Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-24-315-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-18
Bylos Nr.
1S-24-315-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Pareiškėjas
T. S.
Advokatai
Andrius Chudenkovas
Kategorijos
Nuorašas:Byla Nr.1S-24-315/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arunas Kisielius,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant pareiškejai T. S. ir jos atstovui advokatui Andriui Chudenkovui,

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejos T. S. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas T. S. skundas Vilniaus m. apylinkes prokuraturos Ketvirtojo nusikalstamu veiku tyrimo skyriaus prokurores Ž. Ž. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima,

Aprašomoji dalis

nustate:

2009 m. lapkricio 11 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas pareiškejos T. S. pareiškimas, kuriuo prašoma pradeti ikiteismini tyrima del, pareiškejos nuomone, nusikalstamu V. S. veiksmu.

Šalies argumentai

Pareiškeja savo prašyma motyvavo tuo, kad ji su V. S. 2009 m. rugpjucio 12 d. sudare pirkimo - pardavimo sutarti, pagal kuria ji sumokejo V. S. 5150 litu, o V. S. isipareigojo pagaminti ir jai pristatyti virtuves baldu komplekta su jame imontuota buitine technika. Taciau savo isipareigojimu V. S. nevykdo, todel pareiškeja mano, kad V. S., piktnaudžiaudamas pareiškejos pasitikejimu, apgaule išviliojo iš jos 5150 litu.

Išnagrinejusi pareiškejos T. S. pareiškima, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Ketvirtojo nusikalstamu veiku tyrimo skyriaus prokurore Žaneta Žalenaite 2009 m. lapkricio 23 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir savo sprendima motyvuodama tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Pareiškejas mineta nutarima apskunde Vilniaus m. 1 apylinkes teismui, kuris 2009-12-16 nutartimi pareiškejos skunda atmete.

Šalies argumentai

Skundu T. S. (toliau – Pareiškeja) prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009-10-05 nutarti ir pradeti ikiteismini tyrima jos 2009-11-11 pranešimo pagrindu. Nurodo, kad turi buti vertinama tai, kad kita prievolinio teisinio santykio šalis savo neteisetais veiksmais užkirto kelia nukentejusiajai ginti savo pažeistas teises LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) tvarka. Be to, Lietuvos Aukšciausiasis teismas yra nurodes, kad nebutina irodyti, jog kaltininkas visiškai užkirto kelia pasinaudoti CPK priemonemis ginant savo pažeistas teises, pakanka irodyti, kad pažeistu teisiu gynimas CPK tvarka tapo problemiškas ir sunkiai pasiekiamas. Pareiškeja nurodo, kad esminis sukciavimo ir civilinio delikto skiriamasis požymis yra apgaules, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo budo, panaudojimas, ir nurodo tai pagrindžiancia teismu praktika. Pažymi, kad nei prokuroras ikiteisminiame tyrime, nei ikiteisminio tyrimo teisejas tinkamai nevertino ir nepasisake del faktiniu aplinkybiu, kurios yra pagrindas pradeti ikiteismini tyrima pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 4 d. V. S. veiksmai igyjant nukentejusiosios pasitikejima vertintini kaip pasirengimas atlikti sukciavima. Pareiškeja taip pat nurodo, kad V. S. venge grynuju pinigu gavima patvirtinti raštu ir apgaule igijes jos pasitikejima, grynuju pinigu gavimo fakto neužfiksavo raštu. Pareiškejos teigimu, ji bande savo pažeistas teises ginti civilinemis priemonemis, t.y. bande pasiekti, kad V. S. patvirtintu raštiškai žodines pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakta, taip pat grynuju pinigu perdavimo fakta pagal abi sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, taciau pastarasis pradejo nukentejusiosios vengti ir nuo jos slapstytis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejos skundas atmestinas.

LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Pagal LR BPK 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Pažymetina, kad skundo ar pareiškimo apie nusikalstama veika padavimas bet kokiu atveju neipareigoja ikiteisminio tyrimo pareiguno ar prokuroro pradeti ikiteismini tyrima, tai sprendžiama atsižvelgiant i tai, ar tam yra pagrindas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog 2009-08-12 tarp T. S. ir V. S. buvo sudaryta sutartis, pagal kuria V. S. isipareigojo nupirkti ir perduoti T. S. nuosavyben naujus buitines technikos irenginius, o T. S. perdave V. S. 1500 Lt avansa bei dar 2000 Lt už minetus buitines technikos irenginius. Be to, dar anksciau, T. S. teigimu, ji su V. S. žodžiu sudariusi pirkimo-pardavimo sutarti del knygu lentynos, spintele, rašomaji stala ir revizine spintele bei perdavusi jam 1650 Lt avanso. Akivaizdu, kad tokiu budu tarp šaliu susikloste civiliniai teisiniai santykiai. Kaip teisingai nurode apylinkes teismas, prievoliniai teisiniai santykiai reguliuoja tinkama prievoliu vykdyma ir ju neivykdymo teisines pasekmes, todel sutarties šalys savo pažeistas teises turi ginti civilinio proceso tvarka. Pareiškejos teigimu, ji bande savo pažeistas teises ginti civilinemis priemonemis, t.y. bande pasiekti, kad V. S. patvirtintu raštiškai žodines pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakta, taip pat grynuju pinigu perdavimo fakta pagal abi sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, taciau pastarasis to nepadare, pradejo slapstytis. Šis argumentas yra atmestinas kaip nepagristas ir deklaratyvaus pobudžio, nes to nepatvirtina jokie bylos duomenys, o civilines teisines priemones apginti galimai pažeistas savo teises nera išnaudotos. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pareiškeja galimybe savo teises ir interesus apginti civilinio proceso tvarka nepasinaudojo, o baudžiamoji teise yra ultima ratio, t.y. paskutine priemone apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisines gynybos priemones.

Jokiu objektyviu duomenu, suteikianciu pagrinda manyti, jog V. S., apgaule igijo pareiškejos turta, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str., byloje nepateikta ir nenustatyta.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta aukšciau, teismas pažymi, kad pagristai atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Išanalizavus pareiškejos skunda bei pateikta medžiaga, konstatuotina, kad pateiktuose dokumentuose nera nustatyta nusikalstamu veiku, del kuriu prašoma pradeti ikiteismini tyrima, požymiu, pareiškejos skunde iš esmes atkartojami tie patys subjektyvus, deklaratyvaus pobudžio argumentai, kurie jau išnagrineti ir pagristai atmesti apylinkes teismo nutartimi.

Del aukšciau išdestyto, pareiškejos skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

pareiškejos T. S. skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.

Teisejas Arunas KisieliusNuorašas tikras:Teisejas Arunas Kisielius