Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant, Jurgitai Radauskaitei,

dalyvaujant: ieškovei A. K., jos atstovui, advokatui Domui Pakėnui, atsakovo I. K. atstovui, advokatui Elmarui Urbonui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui I. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės,

nutraukus santuoką, ieškovei palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“;

priteisti ieškovei iš atsakovo 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo;

pripažinti, kad automobilis Audi A3, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės asmenine nuosavybe;

nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;

priteisti iš atsakovo dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;

priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 2600 EUR už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018-10-01;

leisti ieškovei išsivežti nepilnametę dukrą (duomenys neskelbtini)nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) be tėvo I. K. sutikimo;

nustatyti tokią tėvo I. K. bendravimo su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini) tvarką:

tėvas turi teisę bendrauti su dukra Ema ir dalyvauti jos auklėjime nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o abiems tėvams bendrai sutarus – intensyviau nei numatyta ir abiems tėvams priimtinomis sąlygomis. Pereinamuoju laikotarpiu iki dukrai sukaks penkeri metai, jos bendravimo tvarka su tėvu gali būti ribojama atsižvelgiant į vaiko interesus;

tėvas (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų metu), kai dukra yra atvykusi į Lietuvą, kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su dukra, paimdamas ją iš jos buvimo vietos Lietuvoje, apie kurią tėvui iš anksto privalo pranešti motina, penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Jeigu tėvas dėl kokios nors priežasties negali dukros pasiimti nurodytu laiku, tai tą savaitgalį motina ir dukra užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra;

tėvas (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų metu), kai dukra yra (duomenys neskelbtini), kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais turi teisę bendrauti su vaiku, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, apie kurią tėvui iš anksto privalo pranešti motina, penktadienį 18.00 val. ir grąžinti į dukters gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali dukters pasiimti laiku, tai tą savaitgalį motina ir vaikas užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra;

vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Vasaros atostogų metu vieną kalendorinį mėnesį dukra praleidžia su tėvu, o kitą – su motina. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai nelyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo vasaros atostogų metu priima motina, o lyginiais – tėvas. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą vasaros atostogų dieną tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios ar buvimo vietos 18.00 val. ir grąžina paskutinę jam priklausančią bendravimo su dukra dieną ne vėliau 18.00 val. Tas iš tėvų su kuriuo vaikas negyvena jam paskirtą vasaros atostogų mėnesį, galės lankyti vaiką ir praleisti kartu du savaitgalius pakaitomis, laikantis savaitgalių bendravimo tvarkos;

žiemos atostogos – tai laikotarpis nuo sausio 2 d. iki sausio 6 d. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra ne daugiau kaip penkias dienas nepertraukiamo laiko žiemos atostogų, pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos Lietuvoje pirmąją žiemos atostogų dieną arba kitą su motina suderintą dieną 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos buvimo vietą Lietuvoje paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną ne vėliau kaip 18.00 val.;

kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš gyvenamosios ar buvimo vietos Šv. Kalėdų pirmą dieną 10.00 val. ir grąžindamas ją į buvimo vietą tos pačios dienos 18.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną dukra bendrauja su savo mama;

kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamos šventės dieną 10.00 val. ir grąžina tos pačios dienos 18.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę dukra bendrauja su savo mama;

kiekvienais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv.Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš gyvenamosios ar buvimo vietos 10 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 18.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais abi Šv. Velykų dienas su dukra bendrauja jos motina;

tėvas turi teisę nuolat bendrauti su dukra bet kokiomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonės vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinėmis veiklos valandomis. Ta pati bendravimo tvarka taikoma ir tada, kai dukra laiką praleidžia su tėvu;

tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau kaip 21 d. išvykti su dukra iš jos gyvenamosios vietos valstybės ribų po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo motinai valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslų, tikslų išvykimo ir grįžimo laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose reikalui esant būtų galima rasti vaiką bei gauna rašytinį motinos sutikimą;

kai laikinai už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų išvyksta motina su dukra, tėvo rašytinis sutikimas nereikalingas;

jeigu tėvas nusprendžia išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos valstybės nuolat gyventi į kitą valstybę, tai nustatyta bendravimo tvarka lieka galioti, išskyrus savaitgalių bendravimo tvarką, kuri tėvui nėra privaloma. Tokiais atvejais visos šalių patirtos kelionių išlaidos tenka tėvui;

jeigu motina nusprendžia išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos valstybės nuolat gyventi į kitą valstybę ir pakeičiama vaiko gyvenamoji vieta, tai tėvas apie tai turi būti informuotas ne mažiau kaip prieš 30 dienų. Nustatyta bendravimo tvarka lieka galioti, išskyrus savaitgalių bendravimo tvarką, kuri tėvui nėra privaloma. Tokiais atvejais visos šalių patirtos kelionių išlaidos tenka tėvui;

motina privalo informuoti tėvą apie numatomą atvykimą į Lietuvą ne vėliau kaip 14 dienų iki numatomo atvykimo;

nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama vaiko ligos atveju, vaiko prašymo ar dėl kitos svarbios priežasties;

tėvai privalo informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius (sveikatos būklė, pasiekimai ir kt.);

jeigu tas iš tėvų, kuriam konkrečiu metu paskirta prižiūrėti vaiką dėl kokių nors priežasčių negali to daryti, jis pirmiausiai privalo informuoti kitą iš tėvų, kad pastarasis galėtų dukra pasirūpinti; jeigu ir jis negali prižiūrėti vaiko, tai tėvas/motina turi būti informuoti apie tai, koks asmuo vaiką prižiūrės ir kokie jo kontaktiniai duomenys;

tėvas ir motina įsipareigoja auklėti vaiką pagal iki šeimos iširimo šalių bendrai nustatytas, faktiškai susiklosčiusias taisykles ir vaiko įprastinėje socialinėje aplinkoje nusistovėjusias moralės normas bei vertybių sistemą.

Ieškovė tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškiniuose, tiek žodžiu teismo posėdyje nurodė, kad jie su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Šioje santuokoje (duomenys neskelbtini).

Iki dukters gimimo šalių santykiai buvo normalūs. Gimus dukrai, atsakovas pradėjo nebegrįžti į namus, o nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina, neteikia išlaikymo dukrai. Per tą laiką ji atsakovą matė tik vieną kartą bendrame pobūvyje pas atsakovo gimines. Po to, kai atsakovas paliko šeimą, ji stipriai dvasiškai išgyveno. Po to susirado draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ji ketina išvykti su dukra nuolat gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini). Ten yra susiradusi darbą, kur apsigyventi, yra numačiusi ugdymo įstaigą dukrai.

Mano, kad jos ir atsakovo santuokiniai ryšiai yra nutrūkę visiškai, taikytis ir tęsti bendro santuokinio gyvenimo nėra jokių realių galimybių. Susitaikymas yra neįmanomas.

Kadangi atsakovas buvo jai neištikimas ir paliko šeimą, todėl nori, kad teismas jį pripažintų kaltu dėl santuokos iširimo, o jai iš atsakovo už jos dvasinius išgyvenimus priteistų 1000 EUR neturtinę žalą.

Kadangi praktiškai nuo pat dukters gimimo atsakovas ja visiškai nesirūpina, dukra visiškai nesidomi, todėl nori, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ji šiuo metu turi draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), su kuriuo planuoja savo ateitį, nori pastoviai įsikurti ir gyventi (duomenys neskelbtini), todėl nori, kad be atsakovo sutikimo būtų leista jai išvykti su dukra nuolat gyventi (duomenys neskelbtini). Ji nedraudžia ir nedraus atsakovui bendrauti su dukra. Ieškinyje pateikia savo bendravimo su dukra projektą. Atsakovas į tokį jos pasiūlymą nieko neatsakė, todėl mano, kad arba jam visiškai nesvarbus bendravimas su dukra arba jis su tokiu jos pasiūlymu sutinka.

Ji pateikė teismui duomenis apie dukters poreikius. Jos išlaikymui kas mėnesį reikia 400 EUR, todėl atsakovas dukters išlaikymui turėtų mokėti po 200 EUR iki dukters pilnametystės. Kadangi atsakovas prie dukters išlaikymo visiškai neprisidėjo nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio, todėl iš jo turėtų būti priteistas 2 600 EUR įsiskolinimas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Be to, jis bylą vedė per advokatą.

Taip pat atsakovas nesutiko, kad automobilis Audi A3 būtų pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe. Šį turtą jis prašė pripažinti jų bendru santuokiniu turtu, nes jis įgytas santuokos metu ir jam iš ieškovės priteisti 1000 EUR piniginę kompensaciją.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė, duodama išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai šiais klausimais turėtų būti tenkinami. Nurodė, kad nepilnametės šalių dukters (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Dukters išlaikymui iš atsakovo turėtų būti priteista po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat turėtų būti patenkinti ieškovės prašymai dėl išlaikymo dukrai įsiskolinimo priteisimo ir leidimo išsivežti dukrą be atsakovo sutikimo nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas dalinai (bendravimo su nepilnamečiu vaiku dalyje)

Byloje esantys įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Šioje santuokoje (duomenys neskelbtini) (b.l. 15).

Šalys dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, išskyrus automobilį Audi A3, neturi (b.l. 16). Ieškovės vardu 2017-07-25 buvo įgytas automobilis Audi A3, pirmos registracijos data 1999-04-22 (b.l. 17). Kadangi VĮ Regitra“ duomenų apie prieš tai turėtus ieškovės vardu automobilius duomenų nepateikė, teismas priima ieškovės paaiškinimus ir laiko, kad tie automobiliai buvo parduoti ir pirktas automobilis Audi A3 (b.l. 11, 12). Automobilio pirkimo kaina 2017-07-12 buvo 2000 EUR. (b.l. 26).

Atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (b.l. 18).

Duomenų apie atsakovo darbo vietą Lietuvoje nebuvo gauta (b.l. 46). Duomenų apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat nėra (b.l. 47). Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo teikiami per antstolį. Jis 2018-03-12 procesinius dokumentus priimti iš antstolio Sauliaus Užkuraičio atsisakė (b.l. 55).

V. N. 2018-11-28 pateikė teismui pareiškimą, duomenis apie savo darbą ir nurodė, kad jis su ieškove susipažino 2018 metų pavasarį, pradėjo bendrauti ir šiuo metu kuria šeiminius santykius, siekia kartu pradėti bendrą gyvenimą kaip partneriai (ir būsimi sutuoktiniai) – b.l. 106-119. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nuomojasi namą ir suteiks ieškovei ir jos dukrai gyvenamąją vietą.

Teismo 2018-01-29 posėdyje buvo apklausti ieškovės liudytojai: O. K. (laikas 05:22 iki 16:19), A. K. (laikas 30:28), V. L. (laikas 34:32 iki 38:00) ir 2019-03-19 teismo posėdyje buvo apklausta ieškovės liudytoja A. C..

Liudytojai O. K. yra ieškovės brolis, A. K. – mama. Jie nurodė, kad šalims išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną pas atsakovo mamą, atsakovas pradėjo nesirūpinti šeima, negrįždavo į namus, palikdamas ieškovę vieną su ką tik gimusia dukryte. Atsakovas visiškai nepadėjo ieškovei materialiai. Ja rūpinosi jų šeima, padėjo atsakovo motina. Vėliau sužinojo, kad atsakovas ieškovei yra neištikimas, o galiausiai jis iš viso paliko šeimą. Kai ieškovė turėjo persikelti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), atsakovas visiškai jai nepadėjo. Analogiškas aplinkybes paliudijo ir ieškovės draugė V. L..

Liudytoja A. C. yra atsakovo teta (mamos sesuo). Ji paliudijo, kad būdamas mažas atsakovas buvo labai geras vaikas. Vėliau jis labai pasikeitė. Ji patvirtino, kad gimus dukrai, jis pradėjo nesirūpinti šeima, o galiausiai visiškai paliko ieškovę ir nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio su ja nebendrauja, neteikia jokios materialinės paramos. Su ieškove bendrauja ir ją palaiko tiek atsakovo mama, tiek ji, tiek kiti giminaičiai. Liudytoja mano, jog būtų tikslinga, kad ieškovei būtų suteikta teisė išsivežti dukrą be atsakovo sutikimo į (duomenys neskelbtini). Mano, kad ten ieškovei būtų netgi geriau gyventi negu Lietuvoje, nes ten ji turėtų darbą, gyvenamąją vietą. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) gyvena atsakovo mama, todėl jai bendravimas su anūke būtų paprastesnis, kai ji gyventų (duomenys neskelbtini).

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

Dėl santuokos nutraukimo.

CK 3.60 straipsnio 3 dalis nustato, kad preziumuojama jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Byloje nustatyta, kad atsakovas šeimą paliko ir visiškai ja nesirūpina nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio. Ieškinys byloje dėl santuokos nutraukimo pareikštas 2018-02-02, t. y. nesuėjus vienerių metų terminui nuo to momento, kai atsakovas visiškai paliko šeimą ir ja nesirūpina.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė turi kitą gyvenimo draugą, su kuriuo žada kurti šeimos santykius. Kadangi šis asmuo gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jis pateikė teismui raštą, kad užtikrins ieškovei gyvenamąjį būstą. Ieškovė pateikė įrodymus apie nuolatinį darbą (duomenys neskelbtini), galimybę patalpinti dukrą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad iki nutraukiant santuoką ieškovė susirado kitą gyvenimo draugą, t.y. buvo atsakovui neištikima.

CK 3.61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į tai, kad iki santuokos nutraukimo šalys buvo viena kitai neištikimos, todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kad santuoka yra iširusi galutinai rodo aplinkybės, kad teisminės mediacijos metu nepavyko šalių sutaikyti. Jie bando kurti savarankiškus gyvenimus. Santuokiniai ryšiai yra nutrūkę galutinai, jų atkurti neliko jokių realių galimybių.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo pripažinta, jog šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, netenkintinas ieškovės prašymas priteisti jai iš atsakovo 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Kadangi šalys turi nepilnametę dukrą, todėl vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 1 dalį ir į ieškovės prašymą, nutraukiant santuoką, jai paliktina santuokinė pavardė „K.“, o atsakovui – pagal jo pasirinkimą.

Vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymas ir bendravimo su vaiku tvarka.

Tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad nepilnametės šalių dukters (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl šis šalių prašymas tenkinamas plačiau jo neaptariant. Priimant šį sprendimą taip pat atsižvelgta į tai, kad nuo pat mergaitės gimimo ja nuolat rūpinasi tik mama. Tėvas su dukra nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio visiškai nebendrauja, neteikia jai išlaikymo.

Dėl tėvo (ne)sutikimo ieškovei išsivežti dukrą pastoviai gyventi į kitą užsienio valstybę.

Teismas laiko, kad šis ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iškilus poreikiu tėvams gyventi skirtingose valstybėse vienas iš sutuoktinių negali tam trukdyti, ribodamas kitam sutuoktiniui ten išsivežti gyventi savo mažametį vaiką.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio visiškai nesirūpina savo mažamete dukra; ja pastoviai rūpinasi tik ieškovė.

Šiuo teismo sprendimu nuspręsta, kad mažametės mergaitės gyvenamoji vieta nustatoma su mama. Mama ketina kurti kitą šeimą ir pastoviai gyventi kitoje valstybėje. Ten turi tinkamas gyvenimo sąlygas, darbą, turi galimybę pasinaudoti ikimokyklinio ugdymo įstaigos paslaugomis savo dukrai. Nurodytos gyvenimo sąlygos yra tinkamos gyventi vaikui, jam bus suteiktos visos sąlygos ugdymui.

Dėl to, kad šalių mažametei dukra gyventų kartu su mama byloje pasisakė netgi atsakovo teta (mamos sesuo), liudytoja A. C.. Ji taip pat perdavė mergaitės močiutės, atsakovo mamos, pageidavimą, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (duomenys neskelbtini).

Teisminės mediacijos metu paaiškėjo, kad iš esmės atsakovas už sutikimą ieškovei išsivežti dukrą į užsienį pageidavo gauti piniginį atlyginimą. Toks reikalavimas laikytinas amoraliu ir negali būti trukdžiu vaiko gerbūviui.

Abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad atsakovas prie dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymo visiškai neprisideda nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio. Dukrą išlaiko viena ieškovė. Teismas priima ieškovės pateiktą paskaičiavimą, kad nepilnametės dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį reikėtų virš keturių šimtų eurų, todėl iš atsakovo prašo kiekvieną mėnesį priteisti po du šimtus eurų. Atsakovas šią sumą ginčija, tačiau teismui nepateikė objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad toks poreikis vaiko išlaikymui yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Laikytina, kad ieškovės prašoma priteisti kasmėnesinė išlaikymo suma po 200 EUR yra adekvati vaiko poreikiams bei būsimiems poreikiams, kai ieškovė pastoviai gyvens (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis, negu Lietuvoje.

Nustačius, kad atsakovas visiškai neteikia materialinės pagalbos dukros išlaikymui nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio ir nusprendus kiekvieną mėnesį iš jo dukros išlaikymui priteisti po 200 EUR, iki ieškinio pareiškimo (2018-02-02), laikytina, kad atsakovas yra įsiskolinęs už 5 mėnesius, o jo skola pinigine išraiška sudarys 1 000 EUR.

Dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su dukra ketina gyventi (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, atsižvelgiant į tėvo poreikius, reikėtų nustatyti kiek galima racionalesnę. Tėvas, norėdamas pasimatyti ir bendrauti su dukra turėtų vykti į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgiant į tai, bendravimai su dukra negali būti dažni dėl laiko sąnaudų ir kelionės išlaidų. Laikytina, kad tėvui pasimatyti po vieną dieną metinių švenčių metu būtų sunku, todėl susitikimai atsakovui skirtini kiekvieno mėnesio pirmojoje pusėje jam tinkamu laiku; metinių švenčių metu – neporiniais metais tėvui paskirtina bendrauti Naujųjų metų ir Šv. Velykų metu, o poriniais metais – Šv. Kalėdų metu. Bendravimo laikas tėvų atostogų metu, nuotolinis bendravimas ir kitos bendravimo sąlygos paliktinos pagal ieškovės pasiūlymą.

Turtiniai klausimai.

Atsakovas prašo padalinti vienintelį turtą – automobilį Audi A3, kuris buvo įgytas 2017 metais už 2 000 EUR. Už šį turtą jis prašo iš ieškovės priteisti jam 1 000 EUR piniginę kompensaciją.

Teismas atmeta atsakovo motyvą, kad jeigu automobilis įgytas santuokos metu, todėl turėtų būti vertinamas kaip jų bendrai santuokoje įgytas turtas.

Atsakovo teta, liudytoja A. C. patvirtino ieškovės teiginius, kad ginčo automobilis buvo įgytas pardavus prieš tai ieškovės vardu įgytus automobilius.

Byloje taip pat nustatyta, kad iki santuokos su atsakovu sudarymo ieškovė įsigijo automobilį Seat Ibiza. Jį pardavus, savo vardu nusipirko automobilį Audi A6, o pardavus šį automobilį, nusipirko automobilį Audi A3. Atsižvelgiant į tai, automobilis Audi A3 laikytinas asmeniniu ieškovės turtu ir nutraukiant santuoką tarp sutuoktinių nedalinamas.

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.

Ieškovė nei savo ieškiniu, nei žodžiu teismo posėdyje bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, nepateikė įrodymų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui antrinės teisinės pagalbos sprendimu buvo teikiama 100 proc. teisinė pagalba, prašo priteisti 161,20 EUR bylinėjimosi išlaidų. Dalinai patenkinus ieškinį, laikytina, jog teismas nepatenkino apie 25 procentų ieškovės reikalavimų, todėl valstybei iš ieškovės priteistina 40,3 EUR bylinėjimosi išlaidų (161,20 EUR x 25 proc.).

Iš šalių nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei palikti santuokinę pavardę „K.“, o atsakovui pagal jo pasirinkimą.

Atmesti ieškovės A. K. prašymą priteisti jai iš atsakovo 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti, kad automobilis Audi A3, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WAUZZZ8LZXA086961 yra ieškovės A. K. asmeninė nuosavybė.

Nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. K..

Priteisti iš atsakovo I. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2018-02-02 iki jos pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę A. K..

Priteisti iš atsakovo I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 1 000 EUR už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018-02-02;

Leisti ieškovei išsivežti nepilnametę dukrą (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) be tėvo I. K. sutikimo;

Nustatyti tokią tėvo I. K. bendravimo su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini) tvarką:

susitikimai atsakovui I. K. skirtini kiekvieno mėnesio pirmojoje pusėje jam tinkamu laiku, suderinus su vaiko mama;

metinių švenčių Naujųjų metų, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) metu – neporiniais metais tėvui paskirtina bendrauti Naujųjų metų ir Šv. Velykų metu, o poriniais metais – Šv. Kalėdų metu;

vasaros ir žiemos atostogų metu tėvai su nepilnamete dukra bendraus po pusę atostogų laiko tarpusavyje suderinus jiems trinkamu laiku;

nuotolinis bendravimas (telefonu ir kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis) tėvui neribojamas, tačiau turėtų būti derinamas su vaiko motina ir atsižvelgiant į vaiko pageidavimus;

tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau kaip 21 dieną išvykti su vaiku iš vaiko gyvenamosios vietos po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo motinai valstybes ir vietoves kur vykstama, tikslų išvykimo ir grįžimo laiką, nakvynės vietas (jų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaiką bei gauna rašytinį motinos sutikimą;

motinai su vaiku pakeitus gyvenamąją vietą per tris dienas apie tai turėtų būti informuotas vaiko tėvas;

vaiko motina apie atvykimą su vaiku į Lietuvą vaiko tėvui turi pranešti prieš 14 dienų;

nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama dėl vaiko ligos, vaiko prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties;

tėvai privalo informuoti vienas kitą apie svarbius vaiko gyvenimo įvykius (sveikatos būklė, pasiekimai ir kt.);

tėvams paskirtu laiku negalins bendrauti su vaiku, jie vienas kitam apie tai turi pranešti prieš tris dienas, o atsiradus staigiam, nenumatytam atvejui – nedelsiant;

tėvai įsipareigoja auklėti vaiką pagal iki šeimos iširimo bendrai nustatytas, faktiškai susiklosčiusias taisykles ir vaiko įprastinėje socialinėje aplinkoje nusistovėjusias moralės normas bei vertybių sistemą.

Priteisti iš ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 40,30 EUR (keturiasdešimt EUR 30 ct) už antrinės teisinės pagalbos tarnybos suteiktas paslaugas (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą