Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rositos Patackienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens M. P. atstovui advokatui Mariui Navickui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą dėl vilkinimo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, G. Ž. , Leokadija Zdanovič, M. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad pareiškėjo motina M. R. perleido jo tėvui I. D. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjo motinos tėvas K. R. (duomenys neskelbtini) kaime iki 1940 metų nuosavybės teise turėjo ne mažiau 3,8 ha žemės. Šiame žemės sklype yra pareiškėjui nuosavybės teises priklausantis gyvenamasis namas ir kiti statiniai, kuriuos pareiškėjas paveldėjo iš tėvo po jo mirties.

Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002 01 31 sprendimu Nr. 203V patvirtino pareiškėjo tėvui I. D. grąžintino sklypo ribas bei plotą – 9680 kv.m. (duomenys neskelbtini) kaime. Jis 2002 02 24 gavo raštą, kuriame žemėtvarkos skyriaus vadovė nurodė, jog, pateikus skyriui notariškai patvirtintą kopiją dokumento, kad K. R. turėjo žemės Vilniaus mieste iki 1940 metų nacionalizacijos, bus ruošiamas sprendimo projektas. Pareiškėjo tėvas tokį dokumentą pateikė. Tačiau sprendimas iki šiol nepriimtas. Dėl to 2004 07 05 buvo pateiktas skundas, 2004 08 12 gautas atsakymas. Rašte buvo nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus turimą 1932 m. planinę medžiagą, tuomet pareiškėjo tėvui priklausiusi namų valda nėra buvusio savininko K. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, todėl nuosavybės teisė gali būti atkurta į ne didesnį kaip 0,2 ha žemės sklypą. Ankstesnis žemės sklypo vietos apžiūrėjimo aktas bei prie jo pridėtas žemės sklypo planas panaikinti 2004 05 11 įsakymu Nr. V-92. Iš šio atsakymo aišku, kad pakartotinai turi būti atlikti žemės kartografavimo darbai ir nuosavybės teisių į sklypą atkūrimas bus svarstomas iš naujo. Buvo panaikinta sena kartografija ir atlikta nauja.

Vilniaus m. valdybos sprendimas patvirtinti grąžintino sklypo ribas galioja, nes šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis. Ši teritorija yra detaliai suplanuota, detalusis planas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 05 30 sprendimu Nr. 324.

Atsižvelgiant į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 2 ir 4 punktus, taip pat 2 dalį, nuosavybės teisės į pareiškėjo senelio K. R. valdytą žemės sklypą atkurtinos pareiškėjo tėvo I. D. vardu ir turi būti perduotos pareiškėjui, kaip tėvo įpėdiniui. Pareiškėjo tėvas I. D. mirė (duomenys neskelbtini), nesulaukęs žemės grąžinimo. Pareiškėjas remiasi minėto įstatymo 17 straipsniu ir aiškina, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų įstatyme nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Remiasi ir 1997 09 29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 111 punktu ir teigia, kad atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad kompetentingos institucijos vilkina priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai (t. II, b. l. 113, 134). Teisme 2010 06 21 gautas pareiškėjo L. D. prašymas sustabdyti administracinę bylą ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kadangi Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu 2007 10 01 paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinimo negaliojančia L. D. vardu nuosavybės teisių į pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinę registraciją Registrų centro duomenų bazėje, dėl išreikalavimo turto iš svetimo neteisėto valdymo, iškeldinimo L. D. iš pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir įpareigojimo perduoti pastatus Vilniaus miesto savivaldybei. Teismo posėdyje nuspręsta šio prašymo netenkinti. Nuspręsta bylą nagrinėti, nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovei (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Paaiškina, kad vadovaujantis Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 34 punkto 2 papunkčiu I. D. gali būti perduodamas neatlygintinai naudojamas namų valdos žemės sklypas prie nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet ne didesnis kaip 0,2 ha.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007 02 13 raštu Nr. S17-23 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo su prašymu suformuoti 0,9680 ha žemės sklypą, suformuojant namų valdos sklypą iki 0,2 ha I. D. ir laisvą sklypą grąžinimui natūra pretendentams atkurti nuosavybės teisę į R. R. turėtą žemę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 03 15 raštu Nr. A51-4773-(2,5-MPD-O) atsisakė minėtą sklypą performuoti.

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 01 18 raštu Nr. (31)-1.2-188-(3.31) kreipėsi į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydama įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymą atlikti veiksmus, nurodytus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme bei Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Tvarkoje.

Informuoja, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2916/2008 pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą. Ginčas vyksta būtent dėl 2002 01 31 sprendimu Nr. 203V suformuoto sklypo.

Prašo atsižvelgti į tai, kad sprendimas minėtoje administracinėje byloje turės įtakos šios administracinės bylos nagrinėjimui bei, vadovaudamiesi ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p. mano, kad šios bylos nagrinėjimas stabdytinas.

Taip pat informuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 12 23 sprendimu administracinėje byloje Nr. I/15-1638-2004 atmetė pareiškėjo I. D. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją pateikti jam sprendimą, kuriuo jam atkurta nuosavybės teisė į 1,2740 ha K. R. turėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, perduodant nuosavybėn natūra 9680 kv.m. ploto žemės sklypą Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone, (duomenys neskelbtini), kurio ribos patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 01 31 sprendimu Nr. 203V. Tokiu būdu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių (šiuo atveju pareiškėjas yra mirusio pretendento paveldėtojas) tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, todėl vadovaudamasis ABTĮ 101 str. 1 d. 3 p. prašo nutraukti šią administracinę bylą.

Paaiškina, kad reikalavimas yra pareikštas dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reikalavime nurodyta, kad minėtas sklypas nuosavybės teise valdytas buvusio savininko K. R. Toks teiginys prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Prašo skundo netenkinti.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta (t. II, b. l. 114, 134). Byla nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ 78 str. 3 dalimi.

Taip pat Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymas dėl įpareigojimo pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimą Nr. 203V „Dėl žemės sklypo Pašilaičių k. ribų ir ploto nustatymo“ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuriuo prašoma performuoti savivaldybės valdybos sprendimu suformuotą 0,9680 ha namų valdos žemės sklypą – suformuoti neatlygintai nuosavybėn I. K. perduotiną jo naudojamą prie nuosavybės teise turimų statinių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą ir grąžintiną natūrą pretendentėms į R. R. turėtą žemę laisvos žemės sklypą.

M. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta (t. II, b. l. 116, 135). M. P. atstovas adv. Marius Navickas teismo posėdyje prašė skundo netenkinti. Pažymėjo, kad žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjas, yra kitoje vietoje, nei pastatai, dėl kurių vyksta ginčas, o buvusio savininko žemė yra užimta pastatais.

Vilniaus miesto Vykdomasis komitetas 1985 04 19 sprendimu Nr. 139 nusprendė patvirtinti gyvenamųjų namų, griaunamų dėl 1985 metų statybų, sąrašą pagal priedelį, kuriame ir buvo numatyta, kad dėl Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamųjų rajonų inžinierinių tinklų tiesimo turi būti nugriautas I. K. D. priklausantis individualus gyvenamasis namas (duomenys nesklebtini) kaime. Vykdomasis komitetas 1986 06 25 sprendimu Nr. 238 patvirtino administracijos ir rajono įmonių bei organizacijų profesinių sąjungų komitetų sprendimus skirti butus limitų sąskaita ir įpareigojo gyvenamųjų plotų suteikimo skyrių išrašyti orderius, vadovaujantis priedu. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986 06 25 sprendimu Nr. 238 buvo patvirtintas piliečių, gaunančių butus naujai pastatytuose namuose ir atsilaisvinusiame fonde, sąrašas, kuriame (64 ir 65 numeriai) buvo numatyta, kad I. D. dviejų asmenų šeimai turi būti išduotas orderis dviejų kambarių butui Maršalo Bagramiano (dabar Žemynos g.) (duomenys neskelbtini) Vilniuje, o L. L. keturių asmenų šeimai – trijų kambarių butui Maršalo Bagramiano (dabar Žemynos g.) (duomenys nesklebtini), Vilniuje, į šiuos butus persikėlė I. D. ir jo šeimos nariai. Nuo persikėlimo momento pasibaigė I. D. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes jam ir jo šeimos nariams už griaunamą namą buvo tinkamai kompensuota (Butų kodekso 136 str.). I. D. ir jo šeimos nariams atlaisvinus ginčo pastatus, buvo panaikinta šių pastatų teisinė registracija jo vardu.

Toliau nurodo, kad vyko byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Nr. 2-5167-10/2001, kurioje atmestas pareiškimas (I. D. ir jo teisių perėmėjo L. D.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šioje byloje pareiškėjas siekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo pastatą (duomenys neskelbtini) .

Ši byla yra dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 02 12 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1015-258/2010) Generalinio prokuroro ieškinį patenkino iš dalies. Dėl šio sprendimo Generalinis prokuroras ir L. D. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinius skundus, kurie dar neišnagrinėti.

Vilniaus miesto valdybos 2002 01 31 sprendimu Nr. 203V „Dėl žemės sklypo (duomenys nesklebtini) k. ribų ir ploto tvirtinimo“ patvirtintos individualios namų valdos 9680 kv.m. žemės sklypo Pašilaičių k. ribos, t. y. sklypo, kuriame yra pastatai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl kurių vyksta ginčas Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-1015-258/2010). Šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas, kad pastatus L. D. perduotų Vilniaus miesto savivaldybei. Dėl to mano, kad šios bylos negalima nagrinėti, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1015-258/2010 Vilniaus apygardos teisme. Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Prašo administracinę bylą sustabdyti, o netenkinus prašymo, atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (t. II, b. l. 115, 134), todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Tretieji suinteresuoti asmenys G. Ž. ir L. Z. atsiliepimo į skundą neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta (t. II, b. l. 117, 120, 135-136). Byla nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ 78 str. 3 dalimi.

Skundas netenkinamas.

M. R. 1991 12 31 padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Pašilaičiuose, į 7 ha žemės (t. I, b. l. 249). Šiame prašyme buvęs savininkas nenurodytas, nurodyti kiti galimi pretendentai – K. R., H. R.

M. R. 2001 10 08 Nuosavybės teisių į atkuriamą išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartimi perleido I. D. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą (t. I, b. l. 165). Šioje sutartyje nurodyta, kad perleidžiama nuosavybės teisė atkuriama į K. R. nuosavybės teisėmis valdytą Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto, (duomenys nesklebtini) kaime esantį 3,8220 ha ploto žemės sklypą, kuriame M. R. turi nuosavybės teisę į 1,2740 ha ploto žemės sklypą. Nurodytas pagrindas – Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 09 18 pažyma Nr. 1266 (t. I, b. l. 226). Byloje yra 2001 09 18 pažyma „Dėl K. R. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 205), kurioje konstatuojama, kad sklypas yra laisvas ir neužstatytas.

I. D. 2001 10 10 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, savininkas K. R., 3,8220 ha (t. I, b. l. 229).

Nuo 2001 07 27 gyvenamasis namas, esantis Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė I. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 169-172, t. II, b. l. 69).

Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002 01 31 sprendimu Nr. 203V „Dėl žemės sklypo Pašilaičių k. ribų ir ploto tvirtinimo“ patvirtino individualios namų valdos 9680 kv.m. žemės sklypo Pašilaičių k. ribas (t. I, b. l. 173).

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2004 05 11 įsakymu Nr. V-92 „Dėl K. R. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografijos panaikinimo“ K. R. iki 1940 m. turėtos žemėvaldos 2001 08 28 vietos apžiūrėjimo aktas bei prie jo pridėtas žemės sklypo planas buvo panaikinti (t. I, b. l. 162).

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2006 08 17 atliko pakartotinį buvusio savininko K. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo buvusiame (duomenys nesklebtini) kaime, Vilniaus mieste ribų kartografavimą bei surašė žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-55. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 09 08 raštu Nr. S17-169 šią kartografavimo medžiagą perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui su prašymu esant galimybei suformuoti žemės sklypo ribas. Vilniaus miesto savivaldybė 2006 12 18 raštu Nr. A51-21870-(3.6-PD-4) informavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad K. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtas žemės sklypas ties Gabijos ir Justiniškių g. (buv. (duomenys neskelbtini) k.) priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais, komercinės bei administracinės paskirties statiniu bei patenka į Gabijos g. teritoriją (t. I, b. l. 97-102).

I. D. dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) (t. I, b. l. 82-83). NMA 2007 03 30 pateikė atsakymą I. D. (t. I, b.l. 5-9). NMA rašte nurodyti sklypo formavimo etapai. Paaiškinama, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 01 31 sprendimo Nr. 203V priėmimo metu galiojančius teisės aktus I. D. prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo, ūkinių ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, galėjo būti suformuotas, pagal NMA rašto pateikimo metu galiojančius teisės aktus, ne didesnis kaip 0,20 ha žemės sklypas ir perduotas neatlygintinai nuosavybėn. Rašte nurodoma, kad, teisės aktų nustatyta tvarka nustatant namų valdos žemės sklypo dydį, neatsižvelgiama į tai, ar namų valda yra iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, ar ne nuosavybės teise turėtos žemės vietoje. Rašte nurodyta, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 01 31 sprendimu Nr. 203V suformuotos namų valdos žemės sklypo performavimo 2007 02 13 raštu Nr. S17-23 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. I. D. buvo atsakyta ir dėl jo nurodytų kitų pretendentų nuosavybės teisės atkūrimo eigos.

I. D. mirė 2007 06 27 (t. I, b. l. 35). I. D. pareiškėjo tėvas, o jo motina M. R. Buvęs žemės savininkas K. R. pareiškėjo motinos tėvas (genealogijos medis, t. I, b. l. 154).

Pareiškėjas siekia, kad nuosavybės teisės jam būtų atkurtos pagal 2002 01 31 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 203V suformuoto grąžinimui žemės sklypo ribas, t. y. jis teigia, kad jokių kliūčių atkurti jam nuosavybės teisę į suformuotą sklypą nėra.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2008 02 21 pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 01 31 sprendimą Nr. 203V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k. ribų ir ploto tvirtinimo“ (performuoti savivaldybės valdybos sprendimu suformuotą 0,9680 ha namų valdos žemės sklypą – suformuoti neatlygintinai nuosavybėn I. D. perduotiną jo naudojamą prie nuosavybės teise turimų statinių (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (bet ne didesnį kaip 0,2 ha) ir grąžintiną natūra pretendentėms į R. R. turėtą žemę laisvos žemės sklypą) (prijungta administracinė byla Nr. I-228-426/10).

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2010 04 19 pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisakė teismui paduoto reikalavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 04 19 nutartimi šią administracinę bylą nutraukė.

Šioje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2008 03 15 padavė prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir netenkinti I. D. prašymo. Procesas byloje buvo atnaujintas apylinkės teismo 2008 04 22 nutartimi. Tuomet I. D. teisių perėmėjas L. D. patikslino pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog I. D. nuosavybės teise Vilniaus rajone, Pašilaičių kaime valdė pastatus inventorinėje byloje pažymėtus atitinkamais numeriais bei turinčius atitinkamus plotus.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 10 09 sprendimu pirmesnis teismo sprendimas panaikintas, pareiškėjo I. D. ir jo teisių perėmėjo L. D. pareiškimas ir patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2009 02 11 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 04 22 nutartis ir 2008 10 09 sprendimas palikti galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 07 03 nutartimi minėtus teismų sprendimus paliko nepakeistus.

Be to, I. D. 2004 09 08 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo reikalavo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją pateikti jam sprendimą, kuriuo atkurta nuosavybės teisė į 1,2740 ha K. R. turėtą žemės sklypą Pašilaičių kaime, perduodant jam nuosavybėn natūra 9680 kv.m. ploto žemės sklypą Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone, Justiniškių 184, kurio ribos patvirtintos 2002 01 31 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 01 31 sprendimu Nr. 203V (prijungta administracinė byla Nr. I-15-1638/2004). Skunde šioje byloje pareiškėjas teigė, kad prašomas sprendimas buvo priimtas, tik jis jam neišduodamas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nurodytoji byla yra visiškai analogiška nagrinėjamai bylai ir dėl to yra pagrindas šią bylą nutraukti ABTĮ 101 str. 2 p. nurodytu pagrindu. Nagrinėjama byla yra dėl vilkinimo priimti sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 12 23 sprendimu pareiškėjo I. D. skundą atmetė. Teismas sprendimu nustatė, kad pareiškėjo prašomo sprendimo nėra. Tačiau teismas toje byloje taip pat pasisakė, kad nėra ir vilkinimo priimti sprendimą.

Šio ginčo atveju svarbu nustatyti, kaip vyko nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, kokie tarpiniai sprendimai buvo priimami, bei, ar visa surinkta medžiaga leidžia Vilniaus apskrities viršininko administracijai priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui, t. y. būtina nustatyti, ar VAVA vilkina sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą, tačiau būtent tokio sprendimo, kurio reikalauja pareiškėjas – pagal 2002 01 31 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 01 31 sprendimu Nr. 203V nustatytas sklypo ribas. Šios procedūros nustatytos Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau - Atkūrimo įstatymas), LR Vyriausybės 1997 09 29 nutarime Nr.1057 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau – ir Tvarka) bei kituose teisės aktuose.

Nustatyta, kad dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui į tėvo nuosavybės teise valdytą žemę pretendentei, pareiškėjo motinai M. R. pakako (2001 09 18 pažyma Nr. 1266), todėl galėjo būti atliekami žemės sklypo kartografavimo darbai. Tolimesnes procedūras tuo metu ir dabar reguliuoja Vyriausybės nutarimu patvirtinta Tvarka. Žemės sklypas kartografuotas, tai patvirtina 2001 09 18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 205) ir Sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo 2001 08 28 aktas (t. I, b. l. 206) su priedais – grafine kartografavimo medžiaga. Po to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001 10 23 raštu Nr. 31/01/17-2879 (t. I, b. l. 199) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu parengti žemės sklypo planą ne didesnį kaip 1 ha, tačiau kartu nurodyta, kad I. D. bus atkuriamos nuosavybės teisės į 1,2740 ha ploto žemės sklypą, suteikiant naudojamą namų valdos, esančios Pašilaičių g. žemės sklypą, o taip pat pilietis pageidauja, kad būtų grąžintas prie šio naudojamo žemės sklypo išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas. Taip pat nurodyta, kad ir prie statinių naudojamas žemės sklypas ir išlikęs laisvos žemės sklypas yra nuosavybės teisėmis turėtos žemės vietoje. Šis prašymas buvo įgyvendintas Vilniaus miesto valdybos 2002 01 31 sprendimu Nr. 203V (t. I, b. l. 13). Patvirtintos individualios namų valdos 9680 kv. m. ploto sklypo ribos, nustatytos žemės naudojimo sąlygos. Į šį suformuotą sklypą pateko pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kadangi VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001 10 23 raštu Nr. 31/01/17-2879 ir prašė suformuoti sklypą prie namų valdos Pašilaičių g. (nors pagal registro duomenis tai buvo Pašilaičių kaimas), kartu pateikė 2001 08 28 sklypo vietos apžiūrėjimo aktą, brėžinį, kuriame nurodyta, kad sklype yra pastatai. Minėta, kad 2004 m. šis 2001 m. kartografavimas, sklypo vietos apžiūrėjimo aktas, buvo panaikinti, o 2006 m. atliktas naujas buvusio savininko nuosavybės teise valdyto žemės sklypo kartografavimas, jį atlikus paaiškėjo, kad buvusio savininko iki nacionalizacijos valdyta žemė buvo kitoje vietoje, nei pareiškėjo nuosavybės teise valdomi pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Tuo laikotarpiu galiojusios Tvarkos 106 punkte buvo numatyta tokia procedūra:

„Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos miesto žemėtvarkos skyrius.

Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs miesto (rajono) mero (valdybos) pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms priima pagal detalųjį teritorijos (kvartalo) planą, piliečiui pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eiliškumą.

Piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose esančius žemę ir mišką nagrinėja miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi: šios tvarkos 12 punkte nurodytais dokumentais; Valstybinio žemės kadastro duomenų registro informacija apie piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises į žemę ar mišką, nustatytąja tvarka suteiktus ir naudojamus žemės sklypus miestuose, kai šie piliečiai prašo perduoti šiuos sklypus nuosavybėn neatlygintinai; miesto, rajono mero (valdybos) pateiktais individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotų privatizuotinų žemės sklypų miestuose detaliaisiais planais“.

Tuo laikotarpiu galiojusio Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis nustatė nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas į miestams iki 1995 06 01 priskirtą žemę:

„2. Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos:

1) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), <...> , bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje <...>. Kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir yra didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha, piliečiui pageidaujant, neatlygintinai nuosavybėn perduodamas šis didesnis prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, taip pat ir prie šio naudojamo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas (kai yra keli piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę, - jiems pageidaujant, neatlygintinai bendron arba šių statinių savininko nuosavybėn perduodamas šis didesnis prie statinių naudojamas ir išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas), nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų, bet ne daugiau kaip 1 ha bendro ploto Vilniuje <...> „.

Iš faktiškai atliktų veiksmų bei nurodyto tą laikotarpį galiojusio teisinio reguliavimo matyti, kad VAVA 2001 10 23 raštu Nr. 31/01/17-2879 kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją buvo sąlygotas dvejomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis – tuo, kad I. D. naudojo prie namų valdos žemės sklypą, bei tuo, kad kartografuotas nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypas buvo toje pačioje vietoje, kurioje buvo ir buvusio savininko žemės sklypas (t. y. natūra, pagal dabar galiojančios redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą). Minėtuose teisės aktuose nustatytas skirtingas reguliavimas, kai neatlygintai suteikiamas naudojamas prie namų valdos žemės sklypas, ir kai šis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje. Pastaruoju atveju žemės sklypas gali būti ir didesnis nei 0,2 ha, kaip ir buvo suformuota šiuo atveju – 9680 kv.m. Tiek I. D., tiek vėliau jo teisių perėmėjas L. D. siekia nuosavybės teisių atkūrimo buvusio žemės savininko K. R. nuosavybės teise turėtos žemės vietoje, pagal 2001 m. atliktą kartografavimą, kai buvusio savininko žemėje buvo fiksuojami ir pastatai, kurie nuosavybės teise nuo 2001 m. priklausė I. D., vėliau, pagal 2007 10 01 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-4769 perėjo L. D. nuosavybėn (t. II, b. l. 69, nekilnojamojo turto registro įrašas).

Pirmiau aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad šios dvi teisiškai reikšmingos sąlygos vėliau išnyko (dėl pastatų nuosavybės ginčas dar nebaigtas). Nors šiuo atveju civilinė byla dėl 2007 10 01 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2-4769 dar nėra pasibaigusi, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste tai neturi reikšmės, kadangi pareiškėjas reikalauja įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko valdytą žemės sklypą (natūra), kuris dėl to ir buvo suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės 2002 01 31 sprendimu Nr. 203V didesnis nei leidžiama, kai atkuriama nuosavybė ne buvusios žemės vietoje. Kaip paaiškėjo vėliau, atlikus naują 2006 m. buvusio savininko žemės kartografavimą, savininko K. R. iki 1940 m. žemės sklypas buvo kitoje vietoje, nei pareiškėjo nuosavybės teise valdyti pastatai, prie kurių ir suformuotas sklypas. Šią aplinkybę patvirtina ir administracinėje byloje Nr. I15-1638/2004 esanti medžiaga – VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 09 23 raštu Nr. 31/04/18-3001 teismui pateiktas sklypų ribų planas (administracinė byla Nr. I15-1638/2004, b. l. 134-137), iš kurio matyti, kad jau 2004 m. tapo žinoma, kad buvusio savininko žemė buvo kitoje vietoje, nei sklypas, suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 01 31 sprendimu Nr. 203V. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į šią bylą pateiktas susirašinėjimas su VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi (t. II, b. l. 125-131). Tokiu atveju, prie pareiškėjo nuosavybės teise registruotų pastatų jam galėjo būti suformuotas ne didesnis kaip 0,2 ha žemės sklypas, o buvo suformuotas 0,9680 ha žemės sklypas, kadangi 2002 m. buvo laikoma, kad pastatų vietoje yra ir buvusio savininko žemė, kas leido formuoti didesnį sklypą. VAVA atliktas 2001 m. žemės sklypo kartografavimas panaikintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2004 05 11 įsakymu Nr. V-92, 2006 08 17 atliktas pakartotinis buvusio savininko K. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribų kartografavimas, surašytas naujas Žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-55, dėl to minėta pirmiau procedūra pradėta iš naujo. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 09 08 raštu Nr. S17-169 naują kartografavimo medžiagą perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašydamas nustatyti, ar ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, prašant esant galimybei suformuoti sklypo ribas ir kt. (t. II, b. l. 125-129). Tuomet Vilniaus miesto savivaldybė 2006 12 18 raštu Nr. A51-21870-(3.6-PD-4) informavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad naujai kartografuotas buvusio savininko K. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtas žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei (t. I, b.l. 10-11, t. 2, b. l. 130-131). Taigi buvusio savininko žemė jau nepriskiriama laisvai (neužstatytai). Pareiškėjas neginčijo nei 2004 m. atlikto 2001 m. kartografavimo panaikinimo, nei 2006 m. atlikto kartografavimo teisingumo, todėl šiuo metu galioja 2006 m. atliktas buvusio savininko žemės sklypo ribų nustatymo aktas ir jo kartografinė medžiaga.

Dėl pastatų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5167-10/2001 dėl namo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo 2008 10 09 sprendimu buvo panaikintas 2001 06 25 Vilniaus 1 apylinkės teismo sprendimas, kuriuo I. D. prašymu ir buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatai, prie kurių 2002 01 31 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 203V ir buvo suformuotas sklypas.

Esant tokiai situacijai, jau nuo 2006 metais atlikto naujo žemės sklypo kartografavimo, jo pateikimo savivaldybės administracijai, atsakymo gavimo, kad žemė nėra laisva, nuosavybės teisių atkūrimas tapo negalimas nei pagal 2001–2002 metais galiojusius teisės aktus, nei pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kurie reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimą aptariamu atveju. Pareiškėjas reikalauja tęsti nuosavybės teisių atkūrimą pagal 2001 m. pradėtą procedūrą, atkurti nuosavybės teisę į Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 01 31 sprendimu Nr. 203V suformuotą sklypą, kuris nėra buvusio savininko turėtos žemės vietoje, bet yra didesnis nei galėtų būti suformuotas pareiškėjui prie jo nuosavybės teise valdomų pastatų suteikiant neatlygintinai. Dėl to, šiuo atveju netgi nesvarbu, ar pareiškėjui liks nuosavybės teise pastatai (duomenys neskelbtini), ar jie atiteks valstybei, nes atkurti nuosavybės teisę į 0,9680 kv.m. sklypą pareiškėjui galimybės nėra, kadangi toks nuosavybės teisių atkūrimas prieštarautų įstatymo reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Pagal šiuo metu galiojantį Atkūrimo įstatymo 5 straipsnį, jeigu grąžinama laisva (neužstatyta) žemė, priskirta miestams iki 1995 06 01, yra grąžinama natūra turėtoje vietoje, pareiškėjui galima būtų atkurti nuosavybės teisę į 0,9680 ha sklypą, naudojamą prie namų valdos (pagal 2 dalies 1 punktą). Tačiau pagal šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu piliečiui neatlygintinai perduodamas prie namų valdos naudojamas sklypas, jo dydis Vilniuje ribojamas iki 0,2 ha kaip ir ankstesnėse įstatymo redakcijose. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte pasakyta: „perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, <...>. Šių perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naudojamų žemės sklypų plotu yra atitinkamai mažinama grąžinamos natūra ar išperkamos žemės plotas“.

Pareiškėjas L. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą iš karto po to, kai gavo VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 03 06 raštą Nr. S22-207 (t. I, b. l. 17-18), kuriuo atsisakoma atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę dėl to, kad sprendimu Nr. 203V suformuoto sklypo ribos nepatenka į naujai kartografuotas turėtas buvusio savininko žemės sklypo ribas. Šis atsisakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad suformuotas grąžinimui prie namų valdos sklypas jau negali būti grąžintas pareiškėjui ir negalėjo būti grąžinamas nuo 2004 m., kai buvo panaikintas buvusio savininko sklypo ribų nustatymo aktas, o juo labiau nuo 2006 m. kai pagal naujai atliktą kartografavimą paaiškėjo, kad natūra žemė yra kitoje vietoje. Pareiškėjas teismui skundą padavė 2008 03 06, kai jau buvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių negalimas nuosavybės atkūrimas į 0,9680 ha sklypą. VAVA 2008 03 06 raštas nebuvo galutinis atsisakymas atkurti nuosavybės teisę, nes dar buvo galimybė pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos 34 punktą perduoti I. D. neatlygintinai naudojamą namų valdos žemės sklypą prie nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha. Pareiškėjas šia galimybe galėtų pasinaudoti tuo atveju, jeigu po teismų sprendimų jam liktų nuosavybės teisė į minėtus pastatus. Tačiau šio ginčo metu pareiškėjas reikalauja atkurti nuosavybės teisę į 0,9680 ha sklypą ir ginčas yra tik dėl to, kad VAVA vilkina priimti sprendimą būtent dėl tokio dydžio sklypo. Pareiškėjas nekelia reikalavimo įpareigoti savivaldybės administraciją performuoti sklypo ribas iki 0,2 ha dydžio. Dėl to šiuo metu negalima teigti, kad VAVA turi visus dokumentus, kurie būtini teisėtam nuosavybės teisių atkūrimui, todėl sprendimo priėmimas nėra galimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad VAVA vilkina nuosavybės teisių atkūrimą. VAVA laikosi Atkūrimo įstatyme nustatytų reikalavimų ir negali priimti sprendimo, kuris prieštarautų Atkūrimo įstatymo nuostatoms, todėl VAVA atsisakymas atkurti nuosavybės teisę į sklypą, suformuotą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 01 31 sprendimu Nr. 203V, yra pagrįstas ir teisėtas. Kitokio dydžio ir kitu pagrindu sklypas dar nėra suformuotas, todėl nuosavybės teisių atkūrimas į mažesnio dydžio sklypą taip pat negalimas.

Dėl to skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo L. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.