- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- 2-1431-514/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- A. T. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei V. M., tretysis asmuo A. T. K., dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4545 Eur draudimo išmoką, išmokėtą kaip žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens A. T. K. buvo sudaryta transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė V. M. minėtą transporto priemonę 2014-07-19 pasisavino (pavogė) ir tą pačią dieną pavogtu automobiliu, būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, nepaklusdama teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustoti, Vilniuje sukėlė eismo įvykį ir sugadino apdraustą transporto priemonę. Remiantis policijos pažyma Nr. 10R-18058801-14 dėl šio eismo įvykio kaltininke pripažinta atsakovė, kuriai paskirta 1448 Eur bauda dėl ATPK 130 str. 1 d., 124² str. 2 d., 127 str. 3 d. pažeidimų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas, remdamasis Lietuvos respublikos draudimo įstatymu, ieškovo patvirtintomis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 049, priėmė sprendimą įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėjo 4545 EUR draudimo išmoką ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės regreso tvarka. Atsakovė gera valia žalos neatlygino, todėl prašė priteisti iš ieškovės išmokėtą draudimo išmoką, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atstovo nuomone padarytoji žala nėra susijusi su transporto priemonės valdytojo V. K. veiksmais, ieškovas žalą atlygino, nepažeisdamas draudimo sutarties sąlygų, atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti, todėl atsakovė yra atsakinga dėl padarytos žalos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neturėjo pagrindo mokėti draudimo išmokos trečiajam asmeniui, įvykis negalėjo būti pripažintas draudžiamuoju. Pagal draudimo sąlygas vagystės atveju draudžiamuoju įvykiu nelaikoma, kai transporto priemonės buvo pavogta, nesant įjungtai transporto priemonės apsaugos nuo vagystės sistemai, transporto priemonę palikus atidarytais langais, neužrakintomis durimis, transporto priemonėje palikus raktelį, signalizacijos nuotolinio valdymo pultą, imobilizatoriaus valdymo įrenginį (draudimų sąlygų 5.1; 5.2; 5.10 a, d, e p.). Vertinant paminėtas draudimo sąlygas, draudžiamasis įvykis neįvyko. Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimo faktu, dėl ko ieškinys negali būti tenkinamas. Atsakovės nuomone, kol nebuvo baigtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės, nėra nustatytos aplinkybės, ar automobilis buvo pavogtas, nenustatyta, ar įvykis įvyko aplinkybėmis, nurodytomis automobilio valdytojo V. K., todėl civilinė byla dėl žalos atlyginimo turėtų būti sustabdyta. Be to, atsakovė nesutiko su nustatytos žalos dydžiu, atsakovė teigė, kad žala nepagrįstai didelė, nustatyti apgadinimai neatitinka policijos pareigūnų fiksuotų automobilio VW Passat, valst. Nr. apgadinimų, ieškovas galėjo išmokėti išmoką tik už tuos sugadinimus, kurie padaryti 2014-07-19 eismo įvykio metu. Automobilis, kurį apgadino atsakovė, jau buvo dalyvavęs eismo įvykyje 2014-01-01, iki galo nesuremontuotas, atsakovė neprivalo atlyginti žalą už automobilio sugadinimus, kurių nepadarė. Nurodė, jog neturi pajamų, iš kurių galėtų grąžinti prašomo dydžio išmoką, šiuo metu nedirba, augina mažametę dukrą, serga depresija, sunkiai suvokia gyvenimiškas aplinkybes.
Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis tretysis asmuo A. T. K. transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartimi (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2013-09-04 iki 2014-09-04 buvo apdraudusi transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš draudimo sutarties matyti, kad transporto priemonė buvo apdrausta nuo vagystės, autoavarijos. Pranešimas apie įvykį patvirtina, jog tretysis asmuo A. T. K. draudimo bendrovei pranešė, jog jai priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-07-01 apgadintas, bandant automobilį pavogti.
Dėl 2014-07-19 eismo įvykio ieškovas, vadovaudamasis draudimo sutartimi, remdamasis pažyma apie transporto priemonės sugadinimą, transporto priemonės remonto sąmata, išmokėjo už trečiojo asmens A. T. K. automobilio remontą jos prašymu 2015-01-30 mokėjimo nurodymu Nr. 3802 4090,50 Eur pervedė automobilį remontavusiai įmonei ir išmokėjo 454,50 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui A. T. K. (2015-04-20 mokėjimo nurodymas Nr. 18200), viso 4545 Eur.
Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam, turi teisę reikalauti išmokėtų sumų tokio pat dydžio, kiek išmokėjo draudimo atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 str.)..
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad dėl 2014-07-19 eismo įvykio, kurio metu apgadintas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta atsakovės kaltė.
Iš Vilniaus apskrities VPK 2014-09-09 informacijos draudimo bendrovei matyti, kad eismo įvykio 2014-07-19 metu transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. M., būdama neblaivi, nesuvaldė automobilio, nesugebėjo sustabdyti, atsitrenkė į priešpriešiais atvažiavusį ir sustojusį VW Jetta, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė, priklausanti trečiajam asmeniui A. T. K.
Kad eismo įvykis 2014-07-19, kurio metu buvo apgadintas VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko dėl atsakovės V. M. kaltės įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltės dėl eismo įvykio neneigia ir atsakovė.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas neturėjo pareigos mokėti draudimo išmokos, jos nuomone įvykis be pagrindo pripažintas draudiminiu, kadangi atsakovas pažeidė draudimo sutartyje numatytus įsipareigojimus, nesiimdamas priemonių apsaugoti automobilį nuo vagystės. Teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudimo įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Tinkamai vykdęs draudimo sutartį draudėjas (naudos gavėjas) turi iš draudimo sutarties kilusią reikalavimo teisę, kad dėl jo turto praradimo ar sugadinimo atsiradusius nuostolius jam atlygintų turto draudikas, ir ši jo teisė turi būti ginama. Kaip nustatyta transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartimi, transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta nuo vagystės, autoavarijos.
Byloje pateiktas 2014-11-17 Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas įrodo, kad atsakovė pripažinta kalta dėl 2014-07-19 įvykdytos trečiajam asmeniui A. T. K. priklausančio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės, kiti byloje esantys duomenys apie eismo įvykio aplinkybes patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės. Byloje nėra jokių duomenų, kad transporto priemonės valdytojas V. K. būtų prisidėjęs prie vagystės ar kitaip įtakojęs žalos atsiradimą, todėl draudėjo kaltės dėl padarytos žalos nėra, teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai automobilio vagystę bei eismo įvykį, kurio metu sugadintas apdraustas turtas (automobilis) pripažino draudiminiais įvykiais. Įvykus draudiminiam įvykiui atsirado ieškovo prievolė mokėti draudimo išmoką.
Atsakovė 2014-07-19 eismo įvykio aplinkybių neneigia, tačiau nesutinka su nustatytais automobilio sugadinimais ir žalos dydžiu. Jos nuomone nesant pagrindo buvo pakeisti dešinysis ir kairysis žibintai, rūko žibintas, parkavimo kronšteinai, kairės, dešinės pusės ir centrinės oro kreipiančiosios grotelės, atliktas žibintų reguliavimas, dešiniojo ir kairiojo priekinio sparno dažymas, apmokėta už atsarginį raktą. Pagal pirminius dokumentus buvo fiksuoti tik priekinio kapoto, priekinių grotelių ir priekinio bamperio sugadinimai, todėl sąmatoje nurodytos detalės ir atlikti remonto darbai neatitinka eismo įvykio metu padarytų automobilio sugadinimų.
Iš tiesų trečiasis asmuo A. T. K. pranešime apie įvykį draudimo bendrovei nurodė, kad apgadintas priekinis kapotas, grotelės, priekinis bamperis, kondicionierius bei važiuoklė. Policijos pareigūnai, apžiūrėję automobilį, nustatė, jog be A. T. K. nurodytų sugadinimų, sugadintos radiatoriaus grotelės, valstybinis numeris ir jo rėmelis.
Tai, kad trečiojo asmens pranešime ieškovui apie įvykį ir pareigūnų fiksuoti sugadinimai skiriasi nuo sugadinimų, už kurios apmokėjo ieškovas, nėra pagrindo teigti, kad ieškinyje nurodyta žala nesusijusi su 2014-07-19 eismo įvykiu. Įprastai transporto priemonės apžiūros protokole fiksuojami pažeidimai ir defektai apžiūrėjus automobilį išoriškai, todėl galimi defektai, kurie gali išryškėti automobilio remonto metu. Kaip paaiškino ieškovo atstovas, vertinant būtinus remonto darbus ir automobilio defektus, buvo atsižvelgta į buvusius automobilio sugadinimus po 2014-01-01 įvykio, todėl jie neįtraukti į sugadinimus. Tokį ieškovo atstovo aiškinimą pagrindžia ir pateiktos remonto sąmatos, pagal kurią pirminė 2014-08-12 remonto sąmata buvo 6659,26 Eur, o faktinės remonto išlaidos apmokėtos pagal 2014-08-28 sąmatą 4545 Eur.
Atsakovė aiškindama įvykio aplinkybes, nurodė, kad jos vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį priekine dalimi, remonto sąmatoje, kurią ginčija atsakovė, įvardyti darbai ir detalės, susiję su automobilio priekinėmis detalėmis, todėl atsakovės argumentai dėl to, jog pirminiuose pranešimuose buvo užfiksuoti tik nežymūs automobilio sugadinimai, savaime nepaneigia papildomai nustatytų pažeidimų kilmės.
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovė, ginčydama nustatytos žalos dydį, jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes, nepateikė, savo padarytos žalos paskaičiavimų variantų taip pat nepateikė, automobilio apžiūroje nedalyvavo, todėl teismas daro išvadą, kad remonto sąmatoje nurodyti darbai ir nustatyti defektai, susiję su 2014-07-19 įvykusio eismo įvykiu.
Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje civilinė atsakomybė apibrėžta CK 6.245 str. 1 d. kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visetui, t.y. turi būti nustatyti neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl atsakovė įpareigotina atlyginti žalą.
Atsakovei 2015-03-09 ir 2015-04-27 buvo siųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė ieškovui žalos neatlygino, teismo posėdžio metu neįrodė, kad draudimo išmokėta išmoka yra didesnė už padarytą žalą, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 4545 Eur žalos atlyginimo.
Atsakovė vengia įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo 880 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, išlaidos atitinka rekomenduojamus dydžius, šios išlaidos išieškotinos iš atsakovės, ieškovui iš atsakovės. taip pat priteistinas sumokėtas 136 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš V. M. 4545 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt penkis Eur) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1016 Eur (vieną tūkstantį šešiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų UAB DK „PZU Lietuva“.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.