Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Ž. parodė pripažįstantis savo kaltę. Teigė, jog 2014 m. liepos mėn. nuomavosi butą Burbiškėse. Šalimais gyveno jo draugas S. Ž.. Vieną dieną pastarasis atėjo pasiskolinti pinigų, 100 Lt, kurių jam reikėjo „dozei“, t. y. narkotinių medžiagų įsigijimui (jis pats laikotarpiu, kai nurodytoje vietoje nuomojosi butą, narkotinių medžiagų buvo vartojęs du kartus). S. Ž. žinojo, kad jis turi pinigų, buvo gavęs atlyginimą, todėl ir kreipėsi į jį su minėtu prašymu. Jis atsisakė skolinti pinigų, tačiau šis po kurio laiko vėl sugrįžo ir pradėjo pasakoti žinantis butą, kur gyvena senyvo amžiaus moteris, turinti pinigų, t. y. pasiūlė jam padaryti šį nusikaltimą. S. Ž. jam pasakojo, kad pažįsta tos moters sūnų, kad, apsimetus sūnaus pažįstamu, nebūtų sunkumų patekti į butą. Anot S. Ž., jis pats to negali padaryti, kadangi moteris gali jį atpažinti. Sunku paaiškinti, tačiau jis sutiko su S. Ž. pasiūlymu, suviliojo noras lengvai gauti pinigų, dėl ko po to teko labai pasigailėti. Jis kartu su S. Ž. nuėjo iki (duomenys neskelbtini), draugas jam atidarė laiptinės duris (suvedė kodą), abu užkilo į 5 aukštą, kur S. Ž. jam parodė butą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) numeriu, ir pats pasišalino. Jis paskambino į duris, kurias netrukus atidarė senyvo amžiaus moteriškė. Jis, pamokintas S. Ž., pasakė esantis nuo jos sūnaus V., paaiškino, kad šios sūnus pats neva negalėjo atvažiuoti, tačiau paprašė jo užeiti ir pasiteirauti, kaip jai sekasi. Po tokių žodžių moteris jį iš karto įsileido. Užėjęs jis iš karto nieko nedarė, kalbėjosi su ja, tačiau daugmaž po 10 min. pasakė, kad jam reikalingi pinigai, jis atėjo jų paimti. Moteris sakė, kad jokių pinigų neturi, tačiau jis nurodė pats paieškosiantis ir moteriai liepė sėdėti ant sofos. Vos tik ji pradėdavo nuo jos keltis, jis ją iškart pasodindavo atgal. Moteris suprato, kokiu tikslu jis pas ją atėjo, išsigando. Jis visur ieškojo pinigų, tačiau nerado. Kambaryje ant stalo pastebėjo geltonos spalvos laikrodį bei mobiliojo ryšio telefoną (atrodo, „Samsung“), kuriuos pasiėmė. Tuomet paėmęs nukentėjusiąją už pažastų, nusivedė iki kito kambario (svetainės), pasodino pastarąją ant lovos, o pats ėmė ieškoti pinigų. Nukentėjusiajai buvo nurodyta sėdėti ramiai, tačiau ši bandė keltis. Kai tik ji atsistodavo, jis ją pastumdavo atgal, po ko šis vėl nukrisdavo ant sofos. Vienu metu, kai jis ieškodamas pinigų rausėsi po sekciją, pamatė, kad ši vėl stojasi, ir jis sukdamasis ranka sudavė šiai į skruostą. Po to vienu momentu moteris pradėjo šaukti, dėl ko jis tyčia ranka (plaštaka) trenkė jai į kairį žandą. Matė, kad po suduotų smūgių moteriai iš lūpos ar nosies pradėjo bėgti kraujas. Taip pat nurodė, kad vienu metu, kol dar ieškojo pinigų ir nebuvo radęs, jis nuėjo į virtuvę atsigerti vandens, iš kur atsinešė virtuvinį peilį. Peilį pasiėmė tam, kad moteris labiau išsigąstų. Peilį laikė rankose tarp savęs ir jos, priėjęs prie moters pasakė, kad ši geriau nerėktų, kitaip gali būti blogiau (prie gerklės prikišęs nebuvo, nesakė, kad papjaus, taip pat negrasino išžaginti). Moteris buvo išsigandusi, verkė. Pinigus rado sekcijoje po patalyne, jie buvo sudėti į voką, tuo metu jų neskaičiavo, tačiau vėliau, S. Ž. suskaičiavus, paaiškėjo, kad jų buvo 3 000 Lt (100 ir 200 kupiūromis). Apklausiamas kaltinamasis neneigė, kad jam stumiant nukentėjusiąją ant sofos, ši galėjo keletą kartų nugriūti ant grindų. Taigi suradęs pinigus, paėmęs telefoną ir laikrodį, jis išėjo iš buto, kur jo lauke laukė S. Ž.. Jis pastarajam viską atidavė. S. Ž. suskaičiavo pinigus ir jam davė 1 000 Lt, kuriuos jis išleido savo reikmėms. Atsimena, kad tos pačios dienos vakarą padėjo S. Ž. įsigyti automobilį „Honda Civic“, raudonos spalvos. Automobilį pastarasis pirko Burbiškėse, mokėjo 600 Lt. Po to, kai S. Ž. buvo sulaikytas ir suimtas, jis jo paprašė nueiti į namus, paimti iš ten laikrodį, nunešti jį į lombardą o pinigus pervesti į jo sąskaitą. Jis taip ir padarė – nuėjęs S. Ž. kambaryje rado laikrodį, paėmė ir kartu su pažįstamu A. A. nunešė priduoti į lombardą, kur gavo 200 Lt. Šių pinigų jis S. Ž. nepervedė, o išleido savo reikmėms. Dėl mobiliojo ryšio telefono nieko tiksliai paaiškinti negali, jį, kaip minėjo, atidavė S. Ž.. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Sunku ir jaučia kaltę, kad pakėlė ranką prieš garbaus amžiaus moterį. Atsiprašo dėl tokio savo elgesio tiek jos, tiek jos artimųjų. Gailisi, kad sutiko su S. Ž. įkalbinėjimais, padarė didelę klaidą. Atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (t. 2, b. l. 179-181).

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos 2014-11-18 apklausos metu tuo metu įtariamasis A. Ž. parodė pripažįstantis savo kaltę. 2014 m. liepos mėn. antroje pusėje atsikraustė gyventi pas G. B., Burbiškių rajone, tikslaus adreso nurodyti negali. Tai yra nuosavas namas, kuriame gyvena trys šeimos, tarp jų ir jo draugas S. Ž. su mama ir broliu. Prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su sužadėtine J. D. ir jos mažamečiu vaiku. Iš namų į Burbiškių rajoną persikėlė, nes susipyko su pastarąja. Kol gyveno pas G. B., pabendraudavo su S. Ž.. 2014 m. liepos mėn. pradžioje dėl nugaros traumos išėjo iš darbo ir, kol gyveno Burbiškėse, nedirbo, tačiau buvo gavęs paskutinį atlyginimą (2 500 Lt) ir iš šių pinigų gyveno. Tuo metu darbo biržoje registruotas nebuvo. Per laikotarpį, kuomet gyveno pas G. B., ne daugiau kaip 3 kartus buvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Tiksliai prisiminti negali, bet kažkur iki sulaikymo dienos, daugmaž pusę metų naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „Nokia“, jis buvo paprasto senesnio modelio, su mygtukais, jame buvo įdėta UAB „Tele2“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). SIM kortelė yra abonentinė ir registruota jo vardu. Tiksliai dienos pasakyti negali, bet gali būti, kad įtarime nurodytą dieną, t. y. 2014-07-27, apie 11.00 val., pas jį į nuomojamą būstą atėjo S. Ž., kuris paprašė paskolinti pinigų, nurodydamas, kad jų reikia „dozei“ nusipirkti. S. Ž. atsakė, kad pinigų neturi ir jis išėjo. Iš tikrųjų pinigų turėjo (kelis šimtus litų), tačiau jam skolinti nenorėjo, nes žinojo, kad negrąžins. Pats tą dieną buvo blaivas, narkotinių medžiagų taip pat nebuvo vartojęs. Po kelių akimirkų S. Ž. vėl grįžo pas jį ir papasakojo, kad žino butą, kuriame gyvena jo pažįstamo vaikino mama ir ji turi pinigų. Pasidomėjus, iš kur pažįsta minėtą vyrą, S. Ž. atsakė, kad kelis kartus su juo buvo susitikęs. Taip pat pasakė, jog žino kad to asmens (vyro) nėra namuose pas motiną, todėl galima apgaulės būdu patekti pas ją į būstą ir pavogti pinigus. S. Ž. paaiškino, kad pats pas moterį eiti negali, nes jį gali atpažinti tiek iš balso, tiek iš išvaizdos, nes yra buvęs pas moterį kartu su jos sūnumi. Sutiko taip pasielgti, nes susigundė galimybe lengvai gauti pinigų. S. Ž. sakė, kad pas minėtą moterį turi būti pinigų, keli tūkstančiai litų. Kartu su S. Ž. nuėjo iki namo, kuriame gyvena minėta moteris, kelią rodė S. Ž., pats ankščiau ten nėra buvęs. S. Ž. privedė jį prie laiptinės, surinko durų kodą, nuvedė iki buto durų ir jį paliko. Gali būti, kad tai įtarime nurodytas adresas, t. y. (duomenys neskelbtini). S. Ž. žadėjo laukti prie laiptinės. Paskambinęs į duris, moteriai paklausus, kas skambina, atsakė, kad atėjo nuo V. Ž. ir moteris atidariusi duris įsileido į vidų. Kiek pamena, tą dieną mūvėjo mėlynos spalvos džinsines kelnes, trumpomis rankovėmis sportiniais marškinėliais, avėjo juodos spalvos klasikinius batus. Užėjęs į butą iš karto nepuolė ieškoti pinigų, iš viso nenorėjo smurtauti prieš moterį ir sukelti jai skausmo, norėjo tyliai ramiai paimti pinigus ir išeiti. Kur buvo padėti pinigai, nežinojo. Užėjęs į butą, jie su jame buvusia senyvo amžiaus moterimi nuėjo į kambarį (įėjus iš laiptinės jis randasi koridoriaus gale). Kambaryje jie su moterimi sėdėjo ir kalbėjosi. Po to jis moteriai pasakė, kad jam reikia pinigų, pasakė, kad pasiims juos ir išeis. Moteris atsakė, kad pinigų neturi, todėl jis pats pradėjo kambaryje ieškoti pinigų. Apžiūrėjo spintą, staliuką, tačiau pinigų nerado. Kambaryje nuo staliuko paėmė auksinės (geltonos spalvos) laikrodį su juodos spalvos apyranke ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Moteris kelis kartus atsistojo nuo lovos, bet jis abejomis rankomis suimdavo moterį už pečių ir pasodindavo ant lovos, sakydamas, kad sėdėtų. Neradęs pinigų minėtame kambaryje, nuėjo į kitą (svetainę), pereinant iš vieno kambario į kitą, dar koridoriaus patalpoje apžiūrėjo stovėjusią spintelę, tačiau ten taip pat pinigų nerado. Į kitą kambarį (svetainę) ėjo kartu su buto šeimininke. Įėjus į kambarį moteriškei vėlgi pasakė sėdėti ant lovos, o pats pradėjo ieškoti pinigų. Apžiūrėjo spintelę su stalčiais, ant kurio stovi televizorius, jį iškraustė, bet pinigų nerado. Po to pinigų pradėjo ieškoti sekcijoje. Apžiūrėjo sekcijoje sudėtus servizus, stalčius, lentynas. Sekcijos dalyje (arčiau prie sienos), po patalyne rado šviesios spalvos voką, kuriame buvo sudėti pinigai kupiūromis po 100 Lt ir 200 Lt. Iš voko pasiėmė pinigus, juos įsidėjo į kelnių kišenę. Ar kambaryje buvo stiklinė žuvis, kartoninės, medinės dėžutės, neatsimena ir pasakyti negali. Moters nei karto smarkiai nepastūmė, kad ji nukristų, nėra toks maniakas, kad žalotų senyvo amžiaus moterį. Būnant svetainėje moteris kelis kartus buvo atsistojusi, bet jis vėl rankomis ją suimdavo už pečių ir pasodindavo ant lovos. Vienu momentu, kuomet apžiūrinėjo sekciją, moteris atsistojo ir ėjo link durų, jis atsistojęs, sukdamasis ranka norėjo sustabdyti ją, bet nuo rankos mosto plaštaka sudavė moteriai į kairį skruostą. Prieš jam surandant pinigus, moteris dar kartą buvo atsistojusi ir pradėjo šaukti. Norėdamas, kad nusiramintų ir nutiltų, priėjo prie jos ir plaštaka vieną kartą trenkė moteriai į kairį skruostą. Pamatė, kad po smūgio toje vietoje iš karto atsirado mėlynė, veido dalis ištino, jam atrodo, kad iš nosies net pradėjo bėgti kraujas. Tada moteris sėdėjo ant grindų prie sofos ir dejavo. Suradęs pinigus dar nuėjo į virtuvę, iš įpročio pažiūrėjo pro langą, į puodelį prisipylė vandens ir atsigėręs išėjo iš buto. Nesutinka, jog moteriai grasino peiliu ir vartojo grasinančius žodžius „išžaginsiu, o vėliau perpjausiu gerklę. Kieme jo laukė S. Ž., su juo kartu ėjo link Burbiškių. Einant suskaičiavo pinigus, viso buvo 3 000 (trys tūkstančiai) litų, pinigus paėmė S. Ž. dalį, t. y. 1000 (vieną tūkstantį) litų, perdavė jam, o likusius pasiliko sau. Laikrodį ir mobiliojo ryšio telefoną pasiėmė S. Ž.. Atrodo, tą patį vakarą S. Ž. susitarė su Burbiškėse gyvenančiu T. (kitų anketinių duomenų nežino) ir sutarė apžiūrėti automobilį, kurį pardavinėjo. Kartu su S. Ž. nuėjo, apžiūrėjo automobilį ir nusipirko, atrodo, už 600 Lt, pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė S. Ž. savo vardu. Ar S. Ž. automobilį užregistravo „Regitroje“, nežino. Tai buvo raudonos spalvos automobilis Honda Civic, valstybinių numerių neprisimena ir nurodyti negali. Kitą dieną, t. y. 2014-07-28, S. Ž. už vagystę sulaikė Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 4 policijos komisariato pareigūnai, kartu sulaikė ir jį. Kol sėdėjo tarnybiniame automobilyje, ištaikęs progą S. Ž. tyliai jam pašnibždėjo, kad jeigu jį sulaikys, iš jo kambaryje esančios spintelės stalčiaus paimtų laikrodį, jį priduotų ir pinigus pervestų į jo sąskaitą. Kai jį (A. Ž.) paleido, nuėjo ir iš minėtos vietos paėmė laikrodį. Kuomet ieškojo daiktų, kambaryje buvo S. Ž. brolis A., kurio pavardės nežino, mano, kad jis pačio momento, kuomet paėmė laikrodį nematė. Tiksliai negali įvardinta dienos, kada pridavė laikrodį. Atsimena, jog tą dieną pas jį atėjo A. A., bendraujant jo paklausė, kur galėtų priduoti laikrodį. A. A. nurodė lombardą, esantį Vilniaus autobusų stotyje, ten jie kartu ir nuvyko. Lombarde tuo metu dirbo dvi moterys. Moterys apžiūrėjo laikrodį ir už jį sumokėjo 200 Lt, jis neprisimena, ar pardavėja užpildė kokį nors kvitą. Pinigus išleido savo reikmėms. Kur S. Ž. padėjo mobiliojo ryšio telefoną, nežino. 1 000 Lt taip pat išleido savo reikmėms. Pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, nori atsiprašyti nukentėjusiosios, taip pat nori atlyginti jai padarytą žalą. Ateityje pasižada nebenusikalsti (t. 2, b. l. 9-18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji T. L. parodė, kad viena gyvena (duomenys neskelbtini). 2014-07-27, apie 12.00 val., jai būnant namuose, į durų skambutį kažkas paskambino. Priėjusi prie durų, išgirdo, kaip už durų stovintis asmuo prašo atidaryti duris, tačiau ji liepė eiti nuo durų. Tuomet už durų buvęs vyriškis pasakė, kad jį atsiuntė jos anūkas V. L., paprašęs pasakyti, kad jis atvažiuos rytoj. Moteris pasakė supratusi ir vėl liepė eiti nuo durų, nes jo neįleis, tačiau vyriškis toliau skambino ir prašėsi įleidžiamas. Ji nežino, kodėl patikėjo, bet atrakino buto duris ir įsileido į vidų. Vyriškis įbėgęs į butą liepė duoti jam pinigų, atsakius, kad neturi, ją pastūmė, nuo ko ji pargriuvo. Tuomet vyriškis pradėjo vaikščioti po butą ir ieškoti pinigų, suprato, kad čia plėšikas. Ji atsistojo ir bandė išbėgti iš buto. Tai pamatęs, vyriškis pribėgo ir dar kartą smarkiai ją pastūmė, nuo ko ji vėl pargriuvo ant grindų. Tada vyriškis užrakino buto duris ir liepė pasakyti, kur yra pinigai, ji atsakė, kad yra ligotas žmogus ir pinigų neturi, nes visus išleidžia vaistams pirkti. Vyriškis liepė nemeluoti ir pasakė, jog žino apie tai, kad turi pinigų. Tuomet vyriškis vėl pradėjo vaikščioti po butą ir viską vartyti iš spintų, ieškodamas pinigų bei juvelyrinių dirbinių. Ji vėl mėgino atsistoti ir nueiti prie lango, pasišaukti pagalbos, tačiau vyriškis pribėgo ir pargriovė ant grindų, bei, iš kažkur išsitraukęs peilį, kurio apibūdinti negali, prikišo jai prie gerklės sakydamas, kad jeigu dar kartą mėgins kviestis pagalbos, ją išžagins ir perpjaus gerklę. Išsigandusi prašė nieko nedaryti, tačiau jis toliau reikalavo atiduoti pinigus. Klausdama, ką tu darai su senu žmogumi, sulaukė atsakymo, kad ir jis turi seną ligotą motiną, kuriai 75 metai. Vėliau vyriškis atitraukė peilį ir toliau ieškojo pinigų. Kol vyriškis vaikščiojo po namus, pasidomėjo, kur gyvena, ir jis atsakė, kad gyvena prie parduotuvės „Maxima“, esančiame name pažymėtame 12 numeriu, Naujininkų rajone. Po kiek laiko vyriškis rado auksinį laikrodį, 1 000 litų vertės, ant kurio buvo inicialai T. M. (T. M.). Laikrodžio apyrankė buvo prasta, medžiaginė. Vyriškis paėmęs laikrodį priėjo prie jos ir paklausė, ar jis yra auksinis, atsakius, kad nežino, jis vėl prirėmė jai prie gerklės peilį ir liepė pasakyti, kur yra pinigai. Tada vyriškis nuėjo į svetainę, išvertęs spintą rado 3 000 litų. Priėjęs prie jos ranka, neprisimena kiek kartų, smūgiavo į veidą. Po to vyriškis greitai išbėgo iš buto. Vyriškis pagrobė auksinį laikrodį ir 3 000 litų. Kai išbėgo, ji nuėjo pas kaimynę, iškvietė policiją. Vyriškis, įsibrovęs į butą, atrodė apie 30 metų amžiaus, maždaug 180 cm ūgio, labai liekno kūno sudėjimo, tamsios spalvos (rudų) trumpai kirptų plaukų, dantys sugedę, veidas lieknas, daugiau išskirtinių požymių nepastebėjo. Kaip vyriškis buvo apsirengęs neatsimena. Kas galėjo vyriškį atsiųsti pas ją į butą, nežino (t. 2, b. l. 56-58). Papildomų apklausų metu nukentėjusioji T. L. nurodė, kad ją apiplėšęs vyriškis bute lakstė po kambarius, iš spintų išvertė visus daiktus, ieškojo pinigų. Asmuo kelis kartus buvo nuėjęs į virtuvę, kur iš stiklinės gėrė vandenį. Kuomet pirmą kartą buvo atvykę policijos pareigūnai, ji dėl patirto šoko pamiršo jiems apie tai pasakyti. Vyras kalbėjo rusų kalba. Mobiliojo ryšio telefonu būdamas bute jis nesinaudojo. Peilis, kuriuo vyriškis jai grasino, buvo iš jos buto, tik tai pamiršo atvykusiems pareigūnams paminėti. Po įvykio ji naudojasi tiek peiliu, tiek stikline. Be to, pastebėjo, kad be pinigų ir laikrodžio dar pagrobtas ir mobiliojo ryšio telefonas, kurio modelio įvardinti negali, nes neprisimena. Jame buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į „Žalgirio ligoninę“. Pati to asmens niekada nėra mačiusi. Asmens, vardu A. Ž., nepažįsta. S. Ž. yra jos anūkas, kuris šiuo metu miręs. Kol buvo gyvas, S. Ž. pas ją į namųs niekada nėra atsivedęs savo draugo. Dėl plėšimo jai padaryta 4 020 litų žala, t.y. pavogtas mobiliojo ryšio telefonas, iš sūnaus žodžių, 20 Lt vertės, auksinis laikrodis 1 000 Lt vertės, 3 000 Lt grynųjų. Po įvykio gydėsi, pirko įvairius vaistus, gydosi iki šiol, prastai jaučiasi, sunkiai miega naktimis, viena bijo būti namuose. Po įvykio, tą pačią dieną, buvo išvežta į ligoninę. Dėl patirtų išgyvenimų nori pareikšti civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, viso 10 000 litų sumai. Turtinei žalai atlyginti reiškia 4 020 litų civilinį ieškinį (t. 2, 59-61, 63).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas V. L. parodė, kad 2014-07-27 su šeima buvo Šventojoje. Apie 15 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo mamos T. L. kaimynė, kuri pranešė, kad kažkas įsibrovė į pastarosios butą, ją sumušė ir apiplėšė. Apie 17.30 val. jis atvažiavo į mamos butą, bet ši jau buvo išvežta į ligoninę. Jo daiktai iš mamos buto nebuvo pavogti. Sužinojo, kad mama yra paguldyta į Žalgirio ligoninę dėl stipraus galvos ir veido sumušimo. Nuvykus į ligoninę, mama pasakė, kad ją užpuolė aukštas lieso kūno sudėjimo vyras. Vyras priėjęs prie durų pasakė, kad jį atsiuntė sūnus V., o pats V. ateis vakare. Kadangi mama prastai jautėsi, daugiau apie įvykį neklausinėjo (t. 1, b. l. 81). Papildomos apkausos metu liudytojas V. L. parodė, kad pavogė jo mamos juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“, kuris buvo seno modelio su mygtukais. Telefoną jis pats pirko už 80 litų, naują, su dokumentais, bet ar juos turi, negali pasakyti. Mobiliojo ryšio telefonas šiai dienai vertas 20 litų, jis buvo mažai naudotas, nesubraižytas, išskirtinių požymių neturėjo (t. 1, b. l. 82-83).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad kad turi draugą vardu A., kitaip jį dar vadina „S.“ arba „B.“, su juo susipažino 2006 metais per bendrus draugus, bet susitinka labai retai. Tiksliai pasakyti negali, bet šių metų vasarą, kažkur liepos mėnesio pabaigoje, tikslios dienos pasakyti negali, jis buvo svečiuose pas A., jis tuo metu nuovamosi kambarį (duomenys neskelbtini), pas moterį vardu G. A. yra aukšto ūgio, maždaug 175 cm., liekno kūno sudėjimo, jo net skruostai nuo lieknumo buvo tuo metu įdubę. Jo mobiliojo ryšio telefono adresatų knygelėje įvestas A. kontaktinis telefono numeris užvardintas „SANIA-seryj“, tai Nr. (duomenys neskelbtini). Būnant pas A. namuose, atrodo, išsikrovė asmeninis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6303i Classic“ IMEI: (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi maždaug metus laiko, jame įdėta operatoriaus UAB „Tele2“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojasi irgi apie metus laiko. Pas A. kambaryje matė kelis mobiliojo ryšio telefonus, kiek prisimena buvo „Blacberry“, „Sony Ericson“, du „Nokia“, todėl paprašė pasinaudoti vienu iš jų. Ar pas jį buvo „SAMSUNG“ mobiliojo ryšio telefonas, neprisimena. Į kokį telefono aparatą buvo įdėjęs savo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, nes neprisimena, bet pasinaudojo labai trumpai, tik kelias valandas. Būnant pas jį, A. papasakojo, kad jų bendras pažįstamas S. Ž. yra suimtas dėl įvykdytos vagystės (šiuo metu jis jau yra miręs, nes įkalinimo įstaigoje pasikorė). Taip pat pasakojo, kad kartu su S. Ž., jis (A.) iš Burbiškėse gyvenančių jaunuolių nusipirko raudonos spalvos automobilį „Honda Civic“. Sakė, kad jį užregistravo S. Ž. vardu. Kiek mokėjo už automobilį, nežino, neklausė, iš kur turėjo pinigų. A. pasakė, kad jam reikia pinigų, parodė geltonos spalvos mažą apvalų laikrodį, be apyrankės ir paklausė kur galėtų priduoti. Jis patarė, kad laikrodį gali priduoti lombarde, esančiame autobusų stotyje, Vilniuje, ir kartu autobusu nuvažiavo į minėta vietą. Lombardas įsikūręs pačiame autobusų stoties pastate, laukiamojoje salėje. Tuo metu lombarde dirbo dvi moterys, viena tamsiais plaukais, kita šviesiai plaukais, jos apžiūrėjo laikrodį, pasiūlė sumokėti 200 litų. A. sutiko ir paėmė du šimtus litų. Nors buvo kartu, bet kol S. bendravo su pardavėjomis, jis vaikščiojo po lombardą, apžiūrinėjo prekes ir nematė, ar A. pardavėjoms pateikė kokį nors savo asmens dokumentą, ar pardavėjos pildė kokius nors dokumentus taip pat nematė. Pinigus (200 litų) pasiėmė A., jam nedavė nei lito. Išėjus iš lombardo, išsiskyrė ir nuo to karto A. daugiau nebematė, nebendravo net telefonu, nors jis jam dar vėliau skambino, bet nekėlė ragelio. Iki šio susitikimo su A. dar buvo susitikęs kažkur mieste ir vienu metu būnant parduotuvėje jo piniginėje pamatė kelias kupiūras po 100 litų, kiek galėjo būti pinigų - nežino. Negali pasakyti, ar jis tuo metu dirbo, nežino ir to, ar buvo registruotas darbo biržoje. Žinojo, kad jis tuo metu vartojo narkotikus, bet iš kur gaudavo pinigų kvaišalams pirkti, nežino, jo neklausė. Kiek žino po to jis išsikraustė iš Tunelio gatvės (t. 1, b. l. 154-155).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. B. parodė, kad tiksliai prisiminti negali, bet šią vasarą, mėnesio nurodyti negali, pas ją savaitę ar dvi, gyveno asmuo, vardu A., kurio pavardės nežino, prieš išsikraustant sakė, kad važiuos pas motiną. Po to jo daugiau nebematė. A. aukšto ūgio, liekno kūno sudėjimo. Jos kieme dabar stovi raudonos spalvos automobilis HONDA CIVIC, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kiek matė, jį vairavo kaimynas S. Ž., kuris yra miręs. Žino, kad A. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau negali pasakyti, kokio konkrečiai modelio (t. 1, b. l. 86-87).

Ikiteisminiame tyrime liudytoja Č. L. parodė, kad jos sūnus S. Ž. 2014-07-31 pasikorė, būdamas Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Prieš tai jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Jai, kaip motinai, buvo paskirta saugoti jam priklausantį raudonos spalvos automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėta automobilį sūnus pirko 2014 m. liepos mėnesį, per pusę kartu su draugu A., kurio kitų anketinių duomenų nežino, dar jį vadina „B.“, kur jis gyvena pasakyti negali, nes nežino. Kažkur mėnesį laiko jis nuomavosi gyvenamą plotą kaimynystėje pas G. B., adresu (duomenys neskelbtini), kur po to A. išsikėlė, nežino. Už automobilį, kaip pasakojo sūnus, mokėjo 500 ar 600 Lt (t. 1, b. l. 91-92).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Š. parodė, kad šių metų vasarą, nei dienos, nei mėnesio prisiminti negali, jis per skelbimą susirado ir nusipirko raudonos spalvos automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį oficialiai užregistravo savo vardu. Kažkur po dviejų savaičių nusprendė automobilį parduoti, todėl įdėjo skelbimą į internetinį puslapį www.autogidas.lt, nurodė kainą 700 litų. Tiksliai neprisimena, bet kažkur po dviejų dienų nuo skelbimo patalpinimo į internetinį puslapį, jam į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, prisistatęs S. vardu. Jis atpažino, kad tai yra S. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Burbišėse gyvena jo tėvas. Kadangi pas jį dažnai lankydavosi, žino, kad netoliese gyvena toks S. Ž., yra su juo bendravęs. Tą pačią dieną, kai skambino dėl automobilio, su juo ir susitiko. Automobiliu atvažiavo į Burbiškes. Sergėjus automobilį atėjo apžiūrėti kartu su draugu A., kitaip jį dar vadina S. S. yra kelis kartus matęs, kai atvažiuodavo su S. Daugiau apie jį nieko nežino. Susitikimo metu S. buvo liekno kūno sudėjimo, kaip buvo apsirengęs neprisimena ir pasakyti negali. Jis yra maždaug 30-35 metų amžiaus, apie 182 cm. ūgio, šviesių trumpai kirptų plaukų, jį pamatęs pažinti galėtų. Automobilį jiems pardavė už 600 litų. Pinigus S. su S. mokėjo per pusę, abu po 300 litų. Pinigai buvo kupiūromis po 100 litų. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė su S. Ž.. Kiek žino, S. Ž. automobilio „Regitroje“ savo vardu neužregistravo. S. telefono numerio išsaugojęs neturi. Nesidomėjo, iš kur jie gavo pinigų automobilio pirkimui. Nežino, ar S. Ž. kur nors dirbo (t. 1, b. l. 107-108).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji T. L. kaip panašų atpažino A. Ž. (t. 1, 68-72)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. A. atpažino A. Ž. (t. 1, b. l. 137-139).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja G. B. atpažino A. Ž. (t. 1, 88-90)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja Č. L. atpažino A. Ž. (t. 1, b. l. 93-95).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas T. Š. atpažino A. Ž. (t. 1, b. l. 109-112).

2014-07-27 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7-34).