Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovei advokatei V. R., dalyvaujant A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje išnagrinėjęs A. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilnius regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimo administracinėje byloje Nr. VR-14.1-172, panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-08-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas A. A. atstovės advokatės V. R. skundas dėl Lietuvos Respublikos (toliau LR) aplinkos ministerijos Vilnius regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimo administracinėje byloje Nr. VR-14.1-172, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu A. A. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51² str. 2 d. ir nubaustas 3000 Lt bauda. Skunde nurodyta, kad su A. A. paskirta nuobauda nesutinkama, nes priimant skundžiamą nutarimą liko neįvertintos esminės faktinės aplinkybės, nes patikrinimo akte Nr. VR-14.7-284 netinkamai konstatuota aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini)atviroje teritorijoje veikia mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linija, kuri nenumatyta Bendrovei išduotame TIPK leidime. Rūšiavimo linija patikrinimo metu neveikė, t.y. Bendrovė turi išduotą ir galiojantį TIPK leidimą, numatantį mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linijos veiklą. Taip pat, skunde nurodyta, jog nesutinkama su padaryta išvada, kad patikrinimo metu buvo aptiktas didesnis mišrių komunalinių atliekų kiekis, nei nurodyta TIPK leidimo Atliekų tvarkymo veikos nutraukimo plane. Pareiškėjos manymu (duomenys neskelbtini)aplinkos apsaugos reikalavimai nėra pažeisti ir ATPK protokolas surašytas nepagrįstai ir turi būti panaikintas.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas V. R. nurodė, kad vykdant planinį specifinį patikrinimą buvo atliktas (duomenys neskelbtini)veiklos tyrimas dėl aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymo. Patikrinimo metu buvo nuvykta į bendrovės buveinės vietą, adresu Lentvario g. 15, Vilniuje, tyrimo metu buvo aptikti keli pažeidimai susiję su komunalinių atliekų sandėliavimu, t.y. viršyti kiekiai. Bendrovė privalėjo pildyti atliekų sandėliavimo (laikymo) apskaitos žurnalą, tačiau šis žurnalas nebuvo vedamas, nebuvo galimybės nustatyti šių atliekų kiekio patikrinimo momentu. Todėl buvo nuspręsta atlikti patikrinimą dėl komunalinių atliekų sandėliavimo kiekio nustatymo vietoje, atliekų kiekis buvo nustatytas naudojant Kauno Stulginskio universiteto mokamąją programą, pagal kurią studentai apmokami kaip apskaičiuoti komunalinių atliekų kiekį. Apskaičiavimo metu buvo panaudotas GPS įrengimas ir nuimti taškai (koordinatės) dėl atliekų buvimo vietos. Minėtas įrenginys yra metrologiškai patikrintas. Atlikus paskaičiavimus buvo nustatyta, jog bendrovės teritorijoje saugoma apie 80 tonų atliekų, o atliekų tvarkymo nutraukimo plane nurodyta sandėliuoti 40 tonų. Atstovas taip pat nurodė, kad vėliau nuvykus po patikrinimo į aikštelę, matėsi (b.l. 85), jog statybinių medžiagų atliekos yra tvarkomos, jų kiekiai sumažėjo ženkliai.

Skundą padavusio asmens atstovė advokatė V. R. nurodė, kad šiuo metu bankrutavusi įmonė (duomenys neskelbtini)dar 2009 metais pagal sutartį sudarytą su (duomenys neskelbtini) laikė ir perdirbinėjo aikštelėje , komunalinės atliekas adresu Lentvario g. 15, Vilniuje. Minėta įmonė pažeidusi leidimą taršos viršijo jai leistinus saugoti teritorijoje atliekų kiekius. Pagal teismui pateiktus dokumentus matyti, jog įmonė (duomenys neskelbtini) turėjo sukaupusį didelį kiekį priimtų, tačiau nespėtų perdirbti atliekų. Vilniaus ir Alytaus regionų aplinkos apsaugos agentūros reikalavimu įmonė buvo įpareigota sutvarkyti atliekas, tačiau iki šios dienos šie darbai nėra atlikti. Remiantis pateiktais dokumentais darytina išvada (b.l. 63-83), jog bendrovė (duomenys neskelbtini)užėmė tam tikrą plotą (duomenys neskelbtini) ir šis plotas buvo nuomojamas. Advokatės teigimu, patikrinimo metu nebuvo imtasi priemonių nustatyti, kokio dydžio komunalinių atliekų kiekiai buvo saugojamas teritorijoje, šių atliekų išsidėstymas bendrovei priklausančioje teritorijoje bei atliekų kiekio atribojimas dėl jų priklausomybės ne tik UAB ,,VSA Vilnius“ bei ir bankrutavusiai įmonei (duomenys neskelbtini). 2010-03-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi dėl bankroto bylos įmonei (duomenys neskelbtini) iškėlimo, įmonė (duomenys neskelbtini)buvo įpareigota pagal veiklos nutraukimo planą sutvarkyti aikštelę nuo atliekų. Įmonė (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra įvykdžiusi įsipareigojimų. Be to, dar iki (duomenys neskelbtini) veiklos nutraukimo plano sudarymo bendrovė teritorija naudojosi netinkamai, kaupdama didesnius atliekų kiekius nei leidžiama, nesutvardydama atliekų. Pažymėtina, kad 2010-06-28, 2010-10-27, 2010-11-26 Vilniaus RAAD atliktų patikrinimų metu nustatyti atliekų tvarkymo įstatymo pažeidimai, kas faktiškai pažymėta, jog minėta įmonė nėra sutvarkiusi daugiau kaip 67.430 tonų atliekų. Tai, jog minėtos atliekos iki šiol nėra sutvarkytos patvirtina ir antstolio I. G. 2012-04-13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismo vertinimu, patikrinimo akte Nr. VR-14.7-284 yra tinkamai konstatuota aplinkybė, jog bendrovės (duomenys neskelbtini)atviroje teritorijoje esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įrengta mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linija, kuri nenumatyta Bendrovei išduotame TIPK leidime. Tokiai išvadai pagrįsti tyrimo medžiagoje yra surinkti objektyvus duomenis dėl aukščiau minėtos linijos įrengimo ir jos veikimo patikrinimo metu. Nes kaip seka iš teritorijos (duomenys neskelbtini), padarytų fotonuotraukų (b.l. 15), matyti, jog komunalinės atliekos yra perdirbtos, surūšiuotos bei susandėliuotos. Tyrimo medžiagoje duomenų, kad minėtos atliekos bei jų rūšiavimo linija priklauso kitam ūkio subjektui, nėra. Pažymėtina, kad patikrinimo akto Nr. VR-14.7-284 7 punktas reglamentuoja, kad antrinių žaliavų rūšiavimo veikla vykdoma uždarose patalpose – sandėlyje. Patalpoje yra įrengta rūšiavimo linija. Tai, jog (duomenys neskelbtini) disponavo tokiomis patalpomis patvirtina surinkti duomenys (b.l. 17).

LR aplinkos apsaugos įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones. Šis įstatymas apibrėžia, kad atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje, o atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Kaip matyti iš skundo administracinio teisės pažeidimo byloje medžiagos ir pareiškėjo bei jo atstovės pasisakymų teismo posėdžio metu, UAB „VSA Vilnius“ aikštelėje 2012 m. birželio 29 d. buvo susandėliuota 80 tonų mišrių komunalinių atliekų.

Iš teismui pateiktos medžiagos darytina išvada, kad 2007-01-12 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė koreguotą taršos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-196, pagal kurį įmonė (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini), vykdė statybinių atliekų priėmimo ir perdirbimo veiklą (b.l. 63). Medžiagos duomenimis, įmonė (duomenys neskelbtini)aikštelėje liko per 100 tūkst. tonų neperdirbtų statybinių atliekų. Atliekant mišrių komunalinių atliekų paskaičiavimą buvo naudojamas GPS imtuvas Magellan explorist 600 (inventorizacijos Nr.1672592), remiantis, kurio buvo konstatuoti atliekų saugojimo kiekis. Teismo vertinimu, atliekant šį paskaičiavimą priimta domėn, kad atliekos buvo sandėliuotos atliekų perkrovimo rampoje, t.y. paruoštos realizacijai, kai tuo tarpu, pasak pareiškėjo, kitos komunalinės atliekos buvo saugojamos kitoje Bendrovės (duomenys neskelbtini)priklausančioje teritorijoje, kurioje dar nuo 2009 metų įmonė (duomenys neskelbtini) sukaupė didelius kiekius statybinių atliekų. Teismas neturi pagrindo netikėti Vilniaus miesto agentūros atlikto atliekų paskaičiavimu, naudojant metrologiškai patikrintą įrengimą. Konstatuotina, kad LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros darbuotojai, atlikdami (duomenys neskelbtini) aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir surašydami patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-284 pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini)ūkio padalinio vadybininkas A. A. pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio 2 dalyje.

Teismas laiko, kad A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį.

Teismo manymu, A. A. paskirtą bausmė yra neadekvati jo padarytam pažeidimui, kadangi bylos duomenimis, nors jis ir nesutinka su jo atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, tačiau neigiamas poveikis aplinkai yra iš dalies pašalintas (atliekos iš dalies sutvarkytos), šiuo metu bendrovė (duomenys neskelbtini)rengia paraišką naujam TIPK leidimui, numatant mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linijos veiklą gauti, ankščiau A. A. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už šios rūšies teisės pažeidimo padarymą

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Svarstant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą atsižvelgtina į visų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą. A. A. savo kaltę dėl inkriminuojamo pažeidimo padarymo protokolo surašymo metu pripažino, tai pripažintina pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bylos duomenimis iš dalies pašalintas neigiamas poveikis aplinkai. Šių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju leidžia teismui manyti, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai pažeidėjui A. A. bus pasiekti skiriant švelnesnė nuobaudą. Dėl šių priežasčių skundžiamas LR aplinkos ministerijos Vilnius regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimas administracinėje byloje Nr. VR-14.1-172, keistinas, (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30¹ str., 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu

nutaria:

LR aplinkos ministerijos Vilnius regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimą administracinėje byloje Nr. VR-14.1-172, pakeisti ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio 2 dalyje paskirti 500 (penkių šimtų) litų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.