Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2012-03-28 · Civilinė byla Nr. 2A-249-538/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-28
Bylos Nr.
2A-249-538/2012
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02712-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
A. C.
Ieškovas
A. E. G., R. G., D. G.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-249-538/2012

Teisėja Nijolė Bagdonienė (Proceso Nr. 2-43-3-02712-2010-7)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 121.21; 32.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. C. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. E. G., R. G. ir D. G. ieškinį atsakovui A. C. dėl civilinių teisių gynimo bei atsakovo A. C. priešieškinį ieškovams A. E. G., R. G. ir D. G. dėl teisių gynimo ir servituto pažeidimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai prašė įpareigoti atsakovą netrukdyti jiems naudotis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso namų valda su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Norėdami patekti į savo namų valdą, jie turi pervažiuoti per atsakovui A. C. priklausantį žemės sklypą, kuriame yra nustatytas servitutas. Atsakovas jiems nuolat kelia nepagrįstas pretenzijas, trukdo jiems laisvai vykti per tą sklypą, o 2011-06-16, ieškovui D. G. važiuojant per šį sklypą, atsakovas, motyvuodamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) yra jo privati valda, apgadino D. G. automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, atsakovas šioje valdoje savavališkai yra pastatęs ženklą, draudžiantį statyti transporto priemones. Taip pat atsakovas rudenį, apie du–tris mėnesius užsiima verslu – iš obuolių spaudžia sultis, tuo metu (duomenys neskelbtini) stovi daugybė automobilių, tuo metu pravažiuoti automobiliu į savo kiemą ieškovai neturi jokios galimybės. Jokio kito kelio ieškovams įvažiuoti į savo kiemą nėra. Mano, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi neteisėtai, pažeidžia ieškovų teises naudotis keliu. Nurodo, kad atsakovas turi pareigą netrukdyti ieškovams naudotis jo žemės sklype esančiu keliu, kuriam nustatytas servitutas.

Atsakovas A. C. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovus A. E. G., R. G. ir D. G. nepažeisti jo teisių ir užtikrinti servituto laikymąsi. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0863 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Dalis (duomenys neskelbtini) eina per jo sklypą ir šiai daliai yra nustatytas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas kelio servitutas. Servitutas – tai teisė važiuoti transporto priemonėmis, tačiau nenumatyta, kad galima būtų šiame kelyje statyti, laikyti automobilius, sandėliuoti įvairias statybines medžiagas, malkas, atlikti žemės kasimo ir remonto darbus. Nurodė, kad šioje sklypo dalyje jis yra pastatęs informacinį ženklą, kuris primena, kad ta kelio dalis yra privati nuosavybė ir kad joje negalima statyti automobilių. Nors ieškovai turi nevaržomą galimybę važiuoti per jo sklypą į savo namų valdą, jie dažnai palieka stovėti savo automobilius ant šio kelio, užstoja automobiliais išvažiavimą iš jo kiemo, be jo leidimo laiko ant kelio malkas, pjuvenas, statybines medžiagas, vykdo kasimo darbus. Paaiškino, kad iš savo kiemo jis turi kelis išvažiavimus. Mano, kad tokie ieškovų veiksmai yra neteisėti, trukdantys jam tinkamai įgyvendinti savo teises į jam priklausantį turtą ir laikytini kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis. Pateikė teismui nuotraukas, iš kurių matyti, kad ieškovai elgiasi neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-08-16 sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Įpareigojo A. C. netrukdyti A. E. G., R. G. ir D. G. naudotis (duomenys neskelbtini). Priteisė iš A. C. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 132 Lt A. E. G., R. G. ir D. G. bei 34,92 Lt į valstybės biudžetą. Nurodė, kad esant įrodymams konstatuotina, kad atsakovas trukdo ieškovams naudotis kelio servitutu, todėl patenkino ieškovų ieškinį ir atsakovą įpareigojo netrukdyti ieškovams naudotis (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad atsakovo priešieškinis dėl ieškovų įpareigojimo nepažeisti jo teisių ir užtikrinti servituto laikymąsi atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi iš jo pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, kad ieškovai būtų pažeidę atsakovo teises, o kitokių įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovas savo teiginį, kad ieškovai jam užstodavę išvažiavimą iš kiemo, paneigė pats nurodydamas, kad iš savo kiemo jis turi net kelis išvažiavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. C. prašo ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Įpareigoti A. E. G., R. G., D. G. nepažeisti A. C. teisių ir užtikrinti servituto laikymąsi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis yra atsakingas tik už dalį kelio, kuris eina per jo sklypą ir užtikrina visas ieškovų teises. Kelias, kuriam nustatytas servitutas, įrengtas atsakovo sklypo dalyje ir yra privatus privažiavimo kelias į G. namų valdą. Teismas neteisingai įvertino jam pateiktus šalių įrodymus. Šilutės rajono PK medžiagose Nr. 30-94-AP-597 ir 30-94-AP-598/2010, pagal kurias atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, iš viso nėra kalbama apie trukdymą naudotis kelio servitutu. Atsakovas negali atsakyti už kitus vairuotojus, kurie pastato savo mašinas ant šios kelio dalies. Atsakovas, norėdamas sudaryti tinkamas sąlygas naudotis servitutu, pastatė informacinę lentelę, kuri visiems važiuojantiems šiuo keliu (iš jų ir atvažiavusiems spausti sultis) primena, kad ta kelio dalis yra privati nuosavybė ir kad joje negalima statyti automobilių. Tai tikrai netrukdo nevaržomai ieškovams naudotis servitutu. Net ir vienkartinis konfliktas su ieškovais negali būti vertinamas kaip kliudymas naudotis teisėmis. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kuriuose nurodoma apie ieškovų piktnaudžiavimą savo teisėmis, apie jiems pateiktus įvairių institucijų išaiškinimus, nevertino nuotraukų, kuriose užfiksuoti servituto naudojimo pažeidimai iš ieškovų pusės, vertino tik ieškovų paaiškinimus, kad jie su automobiliais buvo sustoję tik trumpam, kol bus atidaryti vartai (tačiau ieškovų prie vartų nesimato). Teismas taip pat nepareikalavo iš ieškovų leidimo vykdyti kasimo darbus. Atsakovo pateikti įrodymai įrodo, kad kaip tik ieškovai pažeidžia atsakovo teises ir nesilaiko servituto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto tinkamo naudojimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas trukdo ieškovams naudotis kelio servitutu, o atsakovo priešieškinio dėl ieškovų įpareigojimo nepažeisti jo teisių ir užtikrinti servituto laikymąsi atmetė. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo ieškinio netenkinti, o priešieškinį tenkinti.

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. būtina įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0863 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame sklype, 0,0073 ha plote, 1998-02-10 Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1998-03-03 įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (b. l. 33, CK 4.119 str.).

Ginčas kilo dėl naudojimosi nustatytu servitutu. Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Iš byloje esančios Klaipėdos VPK Šilutės rajono PK medžiagos Nr.30-94-AP-597, Nr.30-94-AP-598/2010 m., liudytojų – šalių kaimynų P. D. ir B. D. parodymų matyti, kad, kol atsakovas spaudžia obuolių sultis, kelyje, kuriam nustatytas servitutas, stovintys automobiliai užstoja įvažiavimą tiek ieškovams, tiek ir jiems patiems. Atsakovas nurodo, kad negali atsakyti už kitus vairuotojus, kurie pastato savo automobilius ant šios kelio dalies. Atsakovas, norėdamas sudaryti tinkamas sąlygas naudotis servitutu, pastatė informacinę lentelę, kuri visiems važiuojantiems šiuo keliu (iš jų ir atvažiavusiems spausti sultis) primena, kad ta kelio dalis yra privati nuosavybė ir kad joje negalima statyti automobilių.

Pažymėtina, kad CK 4.113 str. 1 d. nurodyta, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui, o šio straipsnio 2 d. numato, kad servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas trukdo ieškovams naudotis kelio servitutu, o ieškovai pažeidžia atsakovo teises (CPK 178 str., 185 str.), todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas naikintinas iš dalies – ieškovų ieškinys atmestinas, sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis, paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Atmetus ieškinį ir priešieškinį, šalims jų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tačiau iš šalių priteistinos 34,92 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir A. C., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigotas netrukdyti A. E. G., R. G. ir D. G. naudotis (duomenys neskelbtini), ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš A. C., gim. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 132 Lt A. E. G., R. G. ir D. G. bei 34,92 Lt į valstybės biudžetą.

Iš atsakovo A. C. priteisti 17,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Iš ieškovų A. E. G., R. G. ir D. G. priteisti po 5,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei atlyginimą.

Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėAlvydas Žerlauskas