- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-1446-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03247-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Leonas Jachimavičius, Galina Blaževič
- Ieškovas
- BUAB „TruMet“
- Atsakovas
- D. Ą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Galinos Blaževič, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „TruMet“, atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „In Solidum“, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-243-979/2016 pagal ieškovo BUAB „TruMet“, atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „In Solidum“, ieškinį atsakovei D. Ą. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „TruMet“, atstovaujamas bankroto administratoriaus MB „In Solidum“ pateikė teismui ieškinį atsakovei D. Ą., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2013m. gegužės 8 d. tarp UAB „TruMet“ ir atsakovės D. Ą. sudarytą transporto priemonės Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant transporto priemonę Ford Focus ieškovui BUAB „TruMet“ siekiant užtikrinti kreditorių interesus. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi UAB „TruMet“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas MB „In Solidum“. Administratorius, patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius, nustatė, kad 2011 m. lapkričio 25 d. UAB „TruMet“ direktorius J. K. sudarė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį su pardavėja R. K., pagal kurią pardavėja R. K. pardavė UAB „TruMet“ transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 8 688,60 Eur (30 000 Lt). 2013 m. gegužės 8 d. UAB „TruMet“ pardavė D. Ą. transporto priemonę Ford Focus, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 158,48 Eur (4 000 Lt). 2013 m. gegužės 8 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių teises bei interesus. Nurodė, kad ieškinys atitinka CK 6.66 straipsnio nuostatuose įtvirtintas actio Pauliana taikymo sąlygas. BUAB „Trumet“ kreditoriai turi teismo patvirtintą neabejotiną, teisėtą ir galiojančią reikalavimo teisę. Ginčijamu sandoriu buvo pažeisti BUAB „TruMet“ kreditorių teisės ir interesai, nes transporto priemonė buvo parduota už kainą, neatitinkančią rinkos sąlygų. Įmonė 2011 m. lapkričio 15 d. transporto priemonę įsigijo už 8 688,60 Eur (30 000 Lt), tuo trapu po 1,5 metų pardavė beveik aštuonis kartus mažesne kaina. Remiantis VšĮ „Emprekis“ pažyma 2013 m. gegužės mėn. transporto priemonės Ford Focus vidutinė rinkos kaina siekė 4 800 Eur (16 159,10 Lt). Net šiuo metu automobilio Ford Focus rinkos kaina yra didesnė, nei automobilis buvo parduotas prieš daugiau nei 2 metus. Automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt 2006 m. gamybos transporto priemonės Ford Focus ieškinio padavimo metu buvo parduodamos vidutiniškai už 2 950 Eur (10 185,76 Lt). Akivaizdu, kad 2013 m. gegužės 8 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties kaina buvo neproporcinga, t. y. keturis kartus mažesnė nei tuo metu buvusi vidutinė rinkos pardavimo kaina. Tuo metu BUAB „TruMet“ kito nuosavybės teise priklausančio registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjo. Ginčijamu sandoriu buvo parduotas vienintelis įmonės turtas, kurį pardavus būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Jeigu transporto priemonė būtų parduota už vidutinę rinkos kainą, gautos pinigų sumos būtų užtekę atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimų suma buvo apie 4 633,34 Eur (15 997,99 Lt). Vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl sandorio nuginčijimo nepraleistas. Bankroto administratoriui įmonės dokumentai buvo perduoti 2015 m. birželio 23 d., būtent tuomet bankroto administratorius sužinojo apie sandorį, pažeidžiantį bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Įmonė neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Sudarant ginčijamą sandorį UAB „TruMet“ suprato, kad nėra pajėgi atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir gautos sumos neužteks su jais atsiskaityti. UAB „TruMet“ sudarydama ginčijamą sandorį, elgėsi nesąžiningai. Atsakovė D. Ą., sudarydama sandorį, neįgyvendino įstatyme numatytos pareigos jai prieinamomis priemonėmis pasidomėti apie UAB „TruMet“ situaciją, t.y. ar įmonė neturi kreditorių ir sandoris nepažeis jų interesų. Tai rodo, kad ir atsakovė buvo nesąžininga įsigydama ginčo automobilį. Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius viso sandorio apimtimi. Pareikštu ieškiniu siekiama apginti ne tik įmonės kreditorių, bet ir bankrutuojančios įmonės, kuri yra ginčijamo sandorio šalis, interesus, t. y. grąžinant skolininką į ankstesnę padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė D. Ą. prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių visų Actio Pauliana instituto sąlygų egzistavimą. Ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovo kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Aplinkybę, kad automobilis atsakovei parduotas už kainą, neatitinkančią rinkos sąlygų, ieškovas grindžia VšĮ „Empreks“ pažyma. Tačiau kaip nurodyta šios įmonės internetinėje svetainėje, ši įmonė negali garantuoti duomenų tikslumo, patikimumo. T.y. ieškovas remiasi informacija, kuri yra netiksli, neatspindi tikrosios transporto priemonės Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės ginčijamo sandorio sudarymo dieną. Automobilį atsakovė įsigijo atsižvelgiant į jo techninę būklę. Ginčo transporto priemonė turėjo defektų. Ieškovas nepateikia atsakovės nesąžiningumo įrodymų. Atsakovė pasidomėjo apie UAB „TruMet“, bet ši kompanija jai įtarimų nesukėlė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atsakovei D. Ą. iš ieškovo BUAB „TruMet“ priteisė 668 Eur bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų iš administravimui skirtų lėšų.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-1662-657/2015 UAB „TruMet“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas MB „In Solidum“. Bankroto administratorius, patikrinęs BUAB „TruMet“ sandorius, nustatė, kad 2011 m. lapkričio 25 d. UAB „TruMet“ sudarė su R. K. transporto priemonės Ford Focus, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, pirkimo kaina – 8 688,60 Eur (30 000 Lt), 2013 m. gegužės 8 d. UAB „TruMet“ sudarė su D. Ą. transporto priemonės Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, pardavimo kaina – 1 158,48 Eur (4 000 Lt).
Nurodė, kad ieškovas sąlygos, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, buvimą nepagrįstai sieja su ieškovo bankroto bylos iškėlimo faktu. Ginčijamas sandoris sudarytas 2013 m. gegužės 8 d., bankroto byla iškelta – 2015 m. gegužės 11 d. Nors nutartyje dėl bankroto bylos konstatuota, kad 2014 m. balanso duomenimis įsipareigojimai kreditoriams sudarė 4 633,34 Eur (15 998 Lt), įsiskolinimai kreditoriams tęsėsi nuo 2012-2013 metų, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu buvo neabejotini ir galiojantys. Bankroto administratorius, reiškiantis ieškinį actio Pauliana pagrindu, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais, turi pareigą pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų reikalavimų atsiradimo momentą. Nagrinėjamu atveju ieškovo bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl bankroto administratoriui neabejotinai buvo žinomi duomenys apie kreditorių reikalavimų susiformavimo pagrindus ir momentus, tačiau teismui tokių duomenų nepateikta. Teismas konstatavo, jog nebuvo pateikta duomenų apie ieškovo kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą, todėl nėra galimybės daryti pagrįstos išvados dėl ginčijamo sandorio momentu buvusių kreditorių reikalavimų neabejotinumo ir galiojimo ieškovo atžvilgiu, todėl nėra vienos iš būtinųjų actio Pauliana sąlygos.
VšĮ „Emprekis“ pažymos yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis vidutines rinkos kainas, tačiau savaime nepaneigia ginčijamo sandorio pagrįstumo (CPK 185 str.). Konkrečios transporto priemonės kaina, ypač tuo atveju, kai parduodamas naudotas (eksploatuotas) automobilis, priklauso nuo daugelio aplinkybių, susijusių tiek su automobilio gamybos parametrais, tiek su jo faktine technine būkle. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius ginčo automobilio defektus (variklio ir važiuoklės gedimus, kurių galima remonto kaina apie 2 926,18 Eur (10 103,50 Lt (8 046,50 Lt + 2 060 Lt) ir techninę būklę (techninė apžiūra 2013 m. gruodžio mėn. neatlikta dėl nustatytų didelių trūkumų). Ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu kėlė abejones dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir objektyvumo, tačiau nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad nesant kitų duomenų, kurie pagrįstų transporto priemonės pardavimo kainą pardavimo ginčo sandorio metu, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė pardavimo metu buvo 7 metus eksploatuota, yra pagrindo teigti, jog 2013 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šalių sulygta kaina galimai atitiko transporto priemonės faktinę rinkos vertę. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo keliamos abejonės dėl automobilio įsigijimo kainos pagrįstumo, todėl transporto priemonės įsigijimo kaina 2011 metais, kuria remiantis įrodinėjamas atsakovės nesąžiningumas, negali būti objektyvus pagrindas iš esmės vertinti transporto priemonės pardavimo kainos pagrįstumą 2013 m. gegužės 8 d. Nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia ieškovo argumentus dėl ginčijamu sandoriu pažeistų ieškovo kreditorių teisių, todėl teismas konstatavo, jog nėra antros būtinosios actio Pauliana sąlygos.
Duomenų apie tai, kad atsakovės atžvilgiu galėtų būti taikoma nesąžiningumo prezumpcija, įtvirtinta CK 6.67 straipsnyje nėra. Atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, Lietuvos Respublikos įstatymai nesuteikia teisės rinkti bet kokios informacijos apie juridinius asmenis, t. y. apie turtinę padėtį, turto ir piniginių lėšų sudėtį ir judėjimą. Viešai prieinama informacija apie ieškovą, pvz.: įmonės metinė apyvarta, darbuotojai, skolos, nesant duomenų apie turtą, pinigines lėšas, iš esmės nesudarytų prielaidų prognozuoti kreditorių interesų pažeidimo galimybės. T.y. nėra trečiosios būtinosios actio Pauliana sąlygos.
Nurodė, kad nesant visų būtinų sąlygų siekiant pareikšti actio Pauliana ieškinį, nėra pagrindo nagrinėti ieškovo reikalavimo dėl restitucijos taikymo pagrįstumą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą - pripažinti negaliojančia 2013m. gegužės 8 d. tarp UAB „TruMet“ ir atsakovės D. Ą. sudarytą transporto priemonės Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant transporto priemonę Ford Focus ieškovui BUAB „TruMet“ siekiant užtikrinti kreditorių interesus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą ir nėra galimybės daryti išvadą, kad ginčijamo sandorio momentu buvusių kreditorių reikalavimai yra neabejotini ir galiojantys. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Kauno apygardos teismo 2015-05-11 nutartis, kurioje nurodyta, kad „..Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos nurodė, kad UAB “TruMet” turi 2600,13 Eur mokestinį įsiskolinimą valstybės biudžetui, turimi pradelsti mokestiniai įsiskolinimai VMI nurodomi kreditorių sąraše ir įsiskolinimai tęsiasi nuo 2012 metų ir kad tai yra pakankamai ilgalaikiai įsiskolinimai...”. Kauno apygardos teismas 2015-05-11 nutartimi iškeldamas bankroto byla UAB „TruMet“ nurodė, kad UAB „ TruMet “ nuo 2012 m. metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais t.y. su Valstybine mokesčių inspekcija ...” .
Egzistuoja antroji acio Pauliana taikymo sąlyga. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo buti įrodytas skolininko nemokumas dė jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko (nagrinėjamu atveju – iš UAB „TruMet“) turto, nes sudarius ginčijamą sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (pastebėtina tai, jog automobilį Ford Focus pardavus buvo gauta vos 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur), taigi pardavus automobili už tuo metu buvusią rinkos kainą (apie 4.679,99 Eur (16.159,10 Lt) gautos pinigų sumos būtų užtekę pilnai atsiskaityti su įmonės kreditoriais, juolab kad, ilgalaikio turto kortelėje automobilio Ford Focus likutinė balansinė vertė yra 6516,53 Eur (22500,30 Lt), o patikrinus apskaitos dokumentus nebuvo nustatyta, jog automobilio gedimo ar remonto išlaidos būtų fiksuotos apskaitoje. Be to, už automobilį gautos sumos nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti. Kreditorių reikalavimai siekia 15.997,99 Lt (4.633,34 Eur). Teismas deklaratyviai vertino, kad nurodytos aplinkybės nepažeidžia kreditorių teisių.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo pateikti duomenys apie automobilio vertę ginčijamo sandorio sudarymo metu, negali būti objektyviu pagrindu vertinti perleisto turto vertės ir kainos neatitikties.
Vertinat įgijėjų sąžiningumą, būtina atsižvelgti į ginčo sandoriuose dalyvavusius asmenis siejančius ryšius. Minėta 2011-11-25 ginčo automobilio pirkimo pardavimo sutartis sudaryta tarp vyro ir žmonos, abu yra UAB „TruMet“ akcininkai. J. K. buvo įmonės akcininkas ir direktorius, o R. K. akcininkė ir įmonės vyr. finansininkė. Tuo tarpu sudarant 2013-05-08 ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, R. K. dirbo UAB „TruMet“ direktore. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neištyrė. T.y. priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų ginčo aplinkybių ir šie pažeidimai vertintini kaip esminiai proceso teisės normų pažeidimai.
Skolininko nesąžiningumu laikytina tai, kad jis žinodamas ar turėdamas žinoti kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių interesu, jį sudaro. Būdamas nemokus skolininkas negali suteikti pranašumo vienam iš kreditorių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimą palikti nepakeistą; neprijungti prie bylos ieškovo teikiamų naujų rašytinių įrodymų; prijungti atsakovės pakartotinai teikiamus liudytojos R. K. parodymus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymai, tinkamai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliantas nenurodė jokių byloje rašytiniais įrodymais pagrįstų aplinkybių ir nepateikė jokių teisinių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas. Nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas neanalizavo kokio dydžio kreditoriniais reikalavimai buvo 2013-05-08, ar kreditorių reikalavimo teisės buvo neabejotinos ir negaliojančios. Apeliaciniame skunde ieškovas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo motyvų ir argumentų, paneigiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė prieinamomis priemonėmis pasidomėjo ieškovu (viešoje erdvėje, SODROS sistemoje, Registrų centro ir Creditinfo duomenų bazėje), tačiau nieko įtartina nebuvo pastebėta. Viešai prieinama informacija apie ieškovą, pvz.: įmonės metinė apyvarta, darbuotojai, skolos, iš esmės nesudarė prielaidų prognozuoti kreditorių interesų pažeidimo galimybės. Apeliantas neatskleidžia kaip atsakovė susijusi su UAB ,,TruMet", šios įmonės akcininkais R. K. ir J. K. bei ankstesne 2011 m. lapkričio 25 d. sutartimi. Atsakovė neturėjo ir neturi jokių ryšių su BUAB „TruMet“, jos akcininkais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskurus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti įrodymus ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė papildomus įrodymus, kurie teismo vertinimu priimtini ir vertintini bylos kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė liudytojos parodymus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuos įrodymus buvo atsisakyta priimti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodyti konkretūs ir aiškūs argumentai, kodėl šis dokumentas neprijungtinas prie bylos, o teismui nenurodyti papildomi argumentai kodėl šie įrodymai turi būti priimti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis įrodymas nepriimtinas.
Byloje nustatyta, kad UAB „TruMet“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-1662-657/2015, bankroto administratoriumi paskirtas MB „In Solidum“. Bankroto administratorius, patikrinęs BUAB „TruMet“ sandorius, nustatė, kad 2011 m. lapkričio 25 d. tarp UAB „TruMet“ ir R. K. sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kuria pardavėja R. K. pardavė UAB „TruMet“ transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 8 688,60 Eur (30 000 Lt). 2013 m. gegužės 8 d. UAB „TruMet“ (pardavėjas) ir D. Ą. (pirkėjas) sudaryta transporto priemonės Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis, pardavimo kaina – 1 158,48 Eur (4 000 Lt).
Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi UAB „TruMet“ iškelta bankroto byla.
Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia prašoma actio Pauliana pagrindu. Sandorį ginčija bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Remiantis teismų praktika yra išskirtos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Taip pat actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamo sandorio metu kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises bei kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorį buvo nesąžininga. Dėl kitų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų teismas nepasisakė nurodydamas, kad nėra ginčo tarp šalių dėl kitų actio Pauliana sąlygų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako ne dėl visų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų.
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio sudarymo metu
Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Jeigu visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado vėliau, nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, tai nesat vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).
Ieškovas šios sąlygos buvimą įrodinėjo aplinkybėmis, nurodytomis nutartyje, kuria UAB „TruMet“ iškelta bankroto byla ir joje nustatytomis aplinkybėmis apie įsiskolinimą valstybės biudžetams, kad įsiskolinimai kreditoriams tęsiasi nuo 2012-2013 metų, 2014 metų balanso duomenimis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ieškovas nurodo, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad kreditoriai turi teismo patvirtintą reikalavimo teisę BUAB „TruMet“ atžvilgiu. Tačiau kaip jau nurodyta, siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu neužtenka nustatyti, kad kreditoriai turi teismo patvirtintą reikalavimo teisę, turi būti pateikti įrodymai kad ta teisė egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis pagrįstai sprendė, kad pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog ginčijamo sandorio sudarymo momentu kreditorių reikalavimai buvo neabejotini ir galiojantys. Ieškovas nenurodė kreditorinių reikalavimų atsiradimo momento. Tai, kad nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad įmonės įsiskolinimai kreditoriams tęsiasi nuo 2012-2013 metų nereiškia, kad bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado po ginčijamo sandorio sudarymo. Aplinkybės, susijusios su kreditorių reikalavimų atsiradimo momentu nenurodytos ir apeliaciniame skunde, nepateikti įrodymai, apgrindžiantys šias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2013-05-08, o bankroto byla iškelta 2015-05-11, nepateikti įrodymai apie kreditorių reikalavimų atsiradimo momento, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįsta teismo išvada, jog ši actio Pauliana sąlyga neįrodyta.
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo actio Pauliana pagrindu ginčijamu sandoriu
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai.
Ieškovo teigimu ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, nes UAB „TruMet“ priklausanti transporto priemonė Ford Focus parduota už kainą, kuri neatitiko tikrosios rinkos kainos. Taip pat ji parduota už beveik aštuonis kartus mažesnę kainą, nei buvo pirkta prieš 1, 5 metų, t.y. 2011-11-25. Savo teiginius ieškovas grindžia VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Tuo tarpu atskirsdama į šiuos argumentus atsakovė pateikė papildomus duomenis, pagrindžiančius realią automobilio techninę būklę ginčo sandorio sudarymo metu, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad ieškovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei kartu su apeliaciniu skundu, nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis apie realią ginčo automobilio būklę. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė ilgalaikio turto kortelę, kuria įrodinėja, kad iš tiesų automobilis parduotas už per mažą kainą. Tačiau vertintina, kad šie duomenys tik patvirtina buhalterinę į įmonės apskaitą įtraukto turto vertę, kur neatsispindi tikroji jo būklė. Nėra aišku kada nustatyta šio turto vertė. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio, vykusio 2015-12-16, metu ieškovo atstovas bankroto administratorius nurodė, kad kasos dokumentai bankroto administratoriui neperduoti, neperduoto turto apskaitos kortelės, kur skaičiuojamas nusidėvėjimas ir pan. Pažymėtina, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas sukėlė abejones dėl transporto priemonės įsigijimo kainos, tačiau ir toliau įrodinėjant savo reikalavimus, remiamasi 2011-11-25 sutartyje nurodyta automobilio verte. T.y. teismo posėdžio, vykusio 2015-12-16 metu buvo nurodyta, kad 2011 metais automobilis įsigytas už dvigubai didesnę nei rinkos kaina. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus apie automobilio defektus (variklio ir važiuoklės gedimus, kurių galima remonto kaina apie 2 926,18 Eur (10 103,50 Lt (8 046,50 Lt + 2 060 Lt) ir techninę būklę (techninė apžiūros duomenys), paneigiančius ieškovo pateiktus įrodymus apie vidutinę automobilio rinkos kainą, darytina išvada, jog jie pagrindžia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad automobilis buvo su defektais ir automobilis parduotas už kainą, atitinkančią realią jo techninę būklę.
Dėl sandorio šalių nesąžiningumo kaip actio Pauliana sąlygų
Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu galima tik tokiu atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas jį su skolininku, buvo nesąžiningas, t. y. turėjo žinoti arba žinojo, jog sandoris pažeidžia kreditorių teises. Kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese.
Įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su atsakovės sąžiningumu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, buvo nesąžininga.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad vertinat įgijėjų sąžiningumą, būtina atsižvelgti į ginčo sandoriuose dalyvavusius asmenis siejančius ryšius, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovas nenurodė aplinkybių susijusių su ginčo sandoriuose dalyvavusius asmenis siejančius ryšius, jais nebuvo remiamasi ir reiškiant reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir išsamiai išanalizavo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.