Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą atstovei – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus vyriausiajai specialistei Jurgitai Misiūnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovas D. B., institucija teikianti išvadą - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi dėl tėvystės nustatymo bei dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Nurodė, kad nors su atsakovu sudarė taikos sutartį dėl išlaikymo priteisimo sutardami 60 Eur išlaikymo sumą, tačiau tokia suma nebūtų pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti būtų reikalinga, kad atsakovas skirtų bent 75 Eur sumą, todėl norėtų, kad išlaikymo vaikui suma būtų padidinta bent iki 75 Eur per mėnesį. Taip pat nurodė, kad sūnus P. B. jai yra išsakęs savo pageidavimą, kad nustačius tėvystę jo pavardė liktų ta pati, nes jokio ryšio tarp vaiko ir tėvo nėra. Ji neprieštarautų, kad atsakovas bendrautų su jų vaikų bendru sutarimu.

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad atlikus tyrimą pripažįsta, kad yra P. B. tėvas. Sutinka teikti jam išlaikymą mokėdamas po 60 Eur į mėnesį. Didesnės išlaikymo sumos teikti negali, nes gauna minimalų uždarbį, šeimoje išlaiko dar du vaikus, kurie priteistas išlaikymas po 58 Eur. Šeimoje dirba tik jis vienas ir vienas išlaiko visą šeimą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teisme nurodė, kad pritaria dėl tėvystės nustatymo. Dėl šalių taikos sutartimi sutarto vaiko išlaikymo dydžio, tai yra 60 Eur, kurį turėtų teikti atsakovas mano, kad tokia suma yra per maža, kuri galėtų užtikrinti tik pačius būtiniausias ir elementariausias pragyvenimo sąlygas vaikui, todėl mano, kad išlaikymo dydis turėtų būti bent kažkiek didesnis.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Nagrinėjamoje byloje atlikus specialų tyrimą ir nustatyta, kad atsakovas D. B. yra P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9999999999 % tikimybe (ekspertizės aktas 2017-02-09 – 2017-03-09 Nr. ES27/2017(01)), atsakovas tėvystę pripažįsta, jos neginčija, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nustatymo patenkinimui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio įrodinėjimo (CPK 187 str., 182 str. 1 d. 5 p., 268 str. 5 d., CK 3.146 – 3.148 str.) ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas D. B. yra nepilnamečio ieškovės vaiko P. B. tėvas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

Pripažinus atsakovą D. B. nepilnamečio vaiko P. B. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius.

Nors ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį, tačiau su atsakovu sudarytoje ir teismui pateiktoje taikos sutartyje sutarė, kad atsakovas teiks vaikui išlaikymą mokėdamas po 60 Eur kas mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo teikiama 60 Eur suma vis dėl to nebūtų pakankama vaikui išlaikyti, nurodė, kad ji turėtų būti padidinta bent iki 75 Eur per mėnesį. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė taip pat nurodė, kad atsakovo teikiama 60 Eur išlaikymo suma galėtų užtikrinti tik pačius būtiniausias ir elementariausias vaiko pragyvenimo sąlygas, todėl mano, kad išlaikymo dydis turėtų būti bent kažkiek didesnis.

Teismas mano, kad šalių pateikta taikos, kuria šalys sutarė, kad atsakovas teiks vaikui išlaikymą mokėdamas po 60 Eur kas mėnesį, neatitinka vaiko interesų, neužtikrins jo tinkamo vystymosi bei poreikių, todėl atsisakytina tvirtinti. Be to taikos sutartyje šalys sutarė, kad už praėjusį trejų metų laikotarpį atsakovas sumoka 3000 Eur įsiskolinimą, kas įvertinus vieno mėnesio įsiskolinimą gaunasi 83,33 Eur. Iš to seka, kad šalys laiko, jog įsiskolinimas yra didesnis nei prašomas išlaikymas. Laikytina, kad teikiamas išlaikymas kaip tik turėtų didėti vaikui augant ir kylant jo poreikiams, o ne atvirkščiai.

Iš bylos duomenų žinoma, kad ieškovė nedirba, o jos gaunamas pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, kurios laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 m. gegužės mėn. kas mėnesį svyravo nuo 155,99 Eur iki 201,35 Eur (Rokiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pažyma apie pajamas 2016-08-10 Nr. 847). Tuo tarpu atsakovas yra dirbantis VĮ Rokiškio miškų urėdijoje ir jam paskaičiuotas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo iki 2016 m. spalio mėn. svyravo nuo 508,03 Eur iki 1033 Eur („SoDra“ pažyma apie asmens įmokas už 2013-01-01 – 2016-11-30 laikotarpį).

Teismo nuomone atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytus vaiko būtiniausius poreikius, į tai, kad atsakovas yra dirbantis ir jo gaunamos pajamos nėra, kaip jis teigia, minimalus darbo užmokestis, laikytina, kad jis pajėgus teikti didesnį išlaikymo dydį nei nurodo, todėl, teismo nuomone, išlaikymo dydis didintinas iki 75 Eur, tai yra iki ieškovės nurodomos minimalios sumos, kuri būtų pakankama vaikui išlaikyti ir patenkinti bent būtiniausius ir minimaliausius vaiko poreikius, o ieškovė paskirtina vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.192 str., 3.190 str., CPK 268 str. 5 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento, tačiau sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo priteisimo iš biologinio tėvo, kuris tėvu įrašytas tik nustačius tėvystę teismo sprendimu, būtina įvertinti, ar gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas asmuo iki tol teikė vaikui išlaikymą.

Nepilnamečio vaiko P. B. gimimo liudijime tėvas nėra įrašytas, vadinasi, joks kitas asmuo vaikui išlaikymo teikti negalėjo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas niekada neteikė išlaikymo vaikui. Kadangi atsakovas privalo teikti išlaikyti vaikui, jam jo neteikiant nebuvo užtikrintas tinkamas vaiko išlaikymas, kurį turėjo kompensuoti ieškovė savo darbu bei lėšomis. Nustatyta, kad būtiniausius vaiko poreikius užtikrintų atsakovo teikiama 75 Eur išlaikymo suma, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas minėto išlaikymo per mėnesį sumoje. Išlaikymo įsiskolinimo suma skaičiuotina už tris metus nuo 2013-11-14 iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, tai yra iki 2016-11-13, kas sudaro 2700 Eur (36 mėn. x 75 Eur).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nesant ieškovės reikalavimo dėl sūnaus P. B. gyvenamosios vietos nustatymo, teismas savo iniciatyva išeina iš ieškinio ribų ir sprendžia šį reikalavimą vadovaudamasis CPK 376 str. nuostata. Teismas, vadovaudamasis CK 3.169 str., remdamasis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, gindamas nepilnamečio vaiko interesus ir siekdamas užkirsti kelią kitam galimam ginčui, tėvams nesant susituokus ir jiems gyvenant skyrium, bei atsižvelgdamas į aplinkybę, kad P. B. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, su kuria juos sieja glaudūs emociniai ryšiai, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina būtent su ieškove J. B..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.) Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str.4 d.). Kadangi nei ieškovė nei atsakovas neprašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku, tiek ieškovė, tiek atsakovas pareiškė, kad tokia tvarka nebūtina, nes jie patys susitars dėl jos, ieškovė teigė, kad atsakovui nedraus bendrauti su vaiku, todėl nesant būtinumo teismas savo iniciatyva atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nenustato.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei šioje byloje yra 100 proc. atleisti (2016-08-26 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.4-(NTP-2)-16-T-1772-13695; 2016-12-28 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.4-(NTP-2)-16-T-2909-22151), todėl žyminis mokestis, bylinėjimosi išlaidos, bei kitos proceso išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 279, 307 str. straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės J. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Atsisakyti patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl išlaikymo P. B. ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos, tai yra nuo 2016-11-14 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą vaikui už trijų metų laikotarpį nuo 2013-11-14 iki 2016-11-13, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei – ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.