Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-08-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-27-903/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
II-27-903/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01483-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Nukentėjusysis
S. K.
Pažeidėjas
V. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-27-903/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01483-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.3.3.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, L. B.,

dalyvaujant Institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams V. L., A. K.,

nukentėjusiajam S. K.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V. ir jo atstovui advokatui A. K.,ekspertui V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. atstovo skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-14921-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos vyriausiasis patrulis N. B. 2018 m. sausio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-264-2018 V. V. už tai, kad jis 2018 m. sausio 10 d. 16.58 val. (duomenys neskelbtini) šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos specialistas J. R. 2018 m. vasario 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1047-2018 V. V. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - 60 Eur baudą. Šį nutarimą V. V. apskundė teismui.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi Institucijos 2018 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-1047-2018 panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai administraciniam nusižengimui tirti iš naujo. Šioje nutartyje nurodyta, kad siekiant nustatyti, kurio iš susidūrusių automobilių vairuotojo aptarti veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, teismo nuomone, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t.y. apklausti automobilių vairuotojus ne tik eismo įvykio aplinkybių (matomumo, greičio ir kt.), bet ir dėl automobilių patraukimo iš įvykio vietos aplinkybių, galimai atlikti jų parodymų patikrinimą vietoje, siekiant surinkti kuo tikslesnius duomenis apie susidūrimo vietą, išreikalauti krovininio automobilio tachometro duomenis apie šio automobilio greitį įvykio metu, galimai atlikti eksperimentą dėl galimybės pamatyti kliūtį susidariusioje situacijoje, gauti eismo įvykio ekspertų paaiškinimus, ir atlikti kitus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus, o surinkus visus galimus reikšmingus duomenis, esant būtinumui, paskirti ir eismo įvykio ekspertizę.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos vyresnysis specialistas M. Ž. 2018 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14921-2018 V. V. už nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - 60 Eur baudą už tai, kad jis 2018 m. sausio 10 d. 16.58 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus, vairuodamas krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, nedavė kelio ir sudarė neišvengiamą kliūtį priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam S. K. vairuojamam automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nutarime nurodyta, kad atlikus papildomą tyrimą administracinio nusižengimo byloje, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. K. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

Šalies argumentai

V. V. atstovas skundu prašo panaikinti Institucijos 2018 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14921-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, kad išnagrinėjęs pirminį skundą dėl 2018 m. vasario 9 d. nutarimo, teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi grąžino administracinio nusižengimo bylą Institucijai tirti iš naujo, tačiau Institucija neįvykdė teismo pavedimo ir neatliko išsamaus aplinkybių tyrimo, todėl atliktos ekspertizės išvados kelia abejonių dėl jų patikimumo. Pirmiausia, eksperto nebuvo tinkamai įvertintas V. V. valdomo sąstato ilgis ir greičio vidurkis (ekspertui šie duomenys nebuvo pateikti), be to, Institucija iš naujo nevertino S. K. parodymų dėl eismo įvykio aplinkybių, kurie neatitinka kitų objektyvių duomenų ir turėjo būti vertinami Institucijos kritiškai. S. K. negalėjo netikėtai ir likus vos kelioms akimirkoms iki susidūrimo, kaip jis teigia, pamatyti sunkiasvorio, 10,7 m. ilgio, transporto priemonių junginio, kadangi jo valdoma transporto priemonė susidūrė su sąstato galiniu ratu, t.y. kai V. V. valdomas sąstatas jau iš esmės baigė manevrą ir išvažiavo iš sankryžos. Bylos medžiagoje užfiksuota, kad automobilio (duomenys neskelbtini) A6 vairas ir priekiniai ratai po eismo įvykio buvo pasukti į dešinę, o transporto priemonė po susidūrimo sustojo tarp primos ir antros eismo juostų iš trijų (trečia juosta leidžiama važiuoti tiesiai ir į kairę). Tuo tarpu vertinant S. K. parodymus, jog į sankryžą jis išvažiavo trečiąja eismo juosta (nes prieš jį važiuojanti transporto priemonė pasuko į kairę) ir siekdamas išvengti susidūrimo pasuko vairą į kairę, jo valdoma transporto priemonė po susidūrimo turėjo atsidurti priešingose eismo juostoje. Taip pat Institucija papildomai nenustatinėjo, iš kokio atstumo S. K. galėjo ir turėjo pastebėti į sankryžą išvažiavusį krovininį automobilį ir dėl kokių priežasčių jis savalaikiai nestabdė valdomos transporto priemonės ir nesiekė išvengti susidūrimo. Taigi V. V. vaidmuo dėl eismo įvykio priežasčių traukiant jį administracinėn atsakomybėn vis dėlto liko Institucijos neatskleistas. Institucija tik formaliai įvertino faktiškai susiklosčiusias aplinkybes ir neužtikrino administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimo, tuo pažeisdama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises bei imperatyvias administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos nuostatas. Institucija nesiaiškino ir nesiekė išsiaiškinti, kokie S. K. veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos ar tapo eismo įvykio priežastimi.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą ir V. V. atstovo skundo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas. Atsiliepime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2016-11-01 iki 2019-04-30) III skyriaus 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Minėto nutarimo XVIII skyriaus 157 punktu įtvirtinta, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjas, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei, dėl ko įvyko aptariamasis eismo įvykis, kurio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Įrodymai (pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, asmenų paaiškinimai, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11K-187(18) ir kita rašytinė bylos medžiaga), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Konkrečiu atveju atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. V. veiksmai – sukdamas sankryžoje į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. V. privalėjo laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, sankryžoje įvykio vietoje, prieš vykdydamas posūkio į kairę manevrą, privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui. Savo veiksmais V. V. pažeidė KET 9 ir 157 punktų reikalavimus, už kuriuos, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalimis, numatyta administracinė atsakomybė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. V. bei jo atstovas skundą palaikė, prašė panaikinti skundžiamą 2018 m. spalio 23 d. nutarimą. V. V. parodė, kad viskas prasidėjo sankryžoje (duomenys neskelbtini). Jis sustojo prie šviesoforo, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis su kroviniu pajudėjo į kairę į (duomenys neskelbtini). Įvažiavęs į sankryžos vidurį, įsitikino, kad jam kelias yra tuščias, automobilių nebuvo ir jis toliau važiavo. Priešais stovėjo vienas automobilis, kuris rodė posūkį į kairę ir jam kliūties nesudarė. Kai pajudėjo, jis buvo pristabdęs, nes turėjo įjungti aukštesnę pavarą ir įsitikinti, kad nieko nėra. Kiek tai užtruko, jis negali pasakyti. Jis važiavo vidurine juosta, ten buvo trys eismo juostos - viena sukti į dešinę, vidurinė važiuoti tiesiai ir sukti į kairę, trečia sukti į kairę. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini) pirmą juostą, nes kitaip su junginiu negali įsukti. Nėra tikras, ar yra punktyrinis žymėjimas. Beveik baigus manevrą pajuto smūgį, iš karto sustojo ir išlipęs pamatė, kad (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo priekabos galinį ratą. Išlipęs pirmiausia ėjo prie (duomenys neskelbtini) vairuotojo. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo išlipęs ir jau salone atjunginėjo akumuliatorių. Ką tikslai kalbėjo, nepamena. Jis klausė (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kodėl jis taip greitai važiavo, jis atsakė, kad visi taip važiuoja. Dėl didelio streso bei susidarius spūstims, jis galvodamas, jog policija nieko netirs ir jį pripažins kaltu dėl eismo įvykio, nusprendė patraukti savo vairuojamą vilkiką 2-3 m už sankryžos. Matė (duomenys neskelbtini) automobilio sugadinimus bei pabirusias šukes. Ar (duomenys neskelbtini) buvo patrauktas iš įvykio vietos, nematė. Jis pasiūlė pildyti deklaraciją. Taip pat paskambino direktoriui ir jis patarė kviesti policiją. Atvažiavus policijai, jie pasakė, kad buvo atsitrenkta į priekabos galą ir jis dėl įvykio nekaltas. Tačiau po kiek laiko (duomenys neskelbtini) vairuotojas kažkam paskambino, policija kažkam paskambino ir tada staigiai jį pripažino kaltu. Protokolą policija surašė vietoje, tačiau jis su tuo nesutiko. Į sankryžą jis įvažiavo maždaug apie 20 km/h greičiu. Pagal tachografo duomenis susidūrimo greitis siekė 25 km/h iki visiško sustojimo. Tachografo duomenys yra saugomi įmonės buhalterijoje. Nusižengimas buvo padarytas 2018-01-10 16.58 val., pagal pateiktą tachografo greičio analizę nuo 16.30 val. iki 19.30 val. matyti, kad 16.50 val. – greitis 0 km/h, toliau matosi pakilimas iki 20-25 km/h ir paskui staigus greičio sumažėjimas. 17.07 jis vėl pajuda ir sustoja ir jau matosi sustojimas apie 2 val.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. K. parodė, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini) iš garažo pirma juosta, paskui važiuojant šia gatve atsiranda dar dvi kelio juostos, viena sukti į kairę, kita į dešinę. Prie sankryžos į (duomenys neskelbtini) jis privažiavo antra juosta. Jam važiuojant iš tolo pamatė, kad užsidegė žalia. Važiavo ne didesniu greičiu nei 50 km/h, nes prieš jį, trečioje (duomenys neskelbtini) juostoje prie šviesoforo, stovėjo automobilis, kuris turėjo sukti į kairę, o jis važiavo tiesiai. Šis automobilis jam kelio neužstojo. Automobiliui pasukus, jis įvažiuodamas į sankryžą stebėjo automobilių srautą. Automobiliai judantys iš (duomenys neskelbtini) visada įvažiuoja į sankryžą ir pamatę priešais atvažiuojantį kitą automobilį sustoja. Privažiuojant sankryžą, galimai ne daugiau kaip 10 m iki susidūrimo vietos, jis netikėtai pamatė atvažiuojantį sunkiasvorį automobilį, kuris nestoja, o toliau atlieka manevrą. Pamatęs sunkiasvorio automobilio kabiną, jis savo automobilį stabdė ir suko į priešingą pusę bei dešiniu kampu atsitrenkė į sunkiasvorio automobilio ratą. Iššovė vairuotojo ir keleivio saugos pagalvės. Jam net nešovė į galvą, kad sunkiasvoris automobilis nesustos ir jo nepraleis. Jis tikėjosi, jog sunkiasvorio automobilio vairuotojas jį mato ir sustos. Jo nuomone, sunkiasvorio vairuotojas jo nematė, todėl toliau atliko manevrą. Jis instinktyviai stabdė automobilį ir suko nuo savęs į kairę. Automobilis yra 1996 m. ir stabdant ratai užsiblokuoja, čia ne „Porsche“, kad imtų ir įveiktų posūkį. Jis darė visus veiksmus, kad išvengti susidūrimo. Jo automobilis sustojo šiek tiek išlindęs į antrą juostą. Kairio kampo sugadinimo nėra. Jis fotografavo sekančią dieną. Jam išlipus iš automobilio matė, kad sunkiasvoris automobilis buvo praktiškai išvažiavęs iš sankryžos ir dengė Šilutės pl. 1 ir 2 juostos dalį, o jis buvo įvažiavęs į sankryžą, bet ne viduryje. Jis susitiko su sunkiasvorio automobilio vairuotoju ir jis jam pasakė, kad jo nematė. Tada jie kalbėjosi ir jis klausė, ar pripažįsta kaltę – sunkiasvorio automobilio vairuotojas sutiko su kalte. Tada jie sutarė patraukti automobilius. Jo automobilis buvo važiuojantis ir jis jį patraukė atgal, kad neišlįstų į (duomenys neskelbtini). Nuo smūgio jo automobilis buvo suskersuotas, mano, jog automobilį patraukė nejudindamas vairo. Jis paėmė deklaraciją ir nuėjo prie sunkiasvorio automobilio vairuotojo. Tada sunkiasvorio automobilio vairuotojas sulaukė skambučio ir atsisakė pildyti deklaraciją. Atvažiavus policijai, pradžioje pasakė, kad jis kaltas, tačiau paskui jam pasiūlius pažiūrėti susidūrimo vietą, policijos pareigūnai įvertinę paaiškinimus bei paskambinę tyrėjui, nusprendė, jog kaltas sunkiasvorio automobilio vairuotojas. Tada surašė protokolą.

Siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei išsiaiškinti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, teismas paskyrė eismo įvykio ekspertizę. Iš teismui pateikto 2019 m. gegužės 30 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ekspertas padarė tokias išvadas:

1. Tikėtina, kad vykdant manevrą sankryžoje ir susidūrimo momentu automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo apie 25 km/h greičiu. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavimo greičio prieš eismo įvykį. Prieš pat susidūrimą automobilis „(duomenys neskelbtini)“, tikėtina, judėjo apie 20 km/h greičiu.

2. Tikėtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susidūrimas su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvyko automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“ sankryžoje iš antros eismo juostos vykdant posūkio į kairę manevrą į pirmąją juostą, judant optimalia, daugumos kitų transporto priemonių važiavimo trajektorija, o automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ per sankryžą iš antros eismo juostos važiuojant tiesiai. Masteliniu brėžiniu tikėtinas transporto priemonių tarpusavio išsidėstymas susidūrimo momentu pavaizduotas ekspertizės akto priede (žr. 1 priedą).

3. Tikėtina, kad eismo įvykio metu automobiliu „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sankryžoje vykdant posūkio į kairę manevrą buvo važiuojama iš antros eismo juostos į pirmąją juostą, judant optimalia, daugumos kitų transporto priemonių važiavimo trajektorija. Tikėtina automobilio „(duomenys neskelbtini)“ su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo trajektorija pavaizduota masteliniame brėžinyje (žr. 1 priedą). Tikėtina, kad per sankryžą automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo važiuojama j sankryžą įvažiuojant antra eismo juosta.

4. Eismo įvykio metu per sankryžą tiesiai važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusio ir manevrą į kairę vykdžiusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinės ašies dešiniojo rato išorinį šoninį paviršių.

5. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. V. privalėjo laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, sankryžoje įvykio vietoje, prieš vykdydamas posūkio į kairę manevrą, privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. K. privalėjo laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę.

6. Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. V. veiksmai, - sukdamas sankryžoje į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų tvirtinti, kad prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. K. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui.

7. Esant teismo nustatytiems duomenims, prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. K. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su priešinga kryptimi važiavusiu ir manevrą į kairę vykdžiusiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. V. atstovo skundas netenkintinas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 157 punkte nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Teismo nuomone, V. V. versija, kad eismo įvykį sukėlė „(duomenys neskelbtini)“ automobilį vairavęs S. K., yra paneigta nukentėjusiojo S. K. parodymais, eksperto išvada ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Teismas neturi pagrindo netikėti įtikinamais ir nuosekliais nukentėjusiojo S. K. teisme duotais parodymais, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie sankryžos į (duomenys neskelbtini), matė į kairę sukantį sunkiasvorį automobilį, tačiau tikėjosi, kad šis automobilis įvažiavęs į sankryžą sustos ir jį praleis, tačiau galimai ne daugiau kaip 10 m iki susidūrimo vietos, jis netikėtai pamatė, kad sunkiasvoris automobilis nestoja ir toliau atlieka manevrą, tada stabdė savo automobilį ir suko į priešingą pusę, norėdamas išvengti susidūrimo, bei dešiniu kampu atsitrenkė į sunkiasvorio automobilio galinį ratą.

Šiuos liudytojo parodymus visiškai patvirtina ne tik byloje surinkti įrodymai, bet ir jau minėto 2019 m. gegužės 30 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys ir išvados, viena kurių yra tokia, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. V. veiksmai, - sukdamas sankryžoje į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų tvirtinti, kad prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. K. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Abejoti eksperto, turinčio 27 metų ekspertinio darbo stažą, išvadomis teismas nemato pagrindo. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad minėtas išvadas ekspertas padarė įvertinęs visus šioje byloje surinktus įrodymus bei atlikęs atitinkamus skaičiavimus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykį lėmė būtent V. V. padaryti KET pažeidimai, kai jis šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio S. K. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė.

Taigi, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytus administracinius nusižengimus teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalis bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą. Tokiu būdu naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14921-2018 nepakeistą ir V. V. atstovo skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus