Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. N. ieškinį atsakovams M. K., R. S. ir M. S., tretysis asmuo notaras V. Ž., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalies paveldėjimo liudijimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Kristina Pugačienė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė teismo ieškinį tenkinti bei nurodė, kad ieškovė buvo 0,2854 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), savininkė.

Ieškovė 2012-12-06 išdavė notaro patvirtintą įgaliojimą savo sūnui M. S., kuriuo suteikė teisę jam disponuoti šiuo žemės sklypu. M. S., veikdamas pagal įgaliojimą ieškovės vardu 2014-08-29 sutartimi dovanojo šį žemės sklypą M. K., o M. K. 2014-10-02 dovanojimo sutartimi šį žemės sklypą dovanojo M. S.. M. S. mirus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į šį žemės sklypą pagal 2015-05-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.1735 perėjo įpėdiniams M. S. ir R. S.. Ieškovei apie sūnaus sudarytas dovanojimo sutartis nebuvo žinoma, apie tai sužinojo tik iš nekilnojamojo turto registro įrašo 2015-09-30. Abiejų dovanojimo sutarčių sudarymo metu M. S. ir M. K. buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. Atstovė prašė ieškinį tenkinti, o bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų M. S. ir R. S.

Atsakovė M. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką tinkamai pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Teisme 2016-01-29 buvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad ieškinys butų patenkintas. Nurodė, kad abiejų dovanojimo sutarčių metu su M. S. buvo geri draugai, ji M. S. pasitikėjo, todėl jo prašoma dovanojimo sutartimi priėmė ieškovei priklausantį žemės sklypą, dovanodamas žemės sklypą M. S. jai buvo nurodęs, kad vėliau tą sklypą ji turės perleisti jam, todėl ji nesiekė šio žemės sklypo įsigyti ir juo naudotis nuosavybės teise. Atsakovė nesigilino į aplinkybes ir sudarė prašomus sandorius.

Tretysis asmuo notaras V. Ž. apie teismo posėdį informuotas tinkamai, atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga, šalių, atstovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė B. N. 2012-12-06 išdavė notaro patvirtintą įgaliojimą savo sūnui M. S., disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu 0,2854 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). M. S., be ieškovės B. N. žinios, 2014-08-29 sudarė dovanojimo sutartį, atstovaujamosios vardu, kuria 0,2854 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), dovanojo M. K., o pastaroji šį žemės sklypą pagal 2014-10-02 dovanojimo sutartį dovanojo M. S.. Mirus M. S. (duomenys neskelbtini), pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą minėtas žemės sklypas atiteko M. S. sūnums – R. S. ir M. S..

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento kaip apsimestinį sandorį 2014-08-29 sutartį, pagal kurią B. N., pagal 2012-12-06 įgaliojimą, atstovaujama M. S., žemės sklypą, 0,2854 ha esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), dovanojo M. K.. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimo matyti, kad M. S., veikdamas savo motino B. N. vardu, be jos žinios, padovanojo žemės sklypą savo gyvenimo draugei M. K.. B. N. neketino šio sklypo dovanoti M. K.. Kaip nurodo pati atsakovė M. K., jau dovanojimo metu jai buvo žinoma, kad M. S. šį sklypą siekia įsigyti savo nuosavybėn, t.y. jie buvo sutarę, kad ji netrukus padovanojo šį sklypą M. S.. M. K. niekada šio sklypo įsigyti sau neketino ir nesinaudojo juo kaip savo. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento kaip apsimestinį sandorį 2014-10-02 sutartį, pagal kurią M. K., žemės sklypą, 0,2854 ha esantį (duomenys neskelbtini), dovanojo M. S..

Teisės norma tiesiogiai nenurodo, kad apsimestinis sandoris yra niekinis, tačiau jos turinio nuostata, jog, konstatavus išoriškai sudaryto sandorio apsimestinį (simuliacinį) pobūdį, oficialiai pripažįstamas nuslėptas, šalių valia atitinkantis sandoris, reiškia, kad išoriškai sudarytas, siekiant nuslėpti tikrąjį, sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. L. v. D. B. L., V. L., bylos Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Kasacinio teismo praktikoje apsimestiniu laikomas ir sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. E. T. –B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-122/2014 ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016).

Pagal dovanojimo sutartį dovanotojas neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę apdovanotajam nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Formuodamas teismų praktiką dėl šalių valios vertinimo dovanojimo sandoriuose kasacinis teismas remiasi tuo, kad sandoriai yra sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011).

Civilinio kodekso 2.134 straipsnyje nurodoma, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Iš ieškovės B. N. pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovė reiškia tokį reikalavimą. Atstovavimo teisiniai santykiai yra fiduciarinio pobūdžio ir šių teisinių santykių reglamentavimo pagrindinis tikslas – apsaugoti atstovaujamojo interesus. Pripažintina, kad ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė ieškovės, kaip atstovaujamosios, interesus ir sukėlė interesų konfliktą, todėl jo negalima laikyti teisėtu, nes jis prieštarauja CK 2.134, 2.135 straipsnių nuostatoms. Nors 2012-12-06 įgaliojimu ieškovė įgaliojo M. S. disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu, tačiau pagal tokį ieškovės išduotą įgaliojimą M. S. privalėjo vykdyti tik ieškovės, t. y. įgaliotojos, interesais, nepažeisdama įstatyme nustatytų atstovo teisių ribų, nepiktnaudžiauti ieškovės pasitikėjimu ir nesinaudoti šiuo įgaliojimu kitais, negu nurodyta, tikslais. Tačiau M. S., tiesiogiai negalėdamas minėto žemės sklypo pasilikti savo nuosavybėn, jį padovanojo atsakovei M. K., šiai nesiekiant gauti tokios dovanos, o tik sutikus, prašant M. S., nors jai jau buvo žinoma, kad šį žemės sklypą turės padovanoti M. S.. Tokių dovanojimo sutarčių sudarymas negali būti vertinamas kaip nurodytus įgaliojimo įvykdymo principus atitinkančio veiksmų pagal įgaliojimą atlikimo rezultatas. Iš to seka, kad M. S., sudarydamas dovanojimo sutartis, veikė savo interesais, jo atlikti veiksmai sudarant dovanojimo sutartį atstovaujamosios vardu neatitiko nei atstovaujamosios, nei apdovanotosios tikrosios valios, nes žemės sklypą siekė įgyti ir įgijo savo nuosavybėn. M. S. (duomenys neskelbtini) mirė ir jo įgytas žemės sklypas pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijamą, išduotą 2015-05-22, lygiomis dalimis atiteko atsakovams R. S. ir M. S..

Negaliojant pirminiam sandoriui, pagal kurį ginčijamo žemės sklypo savininku tapo M. S., t. y. kai ginčijami keli vienas po kito einantys sandoriai, nuginčijus vieną, vėliau sudaryti sandoriai gali būti nuginčyti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 str., 4.48 str. ). Esant šioms aplinkybėms, panaikintinas 2015-05-22 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr.1735, dalyje pagal kurią 0,2854 ha žemės sklypą, esantį Šiaulių r. sav. Šiaulių kaimiškoji sen., Sutkūnų k., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paveldėjo įpėdiniai M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Civilinio kodekso 1.138 str. nustatyta, kad teismas pažeistas teises gali ginti atkurdamas iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

Restitucija yra bendras sandorių negaliojimo padarinys, kuriuo siekiama atkurti tą šalių padėtį, kurioje jos buvo iki sandorio sudarymo. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis tą turtą gavo, pripažintas negaliojančiu ab initio (CK 6.145 str. 1 d.).

Pripažinus sandorius negaliojančiais CK 1.87 ir 1.92 straipsnių pagrindais, abiem atvejais galimas restitucijos taikymas. Todėl kiekviena sandorio šalis turi grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorius (CK 1.80 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms 2014-08-29 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-9890, pagal kurią B. N., pagal 2012-12-06 įgaliojimą, patvirtintą Klaipėdos m. 2 -ojo notaro biuro notaro G. B., notarinio registro Nr. GB-9056, atstovaujama M. S. žemės sklypą, 0,2854 ha esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), dovanojo M. K. ir 2014-10-02 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-11289, pagal kurią M. K., žemės sklypą, 0,2854 ha esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), dovanojo M. S. pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento; panaikinti 2015-05-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.1735, dalyje pagal kurią žemės sklypą , 0,2854 ha esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paveldėjo įpėdiniai M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini); 5) taikyti vienašalę restituciją natūra - grąžinti B. N. nuosavybės teise 0,2854 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 655 Eurų.

Vadovaujantis CK 6.145 str. 2 nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal CK 1.80 str. 2 d., kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jei įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Teismui pripažinus 2014-08-29 ir 2014-10-02 sudarytas dovanojimo sutartis negaliojančiomis, bei atsižvelgiant į tai, kad sandoris neatlygintinas, taikytina restitucija natūra ieškovei B. N. gražintinas 2014-08-29 dovanojimo sutarties, pagal kurią B. N., pagal 2012-12-06 įgaliojimą, atstovaujama M. S., dovanojo žemės sklypą, 0,2854 ha esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), dovanojo M. K., kuri pagal 2014-10-02 dovanojimo sutartį, žemės sklypą, 0,2854 ha esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), dovanojo M. S., o pastarajam mirus, pagal 2015-05-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.1735, 0,2854 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paveldėjo įpėdiniai M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Patenkinus ieškovės B. N. ieškinį, iškilo būtinybė priteisti ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovų R. S. ir M. S., tačiau teismo nuomone nėra nurodyta aplinkybių dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Atsakovei žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 214,23 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, paskyrus jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, 61 Eur žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis valstybės naudai (LR CPK 96 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-05 nutartimi, paliktinos iki sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268 straipsniais,-

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014-08-29 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-9890, pagal kurią B. N., pagal 2012-12-06 įgaliojimą, patvirtintą Klaipėdos m. 2 -ojo notaro biuro notaro G. B., notarinio registro Nr. GB-9056, atstovaujama M. S. žemės sklypą, 0,2854 ha esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), dovanojo M. K..

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014-10-02 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-11289, pagal kurią M. K., žemės sklypą, 0,2854 ha esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), dovanojo M. S..

Panaikinti 2015-05-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.1735, dalyje pagal kurią žemės sklypą, 0,2854 ha esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paveldėjo įpėdiniai M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Taikyti vienašalę restituciją natūra - grąžinti B. N. nuosavybės teise 0,2854 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 20,33 Eur (dvidešimt eurų, 33 centus) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 71,41 Eur (septyniasdešimt vieną eurą, 41 centą) bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, banke ,,Swedbank“, AB įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-05 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.