Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-327/2016;

Teisėja Jurga Vasiliauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38092-2015-3;

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.1.;

2.1.2.12.; 2.4.6.; 2.4.7.;

2016 m. gegužės 17 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nuteistojo A. K. ape­liacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuos­prendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 178 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-28 nuos­prendžiu ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-08-20 nutartimi paskirtos ir neatliktos baus­mės dalies (1 m. 28 d.) pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuos­pren­dį.

Nukentėjusiojo L. B. civilinis ieškinys tenkintas, iš A. K. pri­teis­ta 404,24 eurų (keturi šimtai keturi eurai 24 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L. B. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2015-07-08, apie 8 val., (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininio automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ka­bi­nos pagrobė svetimą L. B. priklausantį turtą: rankinę – 5 eurų vertės, kurioje buvo: mo­bilaus ryšio telefonas „Nokia“ – 20 eurų vertės; UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo ants­pau­das; automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelis – 300 eurų vertės; piniginė – 5 eurų vertės, ku­rioje buvo 48 eurai, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. B. 378 eurų žalą.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo suteikti jam teisę į gynybą pagal Lie­tu­vos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10 str. Skunde nurodo, kad pir­minės apklausos metu savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikalstamą veiką, nori sąžiningu darbu uždirbti ir kuo skubiau padengti žalą. Tiek pirminės apklausos, tiek teis­mo metu jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti teise į gynybą pagal BPK 10 str.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė sušvelninti nuteistajam paskirtą subendrintą baus­mę.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. K. ape­liacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo užtikrinti jam teisę į gynybą pagal BPK 10 str. Kitokių apeliacinio skundo reikalavimų nuteistasis nesuformulavo. Ape­lia­cinės instancijos teis­mas, neperžengdamas ape­liacinio skundo ribų, pa­ti­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­lia­ciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau šios teisės jis atsisakė (b. l. 93, 94, 99). Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisme kalti­na­mo­jo A. K. gy­nė­jas neda­ly­vavo. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad BPK numatytos tei­sės, taip pat ir teisė turėti gynėją, A. K. buvo išaiškintos (b. l. 119). Kaltinamasis apylinkės teismui pareiškė, jog procese ginsis pats. Byloje nėra nustatyta BPK 51 straipsnyje numatytų būtino gynėjo dalyvavimo pagrindų. Nei tokių pagrindų, nei kokių nors kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių gynėjas kaltinamajam buvo būtinas, A. K. apeliaciniame skunde nenurodė. Teisėjo ko­le­gija sprendžia, kad nuteis­to­jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. A. K. pasinaudojo teise pa­teikti dėl nuosprendžio ape­lia­cinį skundą. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje nuteistojo gy­nė­jo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 str. 1 d.). Ši teisė nuteistajam buvo užtikrinta. Teisėjų ko­legija sprendžia, kad A. K. teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas A. K. kaltu, rė­mė­si įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžia­mos teismo išva­dos, išanalizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tiek pagal BK 178 str. 1 d. paskirdamas šios normos sankcijoje nu­ma­ty­tą bausmę, tiek ją subendrindamas su ankstesniu nuos­prendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nei for­ma­liai, nei faktiškai nepažeidė bendrų­jų bausmių sky­rimo ir subendrinimo tai­syk­lių, numatytų BK 41 str., 54 str., 61 str., 63 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas baus­mės sky­rimui reikš­min­gas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padarytos nu­si­kals­ta­mos veikos pavojingumą. Teisėjų kole­gi­jos nuomone, nu­teis­ta­jam A. K. paskirta baus­mė yra adekvati jo padarytai nusi­kals­ta­mai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Apy­lin­kės teismas ap­kal­tinamajame nuosprendyje išva­das dėl bausmės rūšies ir jos dy­džio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai moty­vavo. Be to, esant rei­kia­moms sąlygoms, nuteistajam buvo pritaikyta BK 64¹ str. įtvirtinta lengvata ir paskirta bausmė su­mažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą vei­­ką paskirta ir galutinė subendrinta bausmė yra nepropor­cin­gai griež­ta ir prieštarauja tei­sin­gumo principui.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą ap­kaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pa­grindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nu­teis­tojo A. K. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.

Kauno apygardos teisme gauta Kauno vals­ty­bės garan­tuo­ja­mos teisinės pagalbos tarnybos pa­žy­ma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nu­ro­doma, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje an­tri­nės tei­­si­nės pa­galbos, tei­kiamos nuteistajam A. K., iš­laidas sudaro 23,16 eurų. BPK 322 str. 1 d. im­pe­ratyviai nuro­dy­ta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja pro­ku­ro­ras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apelia­ci­nia­me procese, sie­kiant užti­k­rinti run­gi­mo­si principo įgy­ven­dinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gy­nybos pusės. Valstybė turi pareigą už­tikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiekvienam bau­džia­mojon atsa­ko­mybėn trau­kia­mam as­me­niui, nepaisant jo turtinės padėties. Todėl antrinės tei­si­nės pagalbos iš­lai­dų priteisimas iš ape­lian­to gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarp­tau­tinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Kons­ti­tu­ci­jos, tiek baudžiamojo proceso įsta­tymo ga­ran­tuo­jama teise gintis nuo pa­reikš­to kaltinimo. Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisi­nės pagalbos išlaidas iš A. K. neten­kinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.