- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-935-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05567-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- R. Z.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 113.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. Z. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. Z. 1 289,62 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-03-31, 36 Eur materialias palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio 9 butas priklauso atsakovui nuosavybės teise. Už šilumos energiją atsakovas mokėjo nepilnai.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2001-08-30 atsakovo buto radiatoriai buvo atjungti nuo bendros šildymo sistemos, todėl atsakovas ieškovo tiekiamos šilumos nevartoja.
Ieškovas pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki civilinė byla Nr. 2-3268-781/2015 bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3268-781/2015 nustatytos aplinkybės yra vertintinos kaip prejudiciniai faktai šioje byloje, kurioje dalyvauja tas pats asmuo R. Z., ginčas vyksta dėl to paties buto (duomenys neskelbtini)-9, Vilniuje, atjungimo faktų, šildymo ir mokesčių skaičiavimo. Ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas kreipėsi su apeliaciniu skundu į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-05-07 sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-18 nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-6749-728//2016 nagrinėjimą iki civilinė byla Nr. 2-3268-781/2015 bus išnagrinėta apeliacine tvarka.
Šioje byloje yra nagrinėjamas UAB „Vilniaus energija“ ieškinys dėl 1 289,62 Eur skolos susidariusios laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-03-31, 36 Eur materialių palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo: bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo, visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo R. Z.. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3268-781/2015, kurioje nuspręsta atmesti ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams UAB „Vilniaus energija“, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-04-04 sprendimo Nr. R2-986, Valstybinės energetikos inspekcijos 2014-04-11 sprendimo Nr. 2R-1258 panaikinimo, taip pat šilumos tiekėjo įpareigojimo atlikti mokėjimų perskaičiavimą. Šis teismo sprendimas apskųstas apeliacinei instancijai. Teismas padarė išvadą, kad abi civilinės bylos yra susijusios, kadangi jose yra sprendžiamas klausimas dėl to paties buto, esančio (duomenys neskelbtini)-9, Vilniuje, atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos faktų, šildymo ir mokesčių skaičiavimo teisėtumo. Teismas, vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais, konstatavo, jog pirmiausiai turi būti išspręsti klausimai, nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-3268-781/2015, kadangi joje nustatytos aplinkybės yra vertintinos kaip prejudiciniai faktai šioje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2016-01-18 nutartį. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-08-25 nutartimi byloje Nr. 2KT-125/2014 nustatė, kad šią civilinę bylą ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą galima išnagrinėti atskirai, nes jos nėra tiek susijusios, kad trukdytų jų nagrinėjimui, o teismai gali patys nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes. Atsakovo nuomone, šios bylos sustabdymas būtų nesuderinamas su Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje įtvirtintais proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, nes teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, o tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, todėl ir nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą.
Ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas šioje byloje įrodinėja tas pačias aplinkybes, pateikdamas į bylą tų pačių dokumentų ir jų priedų kopijas, kaip ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2014-08-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2014 nesujungė civilinių bylų, nes pripažino, kad jos nėra vienarūšės, tačiau konstatavo, jog iš dalies sutampa proceso dalyviai bei pareikšti reikalavimai yra iš dalies tarpusavyje susiję. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą, nes civilinės bylos yra susijusios taip, jog Vilniaus apygardos teismo nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją galią sustabdomai bylai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdyta civilinė byla, yra pagrįsta.
CPK 162³ straipsnis reglamentuoja, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam laikui. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnio). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.
Atskirąjį skundą atsakovas iš esmės grindžia argumentu, jog tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, todėl nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu iki bus išnagrinėta apeliacine tvarka civilinė byla Nr. 2-3268-781/2015 pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, UAB „Vilniaus energija“, Valstybinei energetikos inspekcijai dėl komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo komisijai bei šilumos tiekėjui atlikti veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.
CPK 164 straipsnio 4 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2014-08-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2014, spręsdamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, UAB „Vilniaus energija“, Valstybinei energetikos inspekcijai dėl komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo komisijai bei šilumos tiekėjui atlikti veiksmus, ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. Z. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, sujungimo klausimą, konstatavo, kad bylos gali būti išnagrinėtos skyrium. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo klausimą, kadangi, kaip jau minėta, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti reikia ar ne stabdyti civilinę bylą. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismas minėta nutartimi pripažino, kad civilinės bylos nėra vienarūšės, tačiau konstatavo, jog iš dalies sutampa proceso dalyviai bei pareikšti reikalavimai yra iš dalies tarpusavyje susiję.
Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Lietuvos apeliaciniame teisme rašytinio proceso tvarka 2016-03-01 buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-05-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, UAB „Vilniaus energija“, Valstybinei energetikos inspekcijai dėl komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo komisijai bei šilumos tiekėjui atlikti veiksmus, procesinis sprendimas bus skelbiamas 2016-03-29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos rezultatas gali būti reikšmingas sprendžiant šioje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, t.y. ieškovo R. Z. apeliacinio skundo patenkinimo atveju, UAB „Vilniaus energija“ galimai turėtų pareigą perskaičiuoti mokėjimus už šilumą, karštą vandenį bei cirkuliaciją, atitinkamai, UAB „Vilniaus energija“ galimai turėtų tikslinti reikalavimą ir šioje civilinėje byloje, t. y. turėtų perskaičiuoti skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-03-31, dydį.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pirmiausiai turi būti išspręsti klausimai, nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-3268-781/2015, kadangi joje nustatytos aplinkybės yra vertintinos kaip prejudiciniai faktai šioje byloje. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44, kt.). Nagrinėjamu atveju sustabdžius bylos nagrinėjimą nereikės tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, bus taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas, taip pat bus užtikrintas teisingas bylos išnagrinėjimas, taip minimizuojant apeliacijos bei kasacijos tikimybę. Atsakovo argumentai dėl proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, laikytini nepagrįstais, nes neatmestina, kad galutiniame rezultate būtent bylos sustabdymas gali lemti trumpesnį ginčo išsprendimo laikotarpį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymo fakultatyvųjį pagrindą, jų nepažeidė, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.