidinėjo. Ji norėjo tik prie pašto dėžučių stovinčiai E. Š. griebti

už ausies, o E. išsisuko, gal tuo momentu ir atsitrenkė galva, tačiau to ji nematė, tai galėjo įvykti netyčia. Ji nematė, kad E. atsitrenktų galva į pašto dėžutę. E. smūgių delnu per skuostą nesudavė ir jos galvos nestūmė. Taip pat kaltinamoji O. O.-I. nurodo, jog advokatui Vytautui Savčiukui patarus, ji nuėjo pas nepilnametę liudytoją V. I. į namus, siekdama, kad V. I. pasakytų tiesą ir ten į mobilaus ryšio telefoną įrašinėjo jų pokalbį.Kaltinamoji O. O.-I. nurodo, jog ji vasarą atsiprašė nukentėjusiosios E. Š. ir jos mamos V. Š. dėl kilusio konflikto, tačiau E. ji nemušė. Kaltinamoji nurodo, jog ne kartą galėjo ir jei būtų norėjusi, būtų primušusi E. Š., kadangi pastaroji pastoviai skriaudžia jos dukrą V. I., tačiau to nedarė, o dėl E. elgesio kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą.

Nors kaltinamoji O. O.-I. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. padarymo, savo kaltės nepripažino, tačiau jos kaltę padarius inkriminuojamą veiką, patvirtina šie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

Liudytoja (nukentėjusioji) E. Š. parodė, kad 2011 gegužės pabaigoje laikotarpiu nuo 13 iki 14 valandos, tikslaus laiko ji nepamena, Visagine, Taikos pr. ji važinėjosi dviračiu, kartu buvo draugės V. I. ir J. S.. Su draugėmis atvažiavo prie parduotuvės, nes ketino nusipirkti saldainių. Prie parduotuvės buvo V. I. ir L., kurios pavardė atrodo B.. E. Š. su draugėmis nuėjo į parduotuvę, dviračius paliko prie parduotuvės durų. Išėjus iš parduotuvės pamatė, kad V. ir L. spardo jų paliktus dviračius. L. dar bandė nuimti V. I. dviračio grandinę, tačiau nespėjo to padaryti, nes jos jau išėjo iš parduotuvės. Priėjus prie mergaičių E. Š. paklausė, kodėl jos prie jų kas kartą lenda, tada V. I. atsakė „.. koks jūsų reikalas...“ ir iš karto spyrė E. Š. į dešinės kojos blauzdą. Tuomet E. Š. V. taip pat spyrė, tačiau neįsitikinusi kur jai pataikė į koją ar į pilvą. V. su J. stovėjo šalia E. Š. ir viską matė. L. regis sėdėjo ant suoliuko. Po apsispardymo E. Š. su draugėmis nuvažiavo į namus. Joms nuvažiuojant V. pasakė, kad tuoj paskambins savo mamai. Tada niekas neatkreipė į tai dėmesio. E. Š., V. I. ir J. S. su dviračiais įvažiavus į namo Taikos pr. 88, Visagine laiptinę, kur gyvena E., ir laukiant lifto prie lifto kabinos, atsidarė lifto durys ir iš lifto kabinos išėjo V. I. motina O. O.-I.. O. O.-I. išeidama iš lifto gal netyčia stumtelėjo E. Š. dviratį dėl ko jis nukrito. Po to ji pradėjo rėkiančiai klausinėti, sakydama E. Š. „...kas tu tokia, kad liestum mano dukrą ?“. Po to ji pasakė E. Š. „...šliundra...“. Po to O. O.-I. dešine ranka sudavė E. Š. per kairį žandą. Nuo sudavimo E. Š. skaudėjo ir ji apsiverkė. Jai skaudėjo ir ji labai išsigando, bijodama, kad ją sumuš. Po to O. O.-I. su delnu sudavė E. Š. per kaktą dėl ko E. Š. ložtelėjo atgal ir atsitrenkė galva pakaušio srityje į pašto dėžutę. Prieš išeidama ta pačia ranka O. O.-I. sudavė E. Š. dar kartą į kairį žandą. Po to O. O.-I. iš laiptinės išėjo pasitikti savo dukros. Visą tai matė kartu buvusi J. S., o V. I., po to, kai O. O.-I. sudavė E. Š. delnu per žandą, nubėgo laiptais į viršų apie įvykį pranešti E. motinai. Po to kai O. O.-I. išėjo, J. pradėjo manęs klausinėti ar E. skauda, tuo metu E. Š. dar verkė. Po to ji su J. liftu nuvažiavo namo. Namuose mama jau buvo apsirengusi ir ketino susitikti su O. O.- I.. Tuomet E. Š., J. S., ir mama V. Š., nuėjo pas O. O.-I. namo, tiksliau jas pasitiko išėjusias iš lifto penktame aukšte. O. O.-I. iš lifto išėjo su dukra V.. V. Š. paklausė, kodėl O. O.-I. sumušė E. Š., tačiau pastaroji nieko nepaaiškinusi išvadino jas „mačalki“ žodžiu ir su dukra nuėjo namo. E. Š. pasiteiravus mamos ką reiškia žodis „Šliundra“ jai mama paaiškino, kad tai keiksmažodis kurio sakyti nereikia juo galima įžeisti žmogų . Ką reiškia žodis „mačalka„ E. Š. nurodo mesupratusi. E. Š. nurodo, jog tsitrenkus galva į pašto dėžutę jai skaudėjo dar ir po dienos ryte skaudėjo. Guzo galvoje nebuvo. Taip pat E. Š. nurodė, jog O. O.-I. po šio įvykio vasarą, po to, kai E. Š. buvo policijoje, jos atsiprašė ir E. jai atleido (b.b.l. 7.9,153-155).

Nukentėjusiosios E. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji E. Š. patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu ir pademonstravo kur ji stovėjo ir kaip O. O.-I. jai buvo suduoti smūgiai, kaip buvo pastumta galva ir kaip ji atsitrenkė į pašto dėžutę (b.b.l. 10-14).

Liudytoja (nukentėjusios įstatyminė atstovė) V. Š. parodė, kad apie įvykį ji sužinojo iš dukros E. Š. ir atbėgusios jai papasakoti apie konfliktą V. I. žodžių. 2011-05-24 laikotarpiu nuo 13 iki 14 valandos, tiksliai laiko neprisimena, pas ją į namus atbėgo E. draugė V. I., kuri pasakė, kad jos dukrą E. Š. namo, esančio Taikos pr. 88 laiptinės pirmame aukšte, prie lifto, sumušė O. O.. V., sakė, kad E. nekalta ir kad jai jos gaila. Po 2-jų minučių ji pamatė savo dukrą, matėsi, kad kairysis skruostas raudonas „vyšnios spalvos“.

E. papasakojo, kad tą dieną tarp jos ir V. I. įvyko konfliktas. O kai E. ėjo namo V. mama O. O.-I., išėjusi iš lifto pirmajame aukšte sudavė jai delnu per skruostą kelis kartus ir stūmė ranka į kaktą, dėl ko ji atsitrenkė į pašto dėžutę. Liudytoja V. Š. nurodė, jog dukra E. Š. po konflikto dieną ir kitą dieną skundėsi, kad nuo smūgio į pašto dėžutę jai skauda pakaušio srityje. Kadangi sužalojimų ant veido ir galvos nesimatė, todėl į ligoninę nesikreipė.

Liudytoja V. I. parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį, tiksliai datos neprisimena apie 15 val. ji kartu su J., E. buvo prie namo Taikos pr. 84, Visagine kur įvyko konfliktas tarp E. ir V. I.. Po šio konflikto ji, J. ir E. nuėjo į namo, esančio Taikos pr. 88 laiptinę ir ten, prie lifto susitiko V. I. motiną, O. O.-I., kuri išėjusi iš lifto kabinos iškart pasakė E.„....kodėl kliudai mano dukrą...“ ir sudavė E. ranka per kairį žandą. V. I. nurodo, jog ji stovėjo visai šalia ir viską gerai matė ir net girdėjo garsą, kai ranką atsitrenkė į žandą. E. Š. žandas iš karto paraudo, o E. pradėjo verkti. V. I. nurodo labai išsigandusi ir laiptais nubėgusi į viršų pas E. Š. mamą pasakyti, kad muša E.. J. S. tuo metu stovėjo pirmamme aukšte ir taip pat viską matė. V. I. parodė, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui yra teisingi, o duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji truoputį susipainiojo sakydama, kad matė, kaip E. Š. atsitrenkė galva į pašto dėžutę, šito V. I. nematė, jai apie tai papasakojo įvykį mačiusi J. S.. Pati V. I. tik matė kaip O. O.-I. ranka sudavė E. Š. per skruostą ir tuomet nubėgo laiptais viršun. Sekančia dieną E. Š. sakė V. I., kad jai vis dar skauda žandą (b.b.l. 159-161).

Liudytojos V. I. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytoja V. I. patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu ir pademonstravo kaip O. O.-I. trenkė E., parodė vietą, kurioje ji buvo įvykio metu bei vietą, kurioje buvo J. S. (b.b.l. 18-23).

Liudytoja J. S. parodė, kad 2011 pavasarį, tikslios datos nepamena, dienos metu, ji su V. I. ir E. Š. buvo Visagine, Taikos pr. prie parduotuvės „Bičiulis“. Tuo metu ji pamatė, kaip V. I. ir L. B. spardo E. dviratį, todėl E. nuėjo prie merginų. Ji matė kaip E. su V. susipyko ir viena kitai įspyrė. Po to L. paskambino savo mamai ir mama atėjusi prie jų paskambino V. I. mamai. V. I., ji ir E. nuėjo į namus. Įėjus į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio V. T. pr. 88, laiptinę, pirmame aukšte prie lifto jos susitiko V. I. motiną, O. I., kuri išėjusi iš lifto pradėjo rėkti „Machalki“,„ ko lendi prie mano dukros, aš tau išrausiu visus dantis“ . Po šių žodžių O. O.- I. E. sudavė per kairį žandą dešine ranka, po šio smūgio E. pravirko. O. O.-I. dar kartą delnu sudavė E. per kaktą nuo ko E. atsitrenkė galva į pašto dėžutes ir jai nukrito dviratis. E. nukritusi nebuvo. Trečią kartą O. O.-I. E. sudavė delnu per skruostą, kokia ranka ir į kokį žandą, neatsimena. Liudytoja J. S. nurodo, kad kai O. O.-I. sudavinėjo smūgius E., taip pat matė šalia stovinčią ir J.. J. S. nurodo, jog jai tuo metu pasidarė baisu. Kartu buvusi V. I., po pirmojo O. O.-I. smūgio E. per žandą, laiptais nubėgo į viršų. Iš karto po konflikto liudytoja sakosi ant E. veido smūgių pėdsakų nematė, jai E. nesiskundė, tačiau joms kartu užlipus į viršų, ji girdėjusi kaip E. mamai sakė, kad skauda. Sekančią dieną ji J. S. sakė, kad skauda galvą (b.b.l. 165-167).

Liudytojos J. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytoja J. S. patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu, pademonstravo ant statisto kaip O. O.-I. trenkė E. Š. į veidą, kaip stūmė jos galvą ir pastaroji atsitrenkė į pašto dėžutes, taip pat parodė tikslią vietą, kurioje įvyko įvykis ir kurioje tiksliai vietoje įvykio metu stovėjo ji ir V. I.. (b.b.l. 18-22).

Liudytoja J. B. parodė, kad 2011 pavasarį, tikslios datos nepamena, laikotarpiu nuo 18 iki 19 valandos, tikslios valandos taip pat nepamena, Visagine, Taikos pr. 84 namo kieme pamatė V. O., V. I., E. bei J., kurios, kaip jai yra žinoma, gyvena Taikos pr. 88 name, Visagine. Ji matė, kad tarp mergaičių įvyko konfliktas, kurio metu buvo mušama V. O., kuri po šio konflikto pradėjo verkti. Dėl šios priežasties ji priėjo prie V., pradėjo raminti ir paskambinusi jos motinai O. O.-I. papasakojo apie konfliktą. Tada palydėjo V. O. iki daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Visagine, Taikos pr. 88, ten susitiko O. O. ir perdavė jai dukrą. Į namo Taikos pr. 88, Visagine, užėjusi nebuvo. Liudytoja nurodo, jog ji buvo išėjusi iš namų ieškoti dukros L. B.. Konflikto, įvykusio tarp E. Š., J. S. , V. I. bei dukros L. B., V. I. pradžios, t.y. nuo ko prasidėjo konfliktas-ji nematė. Kas įvyko namo Taikos pr. 88, Visagine, laiptinėje-nieko nežino.

2011-10-13 Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos

būklės tyrimo akte Nr. (11.12)-33-58 įtvirtinta, jog remiantis Visagino “Žiburio” pagrindinės mokyklos 2001-09-16 charakteristika, E. Š. yra nuoširdi, draugiška, tvarkinga. Ji nors ir turi savo nuomonę, bet lengvai ją galima perkalbėti, įtikinti. Mergaitė neturi elgesio problemų, nepraleidžia pamokų. Mokinė stengiasi mokytis, atlieka namų darbus. Mama daug dirba su ja namuose papildomai (b.b.l. 42-43).

2011-10-13 Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos būklės tyrimo akte Nr. (11.12)-33-57 įtvirtinta, kad remiantis Visagino “Atgimimo” gimnazijos 2011-09-02 charakteristika, V. I. yra gabi ir artistiška. Mokosi pagal savo galimybes, bet mokymuisi neskiria pakankamai laiko ir dėmesio, todėl žinios paviršutiniškos. Mokymosi motyvacija žema. Sunkiai sekasi gimtoji kalba, ne visada atlieka namų darbus, nesistengia suprasti klausimo esmės, neatlieka užduočių. Su bendraklasiais bendrauja taip pat pagal nuotaiką:gali nuskriausti bendraklasį, bet gali būti ir gerenoriška. Pamokose ne visada dėmesinga, mėgsta būti giriama (b.b.l. 39-40).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad prijungimui prie bylos pateiktas CD su 2011-07-18 pokalbio įrašu (b.b.l. 47), kuris apžiūrėtas daiktų apžiūros protokolu (b.b.l. 48-49) bei padaryta pokalbio įrašyto mobilaus ryšio telefonu išklotinė (b.b.l.51-55).

Akistatos protokole užfiksuota, kad atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios E. Š. ir O. O. I., E. Š. patvirtino savo liudytojo apklausos metu duotus parodymus ir paaiškino, kad O. O.-I. T. pr. 88, Visagine, gyvenamojo namo laiptinės pirmame aukšte jai ranka sudavė per kairį skruostą, nuo ko skruostas buvo raudonas bei ranka stūmė į kaktą ir E. Š. galva atsitrenkė į pašo dėžutę, po to dar karta ranka sudavė E. per skruostą. Nuo smūgio E. Š. skaudėjo sutrenktą pakaušį. Kaltinamoji O. O.-I. nurodė, jog su nukentėjusios parodymais nesutinka, ji per skruostą nemušė ir nestūmė (b.b.l. 61-62).

Gynėjas advokatas V. S. nurodo, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, jog jo ginamoji O. O.-I. mušdama sukėlė mažametei fizinį skausmą. Gynėjas nurodo, jog remiantis LR BK 140 str. dispozicija-smurtas yra suprantamas ne kaip vienkartinis veiksmas, o kelių veiksmų visuma, todėl negalima teigti, jog kaltinamoji panaudojo prieš mažametę smurtą. Be to, fizinis skausmas tėra subjektyvus kriterijus, todėl negalima objektyviai teigti, jog mažametė jautė skausmą, nes V. I. teigia, jog nukentėjusioji E. Š. nesakė jai, kad pastaroji jaučia skausmą. Tas faktas, jog po konflikto E. Š. vienas žandas buvo raudonas, į kurį kaip nurodo mažametė jai sudavė O. O.-I., nereiškia, kad jis buvo raudonas nuo smūgio, šis žandas galėjo paraudonuoti nuo baimės-mažametei bijant, jog jos atžvilgiu bus pavartotas smurtas, nuo supratimo, kad ji meluoja, ar nuo įvairių kitų veiksmų, todėl raudonas žandas nereiškia, kad mažametei buvo suduotas smūgis delnu per žandą. Taip pat gynėjas nurodo, jog negalima remtis parodymų patikrinimo metu užfiksuotais liudytojos V. I. parodymais, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog matė kaip kaltinamoji O. O.-I. ranka pastūmė E. Š. per galvos sritį ir ši pakaušiu atsitrenkė į pašto dėžutę, tuo tarpu apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, jog to nematė, o matė, tik kaip kaltinamoji sudavė delnu E. Š. į skruostą ir nubėgo laiptais į viršų kviesti E. Š. motinos. Gynėjas nurodo, jog abejonių jam kelia ikiteisminio tyrimo metu atliktas tyrimas, nes pirminio įtarimo metu kaltinamajai O. O.-I. buvo pareikštas įtarimas, jog ji tris kartus sudavė mažametei ir vieną kartą pastūmė ją per galvos sritį, ko pasakoje nukentėjusioji pakaušiu atsitrenkė į pašto dėžutę, o vėlesniuose įtarimuose ir galutiniame kaltinime liko tik du smūgiai delnu ir galvos pastūmimas. Taip pat gynėjas advokatas nurodo, jog atsižvelgdamas į VTAS pateiktus dokumentus, kur nurodoma, jog mergaitei galima įteigti, jis daro prielaidą, jog mažametė E. Š. buvo motinos primokyta: „kaip teisiškai išreikšti savo mintis ir kokius parodymus reikia duoti“, t.y. advokatas daro prielaidą, kad mažametė buvo primokyta. Taip pat advokatas nurodo, jog jis daro prielaidą, jog tuo metu, kai kaltinamoji O. O.-I. bandė sugriebti mažametei E. Š. už ausies, o ši išsisukinėjo, pastaroji ir galėjo netyčia pakaušiu atsitrenkti į pašto dėžutę. Gynėjas advokatas nurodo, jog kaltinamoji negalėjusi pasiekti mažametės ir jai suduoti delnu per veidą ar ją pastumti, nes pastaroji prieš save laikė dviratį. Gynėjas advokatas prašo teismo pripažinti veiką mažareikšme ir ją nutraukti, o teismui konstatuojant, jog kaltinamoji smūgius mažametei sudavė tyčia-tenkinti prokuroro prašymą - paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Nors kaltinamoji O. O.-I. savo kaltę, jog mušdama sukėlė mažametei E. Š. fizinį sklausmą, nepripažįsta, nurodydama, jog: ji tik Taikos pr. 88, Visagine, laiptinėje pirmajame aukšte sutiktą mažametę E. Š. apšaukė bei bandė ją sugriebti už ausies, tačiau to padaryti nepavykus išėjo iš laiptinės ir mažametės nemušė bei nestumdė, tačiau šie kaltinamosios parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir yra paneigti byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji E. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė (b.b.l. 7,9) ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (b.b.l. 153-155) patvirtino, kad 2011 m.

gegužės mėnesio pabaigoje, dienos metu, jai kartu su V. I. ir J. S. įėjus į namo Taikos pr. 88 Visagine, laiptinę, ten pirmame aukšte iš lifto išėjusi O. O.-I. pagrasinusi, kad jei pastaroji dar lys prie jos dukters, ji rankas ir kojas sulaužys bei vartodama keiksmažodžius, vieną kartą jai rankos delnu sudavė per veidą, po to ranka pastūmė jos galvą dėl ko ji pakaušiu atsitrenkė į pašto dėžutę, po ko dar kartą delnu trenkė per veidą. Po pirmojo smūgio E. Š. pradėjo verkti, nes jai skaudėjo sumuštą žandą, taip pat labai skaudėjo galvą, kurią ji susimušė po to, kai atsitrenkė į pašto dėžutę.

Kurioje vietoje ir kaip ji buvo kaltinamosios O. O.-I. mušama, kur tuo metu stovėjo kartu su ja buvusios V. I. ir J. S., E. Š. išsamiai parodė parodymų patikrinimo vietoje metu (b.b.l. 10-14) bei dar kartą patvirtino akistatos, atliktos tarp kaltinamosios O. O.-I. ir nukentėjusios E. Š. metu (b.b.l. 61-62).

Tai, jog konflikto, įvykusio tarp kaltinamosios O. O.-I. ir nukentėjusios mažametės E. Š. metu, namo Taikos pr. 88 Visagine, laiptinės pirmamae aukšte, taip pat buvo ir tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios įvykusį incidentą stebėjo V. I. bei J. S., patvirtina ne tik nukentėjusioji E. Š., liudytojomis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustos V. I. ir J. S., bet ir pati kaltinamoji O. O.-I. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotose parodymuose.

Liudytoja apklausta J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu (b.b.l. 17) ir bylos nagrinėjimo teisme apklauso pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (b.b.l. 165-166) davė išsamius parodymus apie tai, kad įėjus į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio V. T. pr. 88, laiptinę, pirmame aukšte prie lifto jos susitiko V. I. motiną, O. I., kuri išėjusi iš lifto pradėjo rėkti „Machalki“, taip pat sakė, kad sulaužys E. kojas ir rankas jei ji dar kabinėsis prie jos dukros. Po to delnu vieną kartą sudavė E. per žandą, po to O. sudavė smūgį E. į kaktą nuo kurio ji atsitrenkė galva į pašto dėžutę, po to dar kartą delnu sudavė per veidą. Tuo metu ji stovėjo šalia, o V. I. nubėgo pas E. mamą.

Liudytojos J. S. duoti parodymai liudytojo apklausos metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.b.l. 18-23), teismo nuomone, yra nuoseklūs ir išsamūs, jų tikrumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti.

Vertindamas tai, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. I. nurodė, jog matė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio V. T. pr. 88, laiptinėje, pirmame aukšte, konflikto, įvykuoso tarp O. O.-I. ir E. Š. metu, O. O.-I. sudavė nukentėjusiajai E. Š. delnu per skruostą, o vėliau ranka pastūmė E. į galvą dėl ko E. atsitrenkė galva į pašto dėžutę, tuo metu V. I. laiptais nubėgo pas E. į namus ir pranešė jos mamai kas vyksta laiptinėje (b.b.l. 24-30), o apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, jog matė tik kaip O. O.-I. sudavė ranką nukentėjusiajai E. Š. delnu per skruostą, o E. pradėjus verkti, ji nubėgo laiptais pranešti E. mamai, jog O. O.-I. ją muša, o kaip nuo kaltinamosios stūmtelėjimo nukentėjusioji atsitrenkė pakaušiu į pašto dėžutę ji nemačiusi, teismas visų pirma atsižvelgia į tai, jog liudytojai V. I. tėra dešimt metų (įvykio metu buvo devyneri), jos parodymuose esantys prieštaravimas dėl to ar ji matė kaip nuo kaltinamosios stūmtelėjimo nukentėjusioji atsitrenkė pakaušiu į pašto dėžutę, nepaneigia pačio fakto, jog O. O.-I. sudavė ranką nukentėjusiajai E. Š. delnu per skruostą, o E. pradėjus verkti, V. nubėgo apie konfliktą pranešti E. motinai. Tai patvirtina ir liudytoja V. Š. liudytojo ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodydama, jog atbėgusi V. I. nurodė, jog E. Š. muša O. O.-I.. Teismui pateiktas kaltinamosios O. O.-I. diskas su telefonu darytu garso įrašu (b.b.l. 51-57), vertitninas kritiškai. Kaip nurodo pati kaltinamoji, nuvykti pas mažametę liudytoją ir atlikti jų pokalbio įrašą, jai patarė advokatas V. S.. Kaip matyti iš garso įrašo, pokalbis vyksta tarp trijų moterų ir vaiko, kuriam kas kart užduodami tie patys klausimai, tačiau į kuriuos atsakyti bando kiti, pokalbyje dalyvaujantys saugę asmenys, o vaiko pasakojimas yra pertraukimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtas įrašas yra atliktas 2011-07-18, t.y. po ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.(2011-07-01), tačiau iki įtarimo pareiškimo kaltinamajai O. O.-I. (2011-07-26). Po minėto įrašo atlikimo liudytoja V. I. buvo papildomai apklausta liudytojo apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu (b.b.l. 25), teisminio bylos nagrinėjimo pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (b.b.l. 150-161), kur davė išsamius parodymus. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojos V. I. parodymais duotais bylos nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo teisėjui metu.

Kaltinamosios gynėjo V. S. išsakytos prielaidos, kad: mažametė E. Š. galėjo būti primokyta kaip kalbėti, nes yra pasiduodanti įtakai; mažametė galėjo atsitrenkti pakaušiu į pašto dėžutę tuo metu, kai išsisukinėjo nuo kaltinamosios bandymo

sugriebti ją už ausies; jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, nes kaskart pateiktuose įtarimuose buvo mažinamas suduotų smūgių kiekis, kas leidžia daryti prielaidą, jog ateityje smūgių galėjo iš viso nelikti, atmestinos, kaip nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, bei prieštaraujančios byloje surinktiems ir teismo posėdžio metu patikrintiems įrodymams.

Kaltinamosios gynėjo V. S. išsakytos prielaidos, kad mažametės E. Š. skruostas galėjo paraudonuoti ne nuo patirto smūgio, o nuo psichologinių aspektų: baimės, kad bus pavartotas smurtas, melavimo ir pan., bei išsakyta nuomonė, jog tai, kad nukentėjusioji E. Š. nuo smūgio į žandą ir atsitrenkimo į pašto dėžutę po tai, kai O. O.-I. pastūmė jos galvą, jautė skausmą tėra subjektyvus kriterijus ir šioje byloje nėra įrodytas, vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir yra paneigti byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji E. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu, akistatos tarp E. Š. ir kaltinamosios O. O.-I. metu ir teisminio bylos nagrinėjimo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, jog po to, kai O. O.-I. sudavė jai delnu per žandą, šis paraudonavo ir suskaudo, E. pravirko, taip pat skaudėjo galvą, būtent pakaušį, kuriuo ji atsitrenkė į pašto dėžutę po to, kai O. O.-I. pastūmė ranka jai per galvą (b.b.l. 9, 61, 154). Faktą, jog po to, kai O. O.-I. sudavė nukentėjusiajai E. Š. delnu per žandą, šis paraudonavo ir E. pravirko, patvirtina ir liudytoja V. Š. ikiteisminio tyrimo atliktos apklausos metu (b.b.l.4,5) bei apklausos teisminio bylos nagrinėjimo metu bei liudytoja V. I. ikiteisminio tyrimo liudytojo apklausos metu (b.b.l.25) bei teisminio bylos nagrinėjimo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (b.b.l.159-160).Faktą, jog nukentėjusioji E. Š. po konflikto su O. O.-I. skundėsi galvos skausmu pakaušio srityje patvirtina ir liudytoja V. Š. ikiteisminio tyrimo atliktos apklauso metu (b.b.l.4,5) bei apklausos teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytoja J. S. teisminio bylos nagrinėjimo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (b.b.l. 16-166).

Taigi, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, vertindamas įvykio aplinkybes, teismas, vadovaujasi nukentėjusiosios E. Š. parodymais, liudytojos V. Š., liudytojos J. S. ir liudytojos V. I. parodymais, kurie teismo nuomone, išsamiai ir objektyviai apibrėžia nusikaltimo padarymo mechanizmą ir kurių parodymais teismas neturi jokio pagrindo abejoti. Tuo tarp pačios kaltinamosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji O. O.-I. įtariamosios apklausos metu 2011-07-26 nurodė, jog kalta neprisipažįsta bei paaiškino, kad nukentėjusiosios E. Š. ji nemušė ir nestūmė, tik barė, kad pastaroji skriaudžia jos dukrą. O. O.-I. nurodė, kad ji priėjo prie E. „ir norėjo griebti jai už ausies, tačiau ji išsisukinėjo. Tuo metu ji negalėjo atsitrenkti galva į pašto dėžutę, kadangi ji stovėjo pakankamai toli nuo pašto dėžutės (b.b.l. 59).2011-08-05 akistatos, atliktos tarp nukentėjusios E. Š. ir kaltinamosios O. O.-I. metu, kaltinamoji jau nurodė, kad :“kai aš išėjau iš lifto aš bandžiau E. griebti už ausies tačiau ji išsisuko, gal tuo metu kai ji išsisuko aš ją stūmiau, tačiau tai buvo netyčia...“ (b.b.l. 61). 2011-11-03 įtariamosios apklausos metu nurodė, kad:“... norėjau griebti E. už ausies, o ji išsuko, gal tuo momentu ji atsitrenkė galva, tačiau to aš nenorėjau, tai gal įvyko netyčia“ (b.b.l. 70).

Aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad O. O.-I. mušdama sukėlė mažametei nukentėjusiajai E. Š. fizinį skausmą. O. O.-Isianovai inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispoziciją.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamoji O. O.-I. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji kalta prisipažįsta iš dalies, tačiau teismui ėmus detalizuoti, kurioje dalyje pagal pareikštą kaltinimą kaltinamoji prisipažįsta kalta, O. O.-I. nurodė, jog pagal jai pateiktą kaltinimą, ji neprisipažįsta, ji nukentėjusiosios E. Š. nemušė. Taip pat kaltinamoji ir jos gynėjas advokatas nurodo, jog kaltinamoji O. O.-I. atsiprašė nukentėjusiosios E. Š. ir jos motinos V. Š. ir pastarosios jai atleido, tačiau teismui detalizuojant už ką kaltinamoji atsiprašė, pastaroji negalėjo paaiškinti, teigdama, jog ji mažametės nemušė.

Teismui pripažįstant Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be abejo, lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes

būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2009-03-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–85/2009).

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji O. O.-I. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, kaip nurodė teisminio bylos nagrinėjimo metu, prisipažino tik iš dalies, nors kaltinamoji nurodo, kad atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau jos parodymuose nupasakotos veikos aplinkybės rodo, jog kaltinamoji nepripažįsta padariusi jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, jos parodymai prieštarauja baudžiamosios bylos medžiaga nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, be to kaltinamoji negali paaiškinti dėl kokių savo veiksmų padarymo ji atsiprašė nukentėjusiosios, todėl O. O.-I. dalinis prisipažinimas, gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo atsiprašymas nepripažintinas kaip kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Kaltinamosios O. O.-I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios O. O.-I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas O. O.-I. bausmę, teismas atsižvelgia į: nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį (kaltinamoji padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą veiką, priskirtiną prie nesunkių nusikaltimų (BK 10, 11 str.)); kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia); į padarytos nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus; į kaltinamosios asmenybę (kaltinamoji O. O.-I. naują nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį teistumą, niekur nedirba, tačiau registruota darbo biržoje, augina nepilnametę dukrą), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl O. O.-I. yra skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 dalies sankcijos ribose. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji O. O.-I. viena augina mažametę dukrą, į Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos būklės tyrimo akte išdėstytą teigiamą kaltinamosios charakteristiką dėl vaiko priežiūros ir rūpinimosi juo(b.b.l.39) mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajai O. O.-I. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidėtinas(Lietuvos Respublikos BK 75 str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinis įrodymas- CD diskas su pokalbio įrašu-prijungtinas ir saugotinas prie baudžiamosios bylos medžiagos (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

O. O.-I. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti bausmę- laisvės atėmimą vieneriems metams.

Taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtosios vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją O. O.-I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 2)be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo pradžią O. O.-I. skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo institucijoje, prižiūrinčioje bausmės vykdymo atidėjimą.

Daiktinį įrodymą- CD diską su pokalbio įrašu-prijungti ir saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Visagino miesto apylinkės teismui.