Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje kaltu pripažino ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 16 valandą buvo namuose, žmona grįžo iš darbo. Naktį jis nebuvo grįžęs namo, iškilo konfliktas. Jis nuėjo persirengti. Keletą kartų per kojas jai sudavė diržu. Ji nenorėjo jo išleisti iš namų, ginčijosi. Diržas jo, tuo metu vėrėsi diržą į kelnes. Kelis kartus, nestipriai, kaip juokaudamas, sudavė per šlaunis. Išėjo iš namų, atėjo po 2 valandų, prie namų buvo policija. Užėjo namo, paėmė kelis daiktus, ir išėjo. Žmonos tuo metu nebuvo namuose. Išeinant prie jo priėjo policija su žmona. Sutuoktinė buvo pikta. Išgėręs nebuvo. Ar ji buvo išgėrusi, nežino. Jį nuvežė į komisariatą.

Parodymus davė. Pasakojo tą patį. Dokumentuose buvo parašyta, kad tardymo metu pasakė, kad išlipęs iš automobilio sudavė. Nežino, kodėl taip parašyta. Jis su tyrėja susitarė dėl keturių mėnesių viešųjų darbų. Jis pasakė ką reikia, tą parašykit. Sutiko su bausme, žinojo, kad galima užbaigti procesą supaprastinto tyrimo būdu. Su įtarimu sutiko. Su žmona kartu nuo 2000 metų, santuoka sudaryta 2002 metais. Gyvena kartu nepertraukiamai, turi du vaikus. Niekada nebuvo teistas už tokius dalykus. Žmona galėjo apšmeižti jį dėl kitos moters. Ji norėjo pagąsdinti, pareiškimo nerašė. Ji davė tokius parodymus, nes jo nuomone buvo pikta. Nukentėjusiosios reakcija kai jai jis sudavė, buvo normali. Gal juokėsi. Santykiai su D. C. normalūs. Ji uošvienė. Ji nėra jo apšmeižusi iki šio įvykio. Pirmą kartą girdi, kad ji jį apkalbėjo.

Iš esmės analogiškus parodymus A. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad vakare buvo pas savo draugę, kur praleido visą naktį, o namo į butą (duomenys neskelbtini), grįžo 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 10.00 val., buvo blaivus. Tą pačią dieną apie 15.00 val. jis atsibudo, pamatė, kad bute buvo jo sutuoktinė, kuri jam pradėjo jam priekaištauti dėl susirašinėjimų telefonu. Tarp jų kilo žodinis ginčas, jie apsižodžiavo. Po konflikto sutuoktinė iš buto išėjo, tačiau po pusvalandžio pastaroji grįžo. Bute tarp jo ir R. vėl prasidėjo konfliktas, pastaroji jam neleido išeiti iš buto, atsistojo tarpduryje. Jis nesusitvardė ir savo sutuoktinei ginčo metu diržu, kurį išėmė sau iš kelnių, kelis kartus sudavė. Nenorėdamas tolimesnių konfliktų, iš buto išėjo. Dėl savo poelgio, kad diržu sudavė R., nuoširdžiai gailisi, tačiau rankomis ir kojomis R. nemušė (b. l. 55). Papildomai apklaustas parodė, kad diržu du kartus sudavė sutuoktinei konflikto metu, kai jiedu išlipo iš automobilio. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, sutuoktinės atsiprašė, jiedu susitaikė (b. l. 64).

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi ir šiais duomenimis, kuriuos pripažįsta įrodymais byloje (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys), kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, t. y. panaudojo šeimos nario atžvilgiu smurtą. Esminis klausimas, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis toks smurtas pasireiškė. Tai teismas nustatė išanalizavęs šiuos įrodymus:

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d., 17.56 val. pranešta, kad bute vyksta konfliktas tarp motinos ir sūnaus. Papildomoje informacijoje nurodyta, kad smurtas pasitvirtino, A. S. smurtavo prieš savo žmoną R. S. (b. l. 12).

Vyriausiojo patrulio T. L. 2018 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad A. S. sumušė savo žmoną R. S. ir pasišalino. Matosi sumušimai, t. y. mėlynės, paraudonavimai. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini). R. S. paaiškino, kad ryte apie 9.30 val. vyras pasiūlė ją pavežti iki darbo, tačiau ji pastebėjo, kad jis važiuoja visiškai kitu keliu, link (duomenys neskelbtini). Jis ją nuvežė į mišką, davė jai kastuvą bei liepė kąsti duobę, išėmė diržą, mušė iš metalinio korpuso, paėmė peilį durė jai į koją. Vyras mušti nustojo, jie pasikalbėjo, vyras nuvežė į darbą ir reikalavo 50 EUR, ji pinigų neturėjo, tačiau nuėjo į barą paprašė paskolinti 15 EUR, perdavė dvi alaus (nes vyras reikalavo ir jo) ir išvažiavo. Vyras tuo metu keikė necenzūriniais žodžiais. Po darbo grįžo 13.45 val. Vyras buvo namuose, prasidėjo žodinis konfliktas, vėliau jis atėmė 10 EUR ir pradėjo daužyti daiktus ir savo žmoną. Apie įvykį paliūdyti gali mama D. C. ir V. C. (b. l. 17-18).

Papildomos įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota automobilio Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Automobilyje rasta ir paimta: rudos spalvos diržas su metaline sagtimi; peilis; kastuvas (b. l. 19-20).

Vyresniosios tyrėjos Ž. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusiosios R. S. motina – D. C. pokalbio metu paiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. įvykio, kurio metu R. S. buvo sumušta sutuoktinio A. S., nematė (b. l. 31).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. S. parodė, kad A. S. kelias naktis nenakvojo namuose. Ji grįžo namo iš darbo apie 15-16 valandą. Tuo metu jis miegojo. Jai kilo pyktis, kad jis nenakvojo namuose, viskas jam gerai ir ji pradėjo prie jo kabinėtis, traukti, stumdyti, mėtyti iš lovos. Iš pradžių išvarinėjo, jis pradėjo ruoštis, tada ji nusprendė neišleisti. Priėjo prie durų. Tuo metu jis rengėsi, trenkė jai per kojas. Ji stumdėsi. Sudavė jai per dešinės kojos šlaunies viršutinę priekinę dalį. Į vieną šlaunį. Porą kartų. Iš pradžių nejautė skausmo, buvo pikta, gal net pradėjo juoktis. Jis ją pastūmė ir vis tiek išėjo. Kadangi išėjo, ji iškvietė policiją. Pasakė policijai visokių istorijų, kad jis ją mušė. Jis jai pasakė apie kitą moterį, kilo pavydas. Iš pradžių rėkė, vėliau šypsojosi. Buvo isterinė būsena. Pasijautė pažeminta, nepatiko, nes sudavė ir išėjo. Žino, kad pasakė policijai visokių nesąmonių. Ant rankos buvo sena kraujosruva, bet ir ją parodė. Ji buvo jau pageltusi. Galvojo viską iš karto parodis, norėjo jį pagąsdinti. Nugaroje sužalojo ne sutuoktinis, sužalojimas padarytas kelionės su draugėmis į Palangą metu. Į šlaunį gal su sagtimi pateikė, ji neatsimena. Netvarka gal jos. Jis norėjo daiktus rinktis.

Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams parodžius sužalojimų nuotraukas (b. l. 22-24, spalvotos nuotraukos CD laikmenoje) nukentėjusioji R. S. paaiškino, kad nurodė visus ant jos kūno buvusius sužalojimus. Jai atrodo, kad nuo diržo buvo sužalota kojos išorinė dalis. Buvo praėję mažai laiko nuo kelionės į Palangą. Kelionė į Palangą buvo maždaug savaitę prieš įvykį. Pasakė, kad viską padarė vyras. Iš pavydo. Ji negalvojo, kad bus tokios pasekmės, pajuokavo. Viskas buvo namie. Ji buvo labai pikta. Jei pasakytų, kad vyko namie ir apklaustų jos mamą, ji nepatvirtintų, kad taip buvo. Tik ji viena galėtų prikalbėti nesąmonių ir tikėtų ja, o jei pasakytų, kad viskas vyko namuose, niekas nepaliudytų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. D. parodė, kad su T. L. gavo iškvietimą. Atvyko nurodytu adresu. Vyro nebuvo namuose, juos pasitiko nukentėjusioji. Nelabai suprato nukentėjusiąją, nes ji kalbėjo rusų kalba. Su nukentėjusiąja bendravo kolega. Beveik nieko neprisimena, tik tai, kai tarnybiniu telefonu fotografavo kraujosrūvas ant nukentėjusiosios kūno. Fotografavo prie namo. Nukentėjusioji sėdėjo jų automobilyje. Fotografavo jos koją ir nugarą. Namuose antrame aukšte kambaryje buvo išmėtyti daiktai. Kolega priėmė iš nukentėjusiosios pareiškimą, o ji nufotografavo. Buto nuotraukos arba filmuota medžiaga taip pat turėjo būti. Neatsimena, ką jai pasakojo nukentėjusioji. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kurias nurodė nukentėjusioji. Ji paaiškino, kad jai trenkė vyras. Ji buvo išsigandinusi, susijaudinusi, apsiverkusi. Iš pradžių ji buvo išsigandusi, vėliau nusiramino. Jos nuomone ji buvo išsigandusi, verkė ne iš pykčio. Kiekvienam žmogui būna skirtingos žymės. Kai kurios kraujosruvos, galbūt, buvo gelsvos, kai kurios melsvos. Gelsvumas buvo ant nugaros. Žymių ant galvos nematė, pati moteris minėjo, kad jai trenkė.

Ikiteisminio tyrimo liudytoja I. D. parodė, kad dirbant kartu T. L., 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 17.56 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) moteris konfliktuoja su sūnumi. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko R. S., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis A. S., įlaipinęs ją į automobilį, vežė į Grigiškių mišką, kur grasino jai kastuvu, trenkė jai per galvą, kuo konkrečiai, moteris nenurodė, bei liepė jai kasti sau duobę. Ant moters kūno matėsi sumušimo žymės, t. y. mėlynės, paraudimai, kurie buvo nugaros srityje, kairės rankos srityje bei vidinėje šlaunų pusėje. Negali pasakyti dėl ko tarp R. S. ir A. S. įvyko konfliktas, nes neprisimena. Taip pat moteris pasakė, kad vyras iš jos atėmė 10 eurų (b. l. 41).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. L. parodė, kad gavo iškvietimą dėl smurto. Atvykus pagal kaimynų nurodytą adresą užėjo į butą. Bute buvo netvarka, išmėtyti daiktai. Juos pasitiko nukentėjusioji. Ji buvo namuose viena. Durys tikriausiai buvo atidarytos. Įėjo į vidų. Iš pradžių nukentėjusioji dvejojo, bet vėliau pasakė, kad susipyko su vyru. Iš pradžių nenorėjo papasakoti, bet vėliau papasakojo. Neatsimena jos būsenos. Neatsimena, ką papasakojo. Jis rašė tarnybinį pranešimą. Vyras buvo pasišalinęs. Kolegė fotografavo, jis apklausinėjo nukentėjusiąją. Turėjo būti įkeltos fotonuotraukos. Kolegė fotografavo automobilyje. Nugarą, koją. Visada paprašo parodyti žymes, paklausia ar skauda. Medikų nekvietė. Jei žmogus prašo, ar yra tam tikra būsena kviečia medikus. Visi matomi sužalojimai nufotografuojami. Jam tikriausiai sakė, kad lietė, o ne dūrė peiliu, peilis odos nepažeidė. Kiek pamena, durtinių žaizdų nebuvo. Jis pažįsta R. S., ji yra jo kaimynės draugė. Su kaimyne jau nebendrauja, tris metus gyvena kitur. R. S. yra vyresnė už jį, jie nebuvo draugai. Matė R. S. prieš įvykį, ji buvo pas jo kaimynę. Dirba kinologu, su R. S. kalbėjo apie šunį. Žino, kad kaltinamasis yra piktybinis asmuo, smurtas kartojasi. Pokalbis tikriausiai buvo po šio įvykio, nes jie tokiomis temomis nebendrauja. Nukentėjusioji prie jo negyvena ir pas jį į svečius nevaikšto. Girdėjo iš kaimynės, kad sugyventinis smurtauja prieš nukentėjusiąją. Apie darbą jis nieko nepasakoja. Apie įvykį informacija tarp draugų sklinda labai greitai. Sužalojimai buvo matomi. Kaimynei jis nieko nesakė. Kaimynė buvo kartu su nukentėjusiąja. Jis žino, kad smurtaujama ne pirmą kartą. Pati nukentėjusioji po įvykio pasakojo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. S. po liudytojo T. L. apklausos paaiškino, kad nepasakojo, tiesiog teiravosi T. L.. Porą kartų buvo susipykusi su vyru, po įvykių ji pas T. L. kaip pas pareigūną klausė, ką galima padaryti, kaip vyrą nubausti, pagąsdinti, kad jis nusiramintų, bijotų prieš ją smurtauti. Tą dieną jis jai buvo sudavęs. Iš pradžių jai buvo juokinga, ji buvo šoko būsenoje, buvo labai baisu. Kai policijos pareigūnai atvažiavo, ji rinkosi visus daiktus, jo namie nebuvo. Nebuvo taip kaip nurodyta tarnybiniuose pranešimuose. Ji pasakojo pareigūnams bet ką tam, kad pakenkti savo vyrui. Buvo tik tiek, kiek jie matė. Kai kurie sužalojimai buvo jau prieš įvykį - susimušė klube Palangoje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. V. parodė, kad aliko šioje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus. Dažniausiai gauna jau paruoštą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kai įtariamasis jau sulaikytas, yra nukentėjusioji pusė, jie atlieka tolesnius veiksmus. Byla buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Nukentėjusioji R. S., įtariamasis jos sutuoktinis A. S.. Atsimena, kad išsikvietė nukentėjusiąją papildomai apklausai, nes iškilo klausimų. Apklausos metu nukentėjusioji pakeitė savo pirminius parodymus, kuriuos davė kai buvo apklausta po įvykio. Pirmą kartą nukentėjusiąją apklausė ne ji. Pirmą kartą ją apklausė nusikalstamų veikų registravimo skyriaus darbuotojas, kuris važiavo į įvykį. Neatsimena ką ji sakė, kodėl pakeitė parodymus. Ji viską užfiksavo protokole, kurį nukentėjusioji perskaitė ir pasirašė. Nelabai atsimena aplinkybių dėl peilio. Ji civilinio ieškinio byloje nereiškė, pretenzijų sutuoktiniui neturėjo ir byla buvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nebuvo pilnai pasilikta prie pirmos versijos. Pirmoje versijoje ji minėjo, kad sutuoktinis grasino su kastuvu. Kadangi nukentėjusioji yra karštakošiško būdo, ji pagalvojo, kad tokius pirminius parodymus ji galėjo duoti paveikta emocijų. Praėjus kažkiek laiko dauguma smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiųjų nusiramina, geriau prisimena aplinkybes. Jos praktikoje pasitaikydavo, kad nukentėjusieji keisdavo savo parodymus ir paaiškėdavo kitokios aplinkybės.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. J. parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyras smurtavo prieš moterį. Pranešimas buvo gan ilgas. Važiavo priimti pareiškimo vienas. Tarnybinį pranešimą rašo patruliai, po jų važiuoja jis. Atvykęs apklausė nukentėjusiąją. Darė nuotraukas. Viena įvykio vietos apžiūra buvo buto, o kita automobilio. Matė viename kambaryje išvartytus daiktus. Bute buvo nukentėjusiosios mama. Jis apklausė nukentėjusiąją automobilyje. Ji papasakojo, kad su vyru įvyko konfliktas dėl to, kad ji su draugėmis išvažiavo į Palangą. Apie muštynes nepasakojo. Gali būti, kad sakė, jog vyras jai priekaištavo dėl kitų vyrų. Parašyta iš jos žodžių. Vyras supyko, vežė ją į darbą (duomenys neskelbtini), pakeliui į darbą nuvežė ją į mišką, mušė, davė kastuvą ir liepė kasti duobę, reikalavo pinigų. Nukentėjusioji pasakė, kad pinigus pasiskolins iš draugių darbovietėje. Nukentėjusioji pasiskolino pinigų iš draugės, nurodė, kad turguje prekiavusios moterys taip pat girdėjo pokalbį. Apklausa vyko vakare. Tikslios įvykio vietos nukentėjusioji nurodyti negalėjo. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė. Kai apklausinėjo nukentėjusiąją automobilyje kažkas per langą pasakė, kad kaltinamasis buvo grįžęs namo ir išėjo. Nukentėjusioji nubėgo link tos pusės, jis iš paskos ir sulaikė jį. Buvo iškviestas kitas ekipažas, kad pristatytų jį į komisariatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Ši byla teisme buvo gauta su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinant A. S. tuo, kad jis, 2018 m. rugpjūčio 3 d., laikotarpiu nuo 5.50 val. iki 13.45 val., važiuodamas kartu su sutuoktine R. S. jo vairuojamu automobiliu Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui dėl sutuoktinės tariamos neištikimybės, sustojo netoli (duomenys neskelbtini) esančiame miškelyje liepdamas sutuoktinei R. S. išlipti iš automobilio, pastarajai išlipus iš automobilio, išsitraukęs iš savo kelnių odinį diržą, sudavė juo vieną kartą sutuoktinei R. S. per nugarą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairės mentės srityje, bei vieną kartą diržu sudavė per dešinę vidinę šlaunies pusę, taip padarydamas poodinę kraujosruvą minėtoje vietoje, tokiu būdu nukentėjusiajai R. S. sukėlė fizinį skausmą. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teisme (BPK 423 straipsnio 1 dalis) teisiamojo posėdžio metu 2019 m. spalio 3 d. prokurorė pateikė prašymą dėl kaltinimo patikslinimo baudžiamojoje byloje, kadangi paaiškėjo naujos reikšmingos faktinės aplinkybės dėl A. S. pareikšto kaltinimo. Kitaip tariant, prokurorė, teikdama aptariamą prašymą, vadovavosi BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios leidžia iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 5.30 val. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), ruošėsi į darbą, jos vyras A. S., jai pradėjo priekaištauti, kad ji buvo su draugėmis išvažiavusi į Palangą. Tada pasakė, kad ją nuveš į darbą, ji jam atsakė, kad nuvažiuos pati autobusu, tačiau tada jis ją sugriebė už plaukų bei liepė sėstis į mašiną, kad nepažadinti kaimynų ir namuose buvusių namiškių, ji sutiko atsisėsti. Važiuojant automobiliu, jis pradėjo ją mušti kumščiu į kairę veido pusę ir kairę ranką. Bevažiuojant ji pastebėjo, kad jis ją veža kita kryptimi, ne į darbą, jis ją nuvežė į mišką, esantį šalia "(duomenys neskelbtini)" bei liepė išlipti iš mašinos. Jis išlipo iš mašinos, paėmė iš bagažinės kastuvą, priėjo prie keleivio durelių bei liepė išlipti ir kasti sau duobę, ji tada peršoko ant vairuotojo sėdynės, tada jis per atidarą langą įkišo kastuvą bei juo badė į jos pusę, kad ji išliptų iš mašinos, jai taip šokinėjant nuo vienos sėdynės ant kitos, jis metė į ją kastuvą ir kažkokiu būdu ją sugavo bei ištraukė iš mašinos ir liepė prisipažinti nebūtais dalykais, tais, kad ji intymiai santykiauja su kitais vyrais, jai neprisipažinus nebūtais dalykais, jis išsitraukė iš kelnių diržą ir pradėjo ją mušti diržo sagtimi per nugarą, kojas, rankas, jai labai skaudėjo, ji verkė, jai toliau neprisipažinus nebūtais dalykais, jis paėmė nuo žemės akmenį, grasindamas, kad į ją jį mes, liepė vėl sėstis į mašiną, jai atsisėdus į mašiną, jis ištraukė iš durelių peilį bei juo gąsdino, kad, jei neprisipažins, ją papjaus, ir peiliu mosikavo į jos pusę bei pridėjo jį prie gerklės, ji verkė bei jo maldavo, kad jis ją paleistų, apsiraminęs jis ją nuvežė į darbą, kuris yra (duomenys neskelbtini) ir liepė duoti jam 50 eurų, alaus ir maisto. Ji jam pasakė, kad neturi tiek pinigų, tada jis liepė pasiskolinti, ji jam davė 15 eurų, kuriuos turėjo darbovietėje bei į skolą iš pažįstamos paėmė du butelius alaus ir maisto, tada jis jai liepė likusius 35 eurus atvežti namo. Visą jų pokalbį ir jo grąsinimus girdėjo Galia, kuri dirba turgavietėje ir kiti ten buvę darbuotojai. Jis pasiėmė jos telefoną ir išvažiavo. Jai grįžus namo apie 13.45 val., namuose miegojo A., tada ji, suradusi automobilio raktelius, jį išvarė iš namų, kad jis jo nepaimtų. Jai jau būnant namuose, A. pabudo apie 16.10 val. išgirdęs jos pokalbį, kad ji garsiai kalba ir jį kaltina, kad jis iš namų išnešė jų šunį, kažkokiai savo meilužei, jam atsikėlus, ji pradėjo jį varyti iš namų, kad eitų pas tą moterį, pas kurią išnešė šunį, tada jis įniršo, ji iš kambario pabėgo į virtuvę, jis, atbėgęs iš paskos, pradėjo ją mušti rankomis bei spardė kojomis, visa tai išgirdo mama D. C. ir, atėjusi į virtuvę, liepė jam nustoti ją mušti, nes ir taip jau ji sumušta, nėra sveikos vietos, tada jis puolė ant mamos, tačiau jos nemušė. Tada jis pradėjo namuose daužyti indus, spintas, daužė viską, kas papuolė po ranka. Ji jam liepė apsiraminti bei pagrasino, kad iškvies policiją, jis galimai išsigando ir, susirinkęs savo daiktus, pasišalino iš namų. Kur jis išėjo, tiksliai pasakyti negali, kai policija atvyko, jo namuose jau nebuvo. Ji A. labai bijo, kadangi jis yra neprognozuojamas ir prieš ją smurtauja nuolat, į policiją anksčiau nesikreipė, nes jis grasindavo, kad su ja susidoros bei padegs namus, kur ji gyvena su neįgalia mama bei dviem vaikais - S. S. ir D. S., naktį, kai jie miegos. Prašo dėl tokių jo veiksmų imtis priemonių bei apsaugoti jos šeimą. Jie jo labai bijo. Taip pat vyras anksčiau smurtaudavo prieš ją jų vaikų akivaizdoje. Kai jis ją mušė, ji pajuto stiprų fizinį skausmą (b. l. 3-6).

Papildomai apklausta nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 5.30 val., atėjęs į namus, sutuoktinis A. S. buvo piktai nusiteikęs. Konflikto metu vyras, nepasitikėdamas jos veiksmais, pasiūlė ją nuvežti į darbą, jis nebuvo jai liepęs sėsti į automobilį, jėga įsodinęs į automobilio saloną nebuvo, ji pati sutiko kartu su juo vykti. Kodėl ji policijos pareigūnams pasakė, kad jis liepė jai sėsti į automobilį, nežino, gal dėl to, kad buvo paveikta streso ir buvo supykusi ant jo. Važiuojant automobiliu ir jai sėdint šalia jo, keleivio vietoje, jis jai du kartus rankos delnu sudavė antausius per veidą, ji dėl jo tokių veiksmų fizinio skausmo nejuto. Kodėl pirminėje apklausoje pasakė kad vyras mušė kumščiu, paaiškinti negali, jai taip pasirodė, buvo patyrusi šoką, ir dabar, atgaminus tos dienos įvykį, atsimena, kad jis mušė delnais. Nuo jo tokių veiksmų jokių žymių ant veido nebuvo - nei paraudimo, nei nubrozdinimo, nei mėlynių. Vyras nusprendė važiuoti kitu keliu - patogesniu, per miškelį link (duomenys neskelbtini), kur yra jos darbo vieta. Važiuojant per miškelį nesusidaro kamščiai. Jis sustojo prie miškelio ir toliau norėjo su ja išsiaiškinti santykius, o būtent pasikalbėti. Jis bandė išsiaiškinti su kuo ji miegojo Palangoje ir kodėl yra neištikima. Ji jam bandė paaiškinti, kad buvo su draugėmis prie jūros ir kad buvo jam ištikima. Ji matė, kad jis ja netikėjo. Jis jai liepė išlipti iš automobilio, ji atsisakė, tačiau paskui išlipo ir pradėjo vaikščioti aplink automobilį. Vyras norėjo su ja pasikalbėti ir prašė sustoti. Tuomet jam atsibodo jos vaikščiojimas aplink automobilį ir jis, ieškodamas kažkokių daiktų bagažinėje, ištraukė pastoviai jų automobilyje esantį kastuvą, kurį vežė po tėvo kapo tvarkymo, ir, jį laikydamas, tačiau neužsimodamas, jai liepė sakyti tiesą, ir iškart padėjo kastuvą į bagažinę. Ji jokios grėsmės dėl jo tokių veiksmų savo gyvybei ar sveikatai nejuto, mano, jis tiesiog norėjo ją pagąsdinti. A. kastuvo į jos pusę metęs nebuvo ir, apimtas pykčio bei pavydo jausmo, išsitraukė iš kelnių odinį diržą ir juo vieną kartą sudavė jai per nugarą ir pataikė į kairę mentę ir vieną kartą diržu sudavė per dešinę vidinę šlaunies pusę. Minėtose vietose atsirado mėlynės, jai šiek tiek skaudėjo, skausmą vertintų 2 balais. Jai buvo pikta ir apmaudu dėl jo tokio elgesio ir kad jis ja nepatikėjo. Policijos pareigūnai, atvykę pas ją į namus, užfiksavo (nufotografavo) ir mėlynę ant kairės rankos žasto, tačiau minėta mėlynė atsirado dėl kito įvykio, kur naktiniame klube ji susistumdė su moterimi. A. jai per ranką diržu ir kumščiais nesmūgiavo. A. pakėlė nuo žemės akmenį, liepė jai prisipažinti, tačiau užsimojęs nebuvo ir toliau minėtą akmenį padėjo ant žemės, taip pat jis iš automobilio salono ištraukė vaikišką plastmasinį peilį (jis buvo pirktas prie vaikiško gydymo reikmenų komplekto) ir jį padėjo atgal, taip pat iš automobilio ištraukė virtuvinį peilį, kuris buvo likęs po jos išvykos į Palangą kaip virtuvinis įrankis ir, jį laikydamas rankose, tačiau neužsimodamas ir peilio nebuvo pridėjęs jai prie gerklės, o tiesiog jį parodė ir padėjo atgal. Ji dėl jo tokių veiksmų grėsmės sau nejuto. Kodėl policijos pareigūnams pasakė, kad peilį A. pridėjo jai prie gerklės, paaiškinti negali, buvo šoko būsenoje. A. apsiramino ir ją nuvežė į darbo vietą. Jis jai jokių grasinimų išsakęs nebuvo, turgavietės pardavėja Galia (pavardės nežino, kontaktinio numerio jos neturi), ją pažįsta tik iš matymo, galėjo tik matyti kaip jis ją atvežė į turgų, jokių grasinančių žodžių ji negalėjo girdėti. Po darbo, apie 13.45 val. ji grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), ir ten miegojo A., todėl ji jam liepė išeiti iš namų, nes jai nepatiko jo ankstesnis elgesys su ja. Vyras nesutiko ir jiedu susikabino, jis pradėjo daužyti baldus, jie susistumdė, tačiau jis jai jokių smūgių rankomis ar kojomis sudavęs nebuvo. Kodėl pirminės apklausos metu pasakė, kad jis ją mušė, nežino, jie tik apsistumdė, jokio fizinio skausmo ji nejuto. Po jų apsistumdymo A. išėjo iš namų. Ji pas medicinos ekspertus nevyko, nors ir užduotį gavo, kadangi nenorėjo vykti, pas šeimos gydytoją nesikreipė, į ligoninę nevyko. Po minėto įvykio ji bendravo su A., jis jos atsiprašė, ji jam atleido, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 34-35, 37).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminiame tyrime R. S. duotus parodymus (b. l. 34-35, 37), nukentėjusioji patvirtino, kad buvo taip, kaip pasakė teisiamojo posėdžio metu. Jokių grasinimų peiliu nebuvo. Ji buvo labai pikta, jai buvo visiškai nesvarbu, ką apie jį kalbėjo. Tuo metu jai atrodė, kad norėjosi, jog jį „pasodintų“, galvojo, kad kuo daugiau prikalbės, tuo bus panašiau. Jokiu automobiliu jie nevažiavo, čia ji sugalvojo. Kastuvą paliko komisariate, pasakė, kad jo jai nereikia. Kastuvą paėmė iš jų automobilio Citroen. Automobilį pardavė. Kastuvą paėmė, nes jis pasakė, kad vyras norėjo ją užkasti. Kastuvas buvo automobilyje, nes buvo kapinėse. Nurodė, kad jis norėjo ją užkasti, nes buvo pikta sužinojusi, kad jis turi meilužę.