Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1973-260/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-10-31
Bylos Nr.: 2A-1973-260/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
Atsakovas: G. Z., uždarosios akcinės bendrovės „Makveta“, L. M., M.B.M., uždarajai akcinei bendrovei „Surfkolita“, uždarajai akcinei bendrovei „Žakona“, uždarajai akcinei bendrovei „Butai ir biurai“, V. L., I. L., R. M.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijaprie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė, „Nestra“

Civilinė byla Nr. 2A-1973-260/2013,Proceso Nr. 2-05-3-019451-2009-1,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9.1; 121.14; 121.21;

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 31d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. Z. ir uždarosios akcinės bendrovės „Makveta“ apeliacinį skundądėl Kauno apylinkės teismo 2013m. birželio 6d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2076-435/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ patikslintą ieškinį atsakovams L. M., M.B.M., G. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Makveta“, uždarajai akcinei bendrovei „Surfkolita“, uždarajai akcinei bendrovei „Žakona“, uždarajai akcinei bendrovei „Butai ir biurai“, V. L., I. L. ir R. M. kiemo statinių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir teisės pripažinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijaprie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Nestra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l.66-70, t. V) prašė: 1) atidalinti tarp jos ir atsakovų kiemo statinius-stogines 13I1b ir 15Ilg, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priteisiant kiemo statinius –stogines 13I 1b ir 15Ilg, o atsakovams už šias stogines iš ieškovės priteisti po 99 Lt; 2) pripažinti ieškovei teisę įteisinti kiemo statinių-stoginių 13I1 g ir 15Ilg savavališką statybą-rekonstrukciją pagal architekto T. Ž. 2011 metų parengtą rekonstruojamų II grupės statinių 13I1b ir 1511g, esančių (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinių pašalinimo projektą be atsakovų sutikimų. Ieškinyje nurodė, kad 2009-07-31 pirkimo–pardavimo sutartimiNr. RK-2976 įgijo nuosavybės teisę į pastatą-neutralizacijos stotį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), irgamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kartu faktiškaiperėmė ir UAB „Nestra“ lėšomis rekonstruotas stogines 13I1b ir 15Ilg, kurios yra priblokuotos prie ieškovei priklausančių statinių. Tačiau šios stoginės bei kiti kiemo statiniai (stoginė 14Ilg, tvora, priešgaisrinis rezervuaras-2 vnt., kiemo aikštelė) registruoti registre kaip įregistruotų statinių savininkų bendro naudojimo objektas, kiemo statiniai tarp bendrasavininkų nepasidalinti, naudojimosi tvarka tarp bendraturčių kitais statiniais (inžinieriniais)-kiemo statiniais taip pat nėra nustatyta, tik susiklosčiusi faktinė naudojimosi tvarka. Registruoti ir kiti statiniai-administraciniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atskiromis patalpomis priklauso ieškovei ir atsakovams.Atsižvelgiant į tai, kad visi nurodyti kiemo statiniai formaliai yra laikomi bendro naudojimo statiniais, nors stoginėmis jau daugelį metų naudojosi UAB „Nestra“, vėliau –ieškovė, šie pastatai suremontuoti, ieškovė reiškia reikalavimą dėl šių statinių atidalijimo iš bendro naudojimo objektų.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „Makveta“, G. Z., UAB „Surfkolita“, M.B.M.su ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013m. balandžio 30d. sprendimu (b. l. 6-15, t. VI) ieškovės patikslintą ieškinį patenkino, atidalino tarp ieškovės ir atsakovų kiemo statinius-stogines 13I1b ir 15Ilg(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), taip: ieškovei nuosavybės teise priteisė kiemo statinių stogines 13I1b ir 15Ilg, iš ieškovės atsakovams priteisė po 99 Lt už stogines, pripažino ieškovei teisę įteisinti kiemo statinių-stoginių 13I1g ir 15Ilg savavališką statybą-rekonstrukciją pagal architekto T. Ž. 2011 metų parengtą rekonstruojamų II grupės statinių 1311b ir 1511g (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinių pašalinimo projektą be atsakovų sutikimų, priteisė iš ieškovės atsakovui M.B.M. 1 000 Lt, G. Z. – 1 500 Lt ir UAB „Surfkolita“ – 2 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei – 212,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ieškovei iš atsakovų priteisė po 17 Lt žyminio mokesčio ir valstybei – po 8,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad statinių ir juose esančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčiai yraieškovė ir atsakovai UAB „Saverda“, UAB „Makveta“, UAB „Surfkolita“, UAB „Žakona“, UAB „Butai ir biurai“, M.B.M., G. Z., L. M., R. M., I. L. ir V. L.. Ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas-neutralizacijos stotis, 8G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybinis pastatas, 17P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis administracinių patalpų pastate 1B4p, esančių adresu (duomenys neskelbtini).Kiti statiniai (inžineriniai)–kiemo statiniai (stoginės 13I1b, 14I1g, 15I1g, tvora, priešgaisrinis rezervuaras – 2 vnt., kiemo aikštelė) tarp bendrasavininkų nepasidalinti, jų vertė 1998-10-27 kadastro duomenimis yra 21160Lt, tame tarpe stoginės 13I1b – 171 Lt, stoginės 15I1g – 324Lt, iš viso – 495 Lt. 2009-07-23 kadastro duomenimis šios stoginės pastatytos 1984m., rekonstruotos 1998m. UAB „Nestra“, iš kurios ieškovė įgijo nurodytus pastatus,ieškovei išduota pažyma patvirtina, kad šiuos statinius UAB „Nestra“valdė 11 metų.Atsakovai negyvenamąsias patalpas įgijo: M. B.M.dalį 2002-04-12, dalį 2006-09-08; UAB „Makveta“ dalį2001-12-28 ir dalį 1999-10-21; G. Z. 2009-08-13;UAB „Surfkolita“ dalį 2003-02-26, dalį 2005-02-23; L. M.dalį2004, dalį – 2006-12-18; UAB „Žakona“2001-09-12; UAB „Butai ir biurai“2009-02-26; R. M. – 2006-12-18;I. L. – 2008-01-31;V. L.dalį2006-12-18, dalį – 2008-01-31. Atsakovas M. B.M. nuo 2009 metų balandžio mėnesio kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl ieškovės statybos pažeidimų, tame tarpe ir dėl ginčo stoginių rekonstravimo (perstatymo), ką patvirtina jo 2009-04-02 pareiškimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, šios institucijos 2009-04-30 atsakymas, 2009-05-13 skundas Kauno apskrities viršininkui, administracijos 2009-11-24 atsakymas į skundą ir 2009-11-16 kreipimąsi bei 2010-01-28 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos atsakymas į 2009-12-21 atsakovoskundą.2010-02-18 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodė, kad UAB „Nestra“ savavališkai vykdo statybos darbus – perstatė stoginę 15I1g į ūkio pastatą 15Ilg, ir stoginę 13I1b į ūkio pastatą 13Ilg, esančius (duomenys neskelbtini). 2010-07-23 minėta institucija pareikalavo UAB „Nestra“ pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2010-11-19. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010-03-24 nutarimu paskyrė ieškovės vadovui baudą už naudojimąsi šiais statiniais.Ieškovė ir UAB „Nestra“ 2010-11-02 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, nurodė, kad paminėtus statinius kartu su kitais statiniais UAB „Nestra“ perleido ieškovei 2009-07-31 pirkimo–pardavimo sutartimi ir tuo pagrindu prašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Kauno miesto savivaldybės administracijos leisti įteisinti savavališką statybą. 2010-11-10 Inspekcija pratęsė reikalavimo UAB „Nestra“ pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2011-04-01. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2010-12-10atsakymu „Dėl prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruojamiems statiniams 13Ilg ir 15Ilg (duomenys neskelbtini), šalinant savavališkos statybos padarinius“ į ieškovės 2010-11-02 prašymą nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė galėtų išduoti statybą leidžiantį dokumentą (šiuo atveju pagal statybos darbų apimtį (II grupės nesudėtingi statiniai) - rašytinį pritarimą projektui), tačiau reikalinga pateikti rekonstruojamų II grupės statinių 13Ilg ir 15Ilg (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinių pašalinimo projektą.Ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyrių su prašymu leisti įteisinti stogines. Tarnyba2011-01-07atsakymeNr. 8SD-48 nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovė rekonstruotų kitos paskirties pastatą 8G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau sutikimo rekonstruoti kiemo statinius neišdavė ir nurodė, kad pareiškėja nepateikė minėtų statinių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.Ieškovė kreipėsi į architektą T. Ž., kuris parengė rekonstruojamų II grupės statinių 13I1 g ir 15I1 g (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinių pašalinimo projektą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė reikalavimą dėlatidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškė dėl buvusių stoginių, o ne naujai sukurtų statinių,atmetė visus atsakovų argumentus apie tai, jog negalima atidalinti padidėjusio ploto, nes to niekas ir neprašo. Teismas nustatė, kad buvusių statinių kaip stoginių neliko, nes kaip nurodyta VĮ Registrų centro Kauno filialo išvadoje, buvusios prastos būklės ir beveik bevertės stoginės 1998 metais buvo perstatytos į ūkio pastatus, t. y. buvęs turtas yra padidintas ne tik savo apimtimi, bet ir verte, sprendė, jog tai nereiškia, kad ieškovė negali prašyti teismo atidalinti jos dalį iš buvusių stoginių. Tam iš esmės neprieštaravo ir atsakovai,nesutikdami tik su ieškovės pasiūlytu atidalijimo būdu. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad prašomos atidalinti stoginės dėl jų susidėvėjimo ir atitinkamų ieškovės veiksmų nėra išlikę, todėl šiuo atveju nėra galimybės atidalinti bendraturčių dalies natūra ar parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už jį gautus pinigus. Kitokių atidalijimo būdų atsakovai nenurodė, todėl teismas laikė pagrįstu ieškovės siūlymą sumokėti atsakovams kompensaciją už jiems tenkančią dalį. Teismas šiuo atveju atsižvelgė ir į tai, kad atsakovai niekada ginčo stoginėmis nesinaudojo. Atsakovas G. Z. patvirtino, kad šiomis patalpomis visą laiką rūpinosi tik ieškovė, kadangi tik ji jomis naudojosi. Įvertinęs tai, kad UAB „Makveta“, kurios atstovu taip pat yra ir G. Z., buvo viena pirmųjų įmonių, įsigijusių patalpas minėtu adresu, teismas laikė, kad jam šios aplinkybės yra žinomos geriausiai. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojais apklausti A. R. V. ir P. K.. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovų argumentus, kad ginčo statiniai buvo perstatyti 2004 ar 2005 metais.

Teismas dėl atsakovųargumento, jognegalima priteisti kompensacijos kitiems bendraturčiams,kadangi ieškovės dalis yra ženkliai mažesnė nei kitų bendraturčių, nurodė, kad nors atsakovaibandė pateikti tam tikrus paskaičiavimus, atsižvelgiant į tai, jog bendraturčių skaičius nuo pradžioje buvusių penkių bylos nagrinėjimo metu išaugo iki dešimties, ne visi atsakovai išreiškė nesutikimą su tokiu ieškovės reikalavimu bei įvertinus tai, kad UAB „Makveta“ ir G. Z. nurodė bendrai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą, teismo nuomone, paskaičiavimai nėra tikslūs. Dėl toteismas nematė pagrindo konstatuoti, kad iš tiesų ieškovės valdoma patalpų dalis yra ženkliai mažesnė nei kitų atsakovų, nesutinkančių su ieškovės pateiktu atidalijimo būdu, turimu patalpų plotu. Kita vertus, teismas vadovavosi kasacinio teismo 2009-11-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2009, pateiktu išaiškinimu, kad priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima ne tik tais atvejais, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, bet ir tada, kai negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.Teismas nustatė, kad įrodinėdama pastogių vertęieškovė rėmėsi VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma „Dėl vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo“, šis valstybės institucijos išduotas dokumentas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, nėra nuginčytas, turi didesnę įrodomąją galią. Kitokių įrodymų atsakovai nepateikė, todėl visus su kompensacijos dydžiususijusius argumentus atmetė kaip nepagrįstus.Nors šalys nepateikė tikslių paskaičiavimų apie kiekvieno bendraturčio turimą dalį bendrojoje nuosavybėje, bendra ginčo stoginių rinkos vertė 1998-10-27 kadastro duomenimis paskaičiuota atkuriamosios vertės metodu 2011-04-12 iryra 495 Lt.Įvertinęs ir tą aplinkybę, kad jei per 15 metų šiomis stoginėmis, kurios jau tuo metu buvo menkavertės, niekas nebūtų rūpinęsis, jų vertė atitinkami ženkliai sumažėtų, teismas laikė, jog ieškovės pasiūlytas kompensacijos kiekvienam atsakovui dydis yra pakankamas. Esant tokioms aplinkybėms, atidalijimo išmokant bendraturčiams piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę, yra įvykdyta ir toks bendraturčių atidalijimo būdas atitinka proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus.

Taip pat byloje teismas sprendė ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto savavališkos rekonstrukcijos įteisinimo. Teismas pripažino nustatytu, kad ginčo stoginės iš esmės perstatytos ir tai kvalifikuojama kaip rekonstrukcija ar naujo daikto sukūrimas, t.y. statyba, kurios padarinių pašalinimo klausimas be kitų būdų, gali būti sprendžiamas ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 4dalyje numatyta tvarka. Tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbų (rekonstrukcijos) įteisinimo poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Todėl pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne, šiuo atveju, bendrai teisei į savavalinės statybos įteisinimą, bet konkretiems atliktos statybos darbams įteisinti. Teismas vertino, kad atsakovai, nesutikdami su tuo, kad ieškovė įteisintų stoginių rekonstrukciją, savo teisių pažeidimą įžvelgia dviem aspektais – pirma, savavalinės statybos (rekonstrukcijos) įteisinimas pažeidžia visų bendrasavininkų interesus, kadangi sumažėja naudojamo kiemo plotas, bei galimybių naudotis bendrais statiniais (stoginėmis) praradimu ir, antra,– įteisinus tokią statybą nepagrįstai padidėtų ieškovės naudojamų patalpų plotas, kas turėtų įtakos ateityje atliekant žemės sklypo detalųjį planavimą ir naudojimosi kiemu tvarkos nustatymą.Pirmąjį argumentą teismas laikė visiškai nepagrįstu, kadangi stoginėmis niekas be ieškovės nesinaudojo, be to, sunkiai suvokiamas vienuolikos bendraturčių, kurių veikla yra gamybinė–komercinė, realus naudojimasis, atsižvelgiant į turimo turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Argumentą dėl kiemo ploto sumažėjimo teismastaip pat laikė nepagrįstu, kadangi stoginių perstatymas įvyko 1998 metais, o tai reiškia, kad bendraturčiai įsigijo negyvenamas patalpas, kai savavaliniai statiniai jau buvo pastatyti ir didesniu kiemu nesinaudojo. Teismas sutiko, kad padidėjus ieškovės naudojamų patalpų plotui, jai priklausytų ir didesnis žemės sklypas, tačiau įvertinęs tai, kad dėl šių statinių įteisinimo ieškovės turimas patalpų plotas padidėtų apie 30 kv. m, kuomet bendras naudojamos teritorijos plotas yra 70,92 aro, kuris atliekant žemės sklypo detalųjį planavimą tikėtina nesumažėtų (arba sumažėtų nedaug), toks ieškovės patalpų padidėjimas būtų mažareikšmis ir neturėtų didelės reikšmės bendraturčių teisėms. Kitus atsakovų teiginius apie tai, kad prašantis leidimo įteisinti subjektas įteisinti gali ne bet kokią savavalinę statybą, o gauti statybą leidžiantį dokumentą tik tais atvejais, kai savavališkai rekonstruoti statiniai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, tiek dėl apsauginių zonų, tiek akivaizdžiai dėl atstumo tarp statinių nenurodant konkrečių įstatymų pažeidimų, teismas laikė deklaratyvaus pobūdžio ir dėl jų nepasisakė.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas išsprendė įvertinęs tai, kad ieškinys patenkintas ir tai, kad ieškovė atsisakė pirminio ieškinio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai G. Z. ir UAB „Makveta“ apeliaciniu skundu (b.l. 41-49, t.VI) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad stoginių rekonstrukcija buvo atlikta 1998 metais. 2012-11-19 – 2012-12-07 teismo posėdžio protokole bei posėdžio garso įraše užfiksuoti skirtingi liudytojų parodymai, susiję su stoginių rekonstrukcijos metais. Pati ieškovės atstovė neteigė, kad rekonstrukcija įvyko 1998 metais. Pagal liudytojo A. V. parodymus, sujungimas įvyko po 2000 metų, o 2004 metais ūkiniai pastatai buvo visiškai pastatyti. Pagal ieškovės liudytojo R. A. V. parodymus, stoginės – ūkiniai pastatai buvo pastatyti vėliau nei 2000 metais. Liudytojas P. K. davė melagingus parodymus, prieštaraujančius R. V. parodymams, apie tai, kad 2002 metais bendrasavininkų nebuvo, kuomet UAB „Saverda“ pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 1999-05-17, UAB „Makveta“ pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 1999-10-27. Apeliantai laikosi pozicijos, kad stoginės buvo pradėtos naudoti R. V. įmonės (2006 metais reorganizuotos į UAB „Nestra“) 1999-2000 metais. Tuo metu jos nebuvo nei sujungtos, nei paaukštintos. VĮ Registrų centro 2004-10-17 statinių išdėstymo plane aiškiai matyti, kad ginčo stoginės nėra sujungtos, taigi stoginė 13I1b nebuvo sujungta ir funkciškai susijusi su pastato dalimi, kuri priklausė UAB „Nestra“.Be to, reikia atskirti pradėjimo naudoti ir rekonstrukcijos (tiksliau – perstatymo iš naujo) laikotarpius, nes kai kurie liudytojai mini 1998 metus kaip įsigijimo ir pradėjimo naudotis laikotarpį, o ne rekonstrukcijos ar pastatų pastatymo, kuris akivaizdžiai negali būti anksčiau 2004 metų. Ieškovės pateikta pažyma ir projekto vadovo T. Ž. aiškinamasis raštas vertintini kritiškai, nes surašyti iš pačių suinteresuotų asmenų parodymų ir nepagrįsti jokiais kitais objektyviais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad kiti bendraturčiai įsigijo patalpas, kai savavaliniai statiniai jau buvo pastatyti ir dėl to didesniu kiemu nesinaudojo. 2012-08-20 teismo posėdžio metu UAB „Nestra“ direktorius A. V. parodė, jog stoginės buvo aplūžę, didžiausi grioviai kėlė grėsmę vaikams, kurie ateidavo į „Makveta“ dviračių pažiūrėti ir nusipirkti. Tai reiškia, kad tuo metu, kai UAB „Nestra“ sugalvojo stogines nugriauti ir pastatyti pastatus, UAB „Makveta“ jau vykdė veiklą adresu (duomenys neskelbtini). Pastatą, kuriame buvo įsikūrusi dviračių parduotuvė, UAB „Makveta“ įsigijo 2002-03-22, eksploatuoti pradėjo 2003 metais. Šios įmonės vadovas G. Z. tiesiogiai matė visus veiksmus, susijusius su stoginių užėmimu, nugriovimu ir ūkinių pastatų pastatymu. Stoginė 13I1b buvo pastatyta iš 24 pamatinių blokų ir uždengta emaliuotu skardiniu stogu, kita stoginė šalia neutralizacijos stoties 15I1g – iš metalinių kampuočių, apjuostų metaliniu tinklu, ir skarda uždengtu stogu. Nei viena iš stoginių nebuvo dengta lentomis ar ruberoidu, todėl nebuvo nei sutriušusios, nei pašiūrės.

Žemesnės instancijos teismas

3.Teismas nepagrįstai VĮ Registrų centrą prilygina valstybės institucijai. Jos išduoti dokumentai turėtų būti vertinami kaip nustatyta CPK 197 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaip rašytiniai įrodymai, kurie vertinami visų įrodymų visumoje, įskaitant ir liudytojų parodymus. Pagal funkcijas VĮ Registrų centras gali būti priskiriama prie valstybės įstaigų, tačiau ne institucijų. CPK 197 straipsnis yra imperatyvi norma ir negali būti aiškinama plečiamai, tuo labiau, kad duomenys dalyje apie tariamą rekonstrukcijos atlikimo laikotarpį –pateikti suinteresuotų asmenų. Teismas, net priskirdamas didesnę įrodomąją galią minėtiems įrodymams, turėjo įvertinti ir teismų praktiką bei sistemiškai aiškinti visą CPK 197 straipsnio 2 dalies prasmę, nes vien tai, jog paminėti įrodymai neva turi didesnę įrodomąją galią bendrosios kompetencijos teisme vykstančiame procese dar nesuponuoja, kad juose formuojamų išvadų paneigti neįmanoma.Byloje nustatytos aplinkybės iš esmės prieštarauja VĮ Registrų centro 2009-07-27 pažymoje nurodytoms aplinkybėms: pažymoje nurodyta, kad 2009-07-23 kadastro duomenimis šios stoginės 1998 metais rekonstruotos į ūkio pastatus 13I1g ir 15I2g, tačiau nenurodyta, kokiais kadastro duomenimis ar dokumentais remiantis 2009 metais buvo nustatytas rekonstrukcijos 1998 metais faktas, nenustatyta, kas pateikė ir kokius duomenis apie rekonstrukciją kadastrinius matavimus atlikusiai įmonei. Byloje pirminių duomenų apie rekonstrukciją 1998 metais nėra.

4.CK 4.80 straipsnio 2 dalyje numatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos ir teismų praktikoje suformuotos kompensacijos priteisimo pagrįstumo taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai daiktas rekonstruojamas, sukuriamas įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi asmenys, kurių teisių perėmėja yra ieškovė, šios tvarkos nesilaikė, iš neteisėtų veiksmų teisė atsirasti negali. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos kompensaciją priteisdamas ne ieškovei, o atsakovams, taip pat vertindamas atsakovų kaip bendrasavininkų interesus kaip neesminius. Tai, kad atsakovai neprieštaravo, jog asmenys, kurių teises perėmė ieškovė, naudotųsi stoginėmis kaip vieni iš bendrasavininkų, nereiškia, jog jie atsisakė savo nuosavybės teisių į jas. Teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu atidalino nuosavybę iš savavališkai nugriautų, neegzistuojančių statinių, o leido įteisinti jų vietoje savavališkai be bendraturčių sutikimo pastatytus statinius. Apeliantai pažymi, kad sutiko, jog natūra būtų atidalinama iš naujų savavalinių statinių, o ne iš jau nebeegzistuojančių.

5.Nelogiškas ir nepagrįstas teismo argumentas, kad dalių paskaičiavimai nėra esminiai, kadangi bendraturčių kiekis bylos nagrinėjimo metu išaugo nuo 5 iki 10. Atsakovai savo atsikirtimų negrindė dalimis tų asmenų, kurie iš esmės prieštaravimų aktyviai nereiškė, savo paaiškinimus grindė tik savo dalies ir ieškovės nuosavybės dalies santykiu, kuris yra labai aiškus ir kurio teismas negali nevertinti ir nesuprasti. Apeliantų dalis yra didžiausia – UAB „Makveta“ priklauso 5 809,62 kv. m patalpų ploto, G. Z. – 1 649,42 kv. m, t. y. 28,4 procento visų patalpų ir 34,5 procento viso bendro žemės sklypo, – todėl pagal kasacinio teismo praktiką, jiems kompensacija negalėjo būti priteista .Ieškovei priklauso gerokai mažesnė patalpų dalis – 1 078,81 kv. m (18,57 procento), todėl atsakovai turi teisę reikalauti, kad kompensacija būtų priteista ieškovei, o ne atsakovams. Pažymi, kad UAB „Nestra“ savavališkos statybos atlikimo metu (2006 metais) nuosavybės teise turėjo tik 186,6 kv. m patalpų, kas sudarė tik 3,2 procento visų patalpų ploto. Be to, ieškovė siūlo atidalinti pagal CK 4.80 straipsnį ir lygiomis dalimis, tuo tarpu byloje esančiais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad bendraturčių dalys ginčo objekte nėra nustatytos, todėl nėra ir negali būti lygios.

Žemesnės instancijos teismas

6.Teismas nepagrįstai nustatęs rekonstrukcijos datą 1998 metais, tuo pačiu nepagrįstai nustatė ir stoginių rinkos vertės nustatymo datą. Neabejotina, kad rinkos vertė 1998 ir 2004 metais, kuomet buvo faktiškai baigta statyba, skiriasi.Tokiu būdu sprendimas nepagrįstas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje bylojeNr. 3K-3-403/2012,pateiktam išaiškinimui, kad kai atidalijama ne natūra, bent vienam ar keliems bendraturčiams sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma.Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą, tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti laikydamasis tesės normose nustatytų taisyklių.

7. Pasisakydamas, kad ieškovės patalpų padidėjimas būtų mažareikšmis, teismas vertino užstatymo plotą, o ne patalpų, kurios neteisėtuose statiniuose užima 2 aukštus, plotą.

Atsiliepimas

8.Teismas nepasisakė dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2012-11-19 atsiliepime išdėstytų motyvų, pavadindamas juos deklaratyviais. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta ir prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Ieškovė žemės sklypo nevaldo nei nuosavybės teise, nei yra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, nėra gavusi ir valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinio sutikimo stoginių rekonstravimui ar naujai statybai.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Surfkolita“ prisidėdama prie atsakovų G. Z. ir UAB „Makveta“ apeliacinių skundų, prašo G. Z. ir UAB „Makveta“ apeliacinius skundus tenkinti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 203 m. birželio 6 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 71-75, t. VI). Pareiškime ji nurodė tokius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Nepaisant to, ar ieškovė atliko stoginių rekonstrukciją, ar jas nugriovė ir pastatė naujus pastatus, svarbu yra tai, kad ieškovės atliktas statybos aktas buvo savavališkas ir neteisėtas, todėl tokio statinio atidalinti iš bendrosios nuosavybės negalima. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ieškovės nuosavybėn priskyrė objektą, į kurį negalima įgyti nuosavybės teisių, t. y. jis nėra suformuotas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu teismas sukūrė imperatyvioms teisės aktų nuostatoms prieštaraujančią situaciją, pagal kurią ieškovė įgijo nuosavybės teisę į objektą, kuriuo draudžiama naudotis ir disponuoti.Teismas pažeidė CK 4.73 straipsnio nuostatas, kadangi nenustatė idealiųjų dalių, o pasisakė, kad jos nenustatinėtinos. Taip teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir akivaizdžiai pažeidė kitų statinių bendraturčių teises bei teisėtus interesus, kuriuos jiems garantuoja jų turimos statinių dalys. Sprendimo priėmimui yra svarbus ir ieškovės elgesys iki ieškinio pateikimo teismui. Ieškovė niekada nekėlė klausimo ir nesikreipė į atsakovus dėl ginčo objektų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Ieškovė savavališkų bei neteisėtų statybų rezultatą, visų pirma, siekė įgyti įgyjamosios senaties būdu, ir tik paaiškėjus, kad to padaryti nepavyks, pateikė patikslintą ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad turto atidalijimas, priteisiant kompensaciją pinigais, yra galimas tik išimtiniais atvejais, kai bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo, t. y. turi būti konstatuotas ne tik faktas, jog turtą siekiantis atidalintiasmuo ne tik siekia atidalinti turtą, bet ir tai, jog tarėsi (derėjosi) su kitais bendraturčiais dėl atidalijimo būdo, tačiau nesėkmingai. Teismas neatsižvelgė į valstybinių institucijų, kurių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su statybos įteisinimo ir/arba detaliuoju planavimu, pateiktus paaiškinimus bei išduotus dokumentus. Šie dokumentai patvirtina, jog ieškovės prašomas atidalinti turtas yra rekonstruotas neteisėtai, o turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus.2010-01-28 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. (10.4)-2D-673 – kuriame aiškiai nurodyta, kad pagal 2009-07-28 IĮ „Paulimatas“ matavimus ginčo objektų dydis akivaizdžiai skiriasi nuo 1998-10-27 VĮ Registrų centro duomenų, akivaizdžiai paneigia teismo išvadą, kad stoginės buvo rekonstruotos 1998 metais, bei patvirtina liudytojų ir atsakovų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes apie tai, jog rekonstrukcija vykdyta 2004-2005 metais.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją pinigais, tikslas yra pasiekiamas tik tuomet, kai atidalijus turtą iš viso nebelieka bendrosios nuosavybės teise valdomo turto. Teismas šio klausimo nenagrinėjo, nors iš pateiktų dokumentų ir paaiškinimų buvo aišku, jog bendrosios nuosavybės teise šalys valdo ne tik ginčo objektus, bet ir kitus objektus – tvorą, priešgaisrinį rezervuarą, kiemo aikštelę.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 55-61, t.VI) prašo apeliacinį skundą atmesti,skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 1000 Lt už atsiliepimo parengimą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

Iš apeliacinio skundo sunku suprasti, kaip sprendimas pažeidžia apeliantų teises ir ko apeliantai siekia. Nei vienas iš atsakovų, tame tarpe ir apeliantai, neginčija fakto, kad ginčo stoginės, kurios laikytinos bendromis, yra seniai nusidėvėję ir jas perstatė bei jomis daugelį metų naudojosi UAB „Nestra“ bei UAB „Saverda“, kuri ir siekia jas įteisinti. Net 9 ir 11 bendraturčių, nepateikusių apeliacinio skundo, sutinka dėl skundžiamu teismo sprendimu nustatyto bendro padalinimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų. Skundo teiginiai, kad esminiai griovimo-statymo darbai buvo atlikti 2003-2005 metais, prieštarauja bylos medžiagai. Tiek ieškovo atstovas, tiek A. V., tiek R. A. V. nurodė, kad stoginės buvo pradėtos statyti ir rekonstruoti 1998-1999 metais. A. R. V., buvusios R. V. įmonės savininkas, patvirtino, kad pirmąjį nekilnojamąjį objektą įsigijo 1998 metais, tuo metu vietoje stoginių jau buvo griuvenos, kurias rekonstravo įmonės lėšomis. Naudoti jos pradėtos 1999-2000 metais, niekas pretenzijų nereiškė. Liudytojas P. K., buvęs R. V. įmonės, o vėliau – UAB „Nestra“, darbuotojas patvirtino iš esmės tas pačias aplinkybes. VĮ Registrų centro Kauno filialo išvadoje nurodyta, kad buvusios prastos būklės ir beveik bevertės stoginės 1998 metais buvo perstatytos į ūkio pastatus. Negalima sutikti su apeliantų pozicija, kad projekto vadovo T. Ž. aiškinamasis raštas vertintinas kritiškai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad buvo atlikta rekonstrukcija, o ne nauja statyba. Tai patvirtina 2009-04-02 M. B.M. pareiškimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui bei 2009-05-13 skundas Kauno apskrities viršininkui, kuomet atsakovas kreipėsi dėl ieškovės statybos pažeidimų, tame tarpe ir ginčo statinių rekonstravimo (perstatymo). 2011-01-07 ieškovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius atsakymu „Dėl pastatų rekonstrukcijos“ Nr. 8SD-48 nurodė, kad neprieštarauja, jog UAB „Saverda“ rekonstruotų kitos paskirties pastatą 8G2p, tačiau sutikimo rekonstruoti kiemo statinius neišdavė ir nurodė, kad pareiškėja nepateikė minėtų statinių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Todėl ieškovė ir kreipėsi į architektą T. Ž., kuris parengė rekonstruojamų ginčo statinių savavališkos statybos padarinių pašalinimo projektą.Apeliantai, pateikdami stoginių ploto paskaičiavimus, klaidina teismą, kadangi rekonstruotų stoginių plotas yra neženkliai didesnis už buvusių stoginių plotą. Be to, kompetentingos institucijos nurodė, kad atlikti pakeitimai atitinka rekonstrukcijos reikalavimus.Nepagrįsti skundo argumentai, kad UAB „Nestra“ direktorius A. V. davė melagingus parodymus dėl buvusių stoginių būklės. Tokie argumentai prieštarauja civilinės bylos duomenims bei liudytojų paaiškinimams, jie visiškai neįrodyti ir nepagrįsti, kadangi byloje buvo nustatyta, jog anksčiau buvusių statinių kaip stoginių neliko.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2009 konstatavo, kad priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima ne tik tais atvejais, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, bet ir tada, kai negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Taigi, kompensacijos priteisimas įmanomas tiek atsidalinančiam, tiek atidalijamiems bendraturčiams. Be to, buvusių statinių kaip stoginių neliko, jos buvo perstatytos į ūkio pastatus. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad buvęs turtas yra padidintas verte. Apeliantai teigia, kad ieškovė siūlo išmokėti nepagrįstai mažo dydžio pinigines kompensacijas, tačiau jokių duomenų apie ginčo pastatų vertę nepateikė.Argumentas dėl kiemo ploto sumažėjimo taip pat nepagrįstas. Dėl šių statinių įteisinimo ieškovės turimas patalpų plotas padidėtų apie 30 kv. m, o bendras naudojamos teritorijos plotas yra 70,92 aro, kuris atliekant žemės sklypo detalųjį planavimą, sumažėtų nedaug ir toks sumažėjimas būtų mažareikšmis, neturėtų didelės reikšmės bendraturčių teisėms.Ieškovė neatliko stoginių rekonstrukcijos, jas įsigijo iš UAB „Nestra“. Visą laiką stoginėmis naudojosi tik ieškovė, niekas dėl to pretenzijų nereiškė, nes 11 bendraturčių naudojimasis stoginėmis yra faktiškai neįmanomas. Jokių kitų protingų motyvų, dėl ko nesutinka su savavališkų statybų įteisinimu, ar dėl ko rekonstrukcija pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, apeliantai nenurodė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 67-70, t. VI) prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad teritorijoje, kurioje stovi ginčo kiemo statiniai-stoginės,žemės sklypas yra nesuformuotas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, jam nenustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Nei ieškovė, nei joks kitas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas iki šios dienos trečiajam asmeniui nėra pateikęs teisės aktų nustatyta tvarka parengtos dokumentacijos, reikalingos sklypo įregistravimui Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Taip pat nėra žinoma, kad kuris nors statinių savininkas būtų kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl detaliojo plano parengimo. Statytojo teisė gali būti įteisinta tik tokiu atveju, jei jis sklypą, kuriame stovi statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais pagrindais. Ieškovė žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, nevaldo nei nuosavybės teise, nei naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindai, t. y. nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties. Byloje nustatyta, kad ginčo stoginių faktiniu statytoju, atlikusiu rekonstravimo darbus, yra ne ieškovė, o UAB „Nestra“. UAB „Nestra“ negalėjo 2009-07-31 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RK-2976 pagrindu perleisti UAB „Saverda“ jai nuosavybės teise nepriklausiusio turto. Ginčo stoginių nuosavybės teisė nėra ir nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, neįregistruota ir bendroji dalinė nuosavybės teisė į ginčo stogines. Yra tik įrašas pastabose – „Kiemo statiniai tarp bendrasavininkių nepasidalinti“. CK 4.80 straipsnis nustato bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1998 10 27 fiksuotų kadastro duomenų pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti (duomenys neskelbtini), esantys kiti statiniai (inžineriniai) – Kiemo statiniai (stoginės 13I1b, 14I1g , 15I1g, tvora, priešgaisrinis rezervuaras – 2 vnt, kiemo aikštelė), kurių statybos metai 1984, šie kiemo statiniai tarp bendrasavininkų nepasidalinti (b.l. 63-65, t. II). Nuosavybės teisės į šiuos statinius Nekilnojamojo turto registre konkretiems asmenims neįregistruotos.

Statinių ir juose esančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai yra ieškovė ir atsakovai: UAB „Saverda“, UAB „Makveta“, UAB „Surfkolita“, UAB „Žakona“, UAB „Butai ir biurai“, M.B.M., G. Z., L. M., R. M., I. L. ir V. L. (b.l. 66-82, t.II).

Ieškovė UAB „Saverda“ pastatą – Neutralizacijos stotį 8G2p įgijo 2009 07 31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „Nestra“ (b.l. 22-24, t. I). Pastaroji su pastatu –Neutralizacijos stotimi perdavė ieškovei ir su šiuo pastatu funkciškai susijusius jos netrukdomai valdytus du ūkinius pastatus 13I1g ir 15I1g, t.y. perstatytas stogines 13I1b ir 15I1g (b.l.25, t. I).

Šias stogines, kaip vertina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateiktame teismui ieškinyje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (duomenys neskelbtini), savavališkai perstatė į ūkinius pastatus UAB „Nestra“. Dėl to 2010 02 18 buvo surašyti Savavališkos statybos aktai (b.l. 110, 111, 156-161, t. II).

Ieškovė UAB „Saverda“ ir trečiasis asmuo UAB „Nestra“ siekė pašalinti savavališkos statybos padarinius, kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių, šio nurodymu parengė savavališkos statybos padarinių šalinimo projektą (b.l. 19-20 ir 122-137, t. II). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, į kurį dėl pastatų rekonstrukcijos 2010 12 15 kreipėsi ieškovė, pastarajai paaiškino, kad išduoti sutikimo rekonstruoti kiemo statinius negali, nes nepateikti kiemo statinių nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, tokius pateikus bus pakartotinai nagrinėjamas klausimas dėl sutikimo rekonstruoti kiemo statinius išdavimo.

2011 05 02 ieškovė UAB „Saverda“ pateikė teismui ieškinį, o 2012 12 28 ir patikslintą ieškinį, kuriais prašė atidalinti tarp jos ir atsakovų du kiemo statinius – stogines, priteisiant ieškovei stogines 13I1b ir 15Ilg, o atsakovams už šias stogines iš ieškovės priteisiant pinigines kompensacijas, taip patpripažinti ieškovei teisę įteisinti kiemo statinių-stoginių 13I1g ir 15I 1g savavališką statybą-rekonstrukciją pagal architekto T. Ž. 2011 metų parengtą rekonstruojamų II grupės statinių 13I1b ir 1511g, esančių (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinių pašalinimo projektą be atsakovų sutikimų (b.l. 49-52, t. II ir b.l. 66-70, t. V).

Kauno apylinkės teismas 2013 06 06 sprendimu ieškinį patenkino (b.l.15, t. VI).

Atsakovai G. Z. ir UAB „Makveta“ apeliaciniu skundu bei atsakovė UAB „Surfkolita“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovų G. Z. ir UAB „Makveta“ apeliacinio skundo prašo panaikinti šį teismo sprendimą, nurodydami, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamai taikytų materialinės teisės normų.

CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai taikius materialinės ir proceso teisės normas, tuo tarpu pagrįstu sprendimas laikomas, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas tiesiogiai ištirtų visus byloje esančius įrodymus (išskyrus CPK numatytus atvejus) ir sprendimą grįstų tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 14 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Tai reiškia, kad galutinai ir privalomai įvertinti įrodymus palikta teismo kompetencijai ir niekas teismui negali nurodyti, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 04 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismasnepagrįstai pripažino, kad stoginių rekonstrukcija į ūkinius pastatus buvo atlikta būtent 1998 metais, tai pripažindamas teismas nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centras 2009 07 28 išvada kaip oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Akivaizdu, kad paminėtoje išvadoje duomenys apie atliktą statinių rekonstrukciją nurodyti remiantis 2009 07 23 kadastrinius matavimus atlikusios IĮ „Paulimatas“ suteikta informacija, kuri nėra tiksli. Iš liudytojų R. A. V. ir A. V. parodymų matyti, kad R. V. įmonė (2006 m. pertvarkyta į UAB „Nestra“) įgijusi pastatą 1998 metais, stoginėmis naudojosi viena, jų rekonstrukciją pradėjo 1998 metais, o baigti galėjo ir 2004 metais. Kaip vertina teisėjų kolegija, nėra pagrindo netikėti tokiais parodymais, nes tai duomenys nurodyti asmenų, vadovavusių įmonei, atlikusiai rekonstrukciją, o atsakovai ir atsakovų atstovai iš esmės tokių parodymų nepaneigė, nepateikė įrodymų, kurie leistų vertinti kitaip. Kitos reikšmingos aplinkybės, t.y. kad rekonstrukciją atliko R. V. įmonė(nuo 2006 m. - UAB „Nestra“), kuri viena nuo 1998 metų naudojosi stoginėmis, kad iki 2009 metų nei vienas iš bendraturčių neprieštaravo tokiam statinių naudojimui, nereiškė pretenzijų dėl vykdomos rekonstrukcijos iki pat2009 metų, t.y. nelaikė, kad yra pažeidžiamos jų teisės, pirmosios instancijos teismo nustatytos pagrįstai. Taip vertindama, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, jog VĮ Registrų centro 2004-10-17 statinių išdėstymo plane aiškiai matyti, kad ginčo stoginės nėra sujungtos, taigi stoginė 13I1b nebuvo sujungta ir funkciškai susijusi su pastato dalimi, kuri priklausė R. V. įmonei. Šis planas 2004 metais buvo rengiamas dėl pastato 3G1p padalinimo į du pastatus, jame galėjo būti fiksuoti tik oficialūs 1998 m. atliktų kadastrinių matavimų, o ne faktiniai 2004 metų duomenys, nes dėl pasikeitimų ryšium su stoginių rekonstrukcija į kadastro duomenų tvarkytoją buvo kreiptasi tik 2009 m. liepos mėnesį. 2009 07 28 išvadoje (b.l. 108, t. II) VĮ Registrų centras aiškiai nurodė, kad stoginės priskirtos prie kiemo statinių pagal 1998 10 27 kadastro duomenis, apie turimus naujesnius, galimai 2004 metų, duomenis nenurodė.

Pirmosios instancijos teismas, kaip vertina teisėjų kolegija, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės – kiemo statinių (stoginių 13I1b ir 15I1g), esančių (duomenys neskelbtini), apie kurią nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė šį reikalavimą atsakovams pareiškė tik iškilus stoginių rekonstravimo į ūkinius pastatus įteisinimo būtinybei, šalinant savavališkos statybos padarinius. Teismas vertino, kad tai yra reikalavimas dėl buvusių stoginių, o ne naujai sukurtų rekonstruojant jas ūkinių pastatų, tokį reikalavimą ir patenkino. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas leido įteisinti jų vietoje buvusių stoginių savavališkai be bendraturčių sutikimo pastatytus statinius.Ieškovė pareiškė ieškinį dėl bendraturčio atidalijimo ne iš viso bendrai su kitais bendraturčiais valdomo turto, o tik iš dalies tokio turto. Taip elgtis ieškovė turėjo teisę, nes tik ji pati turi teisę nuspręsti, kokiu būdu ir kokia apimtimi ji disponuoja savo teisėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, toks atidalijimas yra nedraudžiamas, todėl galimas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju toks pirmosios instancijos sprendimas yra gyvenimiškai ūkiniu požiūriu racionalus, atitinkantis protingumo kriterijus, atsakovų teisių nepažeidžia. Taip teisėjų kolegija sprendžia dėl tokių priežasčių. Pirma, klausimas dėl atidalijimo iš ūkinių pastatų, nustatant konkrečias bendrasavininkų dalis šiuose pastatuose, kaip kad sutiktų apeliantai, negali būti svarstomas, nes šie ūkiniai pastatai yra savavališka statyba, kaip turtas nėra įregistruoti, nuosavybės teisės pripažinimas į tokį turtą šiuo metu negalimas. Antra, neprieštaraujantbendraturčiams – atsakovams, kas laikytina labai reikšminga aplinkybe, ieškovės be reikalingų statybas leidžiančio dokumento iki 2004 metų atlikta stoginių rekonstrukcija, dėl ko vieno bendraturčio nepasitenkinimas buvo pareikštas tik 2009 metais, gali būti įteisinta tik ieškovės, kuriai savo teises perleido faktinė statytoja UAB „Nestra“. Trečia, atidalijus ieškovės dalį stoginėse tokiu būdu, kaip prašo ieškovė, ji turėtų galimybę įteisinti savavališkai atliktą rekonstrukciją, jei nebus nustatyta, kad tokie statybos darbai pripažintini negalimais pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus, t.y. gal būt išsaugoti sukurtą materialų turtą, o ne jį sunaikinti, ir tik jei bus nustatyta priešingai – privalės statinius nugriauti. Ketvirta, nepriklausomai nuo to, ar galės ieškovė įteisinti atliktą rekonstrukciją, ar ne, ieškovė pagal teismo sprendimą sumoka visiems atsakovams už jiems priklausiusio turto – stoginės dalis – pinigines kompensacijas; statinių nugriovimo nepašalinus savavališkos statybos padarinių atveju, atsakovai, realiai vertinant, taip pat įgytų tik teisę į pinigines kompensacijas, kadangi atstatyti stogines į tokią padėtį, kaip turėtų atrodyti tokie objektai po beveik 30 metųeksploatacijos, kuriais atsakovai visiškai nesirūpino, faktiškai neįmanoma.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pareikšta nuomone, kad priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiuibe šio sutikimo galima ne tik tais atvejais, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, bet ir tada, kai negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus, taigi, kompensacijos priteisimas įmanomas tiek atsidalinančiam, tiek atidalijamiems bendraturčiams. Konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju buvusių statinių – stoginių – faktiškai neliko, jos buvo perstatytos į ūkio pastatus. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad buvęs turtas yra padidintas verte, o atsakovams priteisė kompensacijas nuo jų bendrai turėto turto vertės. Ieškovės nurodyta abiejų stoginių vertė, kuri yra 495 Lt, buvo paskaičiuota ieškinio teismui pateikimo metu (b.l. 90, t. II). Pirmosios instancijos teismas su tokia buvusių stoginių verte sutiko. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kitaip, nes apeliantai nors ir teigia, kad ieškovė siūlo išmokėti nepagrįstai mažo dydžio pinigines kompensacijas, tačiau jokių duomenų apie ginčo pastatų vertę ir teisingo dydžio kompensacijas nepateikė.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, spręsdamas dėl atidalinimo, tinkamai neįvertino bendraturčių dalių bendrojoje nuosavybėje, nes visiems priteisė vienodas kompensacijas, kai apeliantams atsakovams G. Z. ir UAB „Makveta“ priklauso 28,4 procento patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), o trims nesutikusiems su ieškovės reikalavimu bendraturčiams – UAB „Surkoflita“, M.B.M. ir G. Z. su UAB „Makveta“ – priklausė 55,13 proc. patalpų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks atsakovų G. Z. ir UAB „Makveta“ apeliacinio skundo argumentas negali būti pagrindu vertinti, kad jų atžvilgiu teismas, nuspręsdamas dėl kompensacijos dydžio, priėmė nepagrįstą sprendimą. Šiems atsakovams, kuriems priklauso, jų teigimu, 28,4 procento patalpų, priteista 198 Lt arba 40 procentų atidalijamo turto vertės, apeliantų paminėtiems trims, 55,13 procentų patalpų valdantiems atsakovams, priteista 396 Lt arba 80 procentų atidalijamo turto vertės. Tai, kad ieškovė pasiūlė priteisti iš jos kompensacijas, kurios bendroje sumoje yra didesnės nei visa atidalijamo turto vertė, tačiau neskaičiavo tiksliai, kokia kompensacija turėtų priklausyti kiekvienam iš atsakovų, o teismas taip ir nusprendė, savaime nedaro teismo priimto sprendimo neteisėtu arba nepagrįstu. Apeliantai, kaip vertina teisėjų kolegija, nepateikė nei įrodymų, nei paskaičiavimų, kokio dydžio piniginė kompensacija jiems konkrečiu atveju turėjo būti priteista, kad vertinti, jog ji yra teisinga.

Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu pripažino, kad atsakovams nenurodžius pagrįstų atsisakymo duoti sutikimą įteisinti savavališką statybą motyvų dėl savavališkos statybos neigiamo poveikio bendraturčių teisėms, tenkintinas ir antrasis ieškovės reikalavimas. Teisėjų kolegija pripažįsta , kad ir ši teismo sprendimo dalis yra pagrįsta, jos naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovės užstatytas rekonstruotais pastatais plotas padidėtų tik 30 kv.m., kada bendras naudojamos teritorijos plotas yra 7092 kv.m., taigi atliekant žemės sklypo detalųjį planavimą, sumažėtų nedaug ir toks sumažėjimas būtų mažareikšmis, neturėtų didelės reikšmės bendraturčių teisėms.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų teisinių išvadų ir nesudaro CPK nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovų G. Z. ir UAB „Makveta“ apeliacinį skundą iš jų ieškovei priteistinos turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos – 1000 Lt už advokato pagalbą, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93, 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų (apeliantų) G. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Makveta“ (j.a.k. 133959661) po 500 Lt (penkis šimtus litų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Saverda“ (j.a.k. 159938464).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjai Raimondas BuzelisNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas