- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- 1-78-1121/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Nukentėjusysis
- E. A.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Vilnius, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), bedarbė, registruota užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2024 m. birželio 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 16.46 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo sugyventiniu E. A. metu, jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą dūrė E. A. peiliu į pilvą ir padarė jam kiauryminę durtinę žaizdą pilvo epigastriumo srityje su didžiosios taukinės pažeidimu, aplinkinėmis kraujosruvomis ir evisceracija bei kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu A. S. sunkiai sužalojo savo šeimos nario – sugyventinio E. A. sveikatą.
I. Byloje surinkti įrodymai
Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamoji A. S. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad įvykis įvyko vasarą, birželio mėnesį. Įvykio dieną ji buvo namuose. Butas (duomenys neskelbtini) priklauso jai, jame gyvena su E. A., butas yra vieno kambario, visas gyvenimas vyksta vienoje erdvėje – ir valgyti gamina, ir ilsisi. Kambaryje yra langas, spinta, staliukas ir du foteliai (vienas jos, kitas jo). Nukentėjusysis E. A. yra jos draugas, sugyventinis. Kartu su juo bendrai gyvena nuo 2007 metų, o pažįstami nuo 2005 metų. Už komunalines paslaugas moka E. A. Kaltinamoji parodė, kad įvykio dieną buvo vartojusi alkoholį (buvo išgėrusi porą butelių alaus), bet nesijautė apsvaigusi. Atsakydama į klausimą, kad ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 24-25) buvo parodžiusi, jog alkoholį vartojo apie pusantros savaitės, parodė, kad palaiko tuos parodymus. Kaltinamoji taip pat parodė, kad, kad tą rytą vis tik vartojo ir degtinę su sugyventiniu. Iš kur buvo ta degtinė, tai ji buvo jos paslėpta, buvo 0,5 l talpos butelis. Kiek pamena, ne visą butelį išgėrė, ji jam sakė, kad eitų pagulėti, kad tą likutį palaikys, kol jis truputį pailsės, iš pradžių jis sutiko, gulėjo, bet vėliau pašoko ir pasakė, kad išeina. E. A. (nukentėjusysis) buvo išvažiavęs su kaimynais V. ir L. prie Žaliųjų ežerų nusipirkti alaus, iš ten grįžo apie 15.30 val. – 16.00 val. jau gerokai išgėręs, pradėjo prie jos priekabiauti, vadinti visokiausiais žodžiais. Ji tuo metu kambaryje ruošėsi daryti valgyti (ji neina į bendrą virtuvę, viską pjausto, ruošia kambaryje). Kas vyko toliau atsimena sunkiai. Ji tuo metu buvo su peiliu ir taip viskas išėjo netyčia ir spontaniškai, nes jis labai girtas buvo. Nelabai atsimena dūrimo momento. Kaltinamajai parodžius priedo prie apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 72-76) fotonuotraukas su peiliais, kaltinamoji atpažino peilį Nr. 3 (b. l. 73). Tai jų bendras su E. A. peilis. Jis buvo laikomas kambaryje. Neatsimena, kokio ilgio yra šio peilio ašmenys. Pataikė į kairį pilvo krašto šoną. Iš karto iškvietė greitąją pagalbą ir paskui pradėjo stabdyti kraują. Dūrimo metu E. A. stovėjo (arčiau lango). Ji tuo metu pjaustė ant mažo staliuko, sėdėdama ant E. A. išskleisto fotelio (esančio arčiau durų), o A. sėdėjo ant jos suskleisto fotelio arčiau lango. E. A. linguodamas atsistojo nuo fotelio, galimai norėdamas eiti į tualetą, atstumu apie metrą nuo jos. Dėl ko jis atsistojo, nežino, gal į tualetą norėjo eiti. Kažką atsistojęs jai sakė, vadino negražiais žodžiais, neprisimena dėl ko. Ji jam pasakė – „E., netrukdyk“. Iš tos vietos, kur stovėjo E. A. praeiti tarp staliuko ir išskleisto fotelio link durų yra įmanoma. Po dūrio ji iš karto iškvietė greitąją pagalbą, nes kraujas kaip fontanas pradėjo bėgti, ir pati pradėjo rankšluosčius dėti, kad sustabdytų kraujavimą. Kraujo buvo nemažai. E. A. tuo metu buvo sąmoningas, bet kai atvažiavo pareigūnai ir greitoji, jis pamažu ją praradinėjo. Peilį po dūrio ji ištraukė. Kaip giliai peilio ašmens buvo sulindę, neatsimena, bet tikrai ne visas ašmuo, net pusė nebuvo sulindusi. Kai dūrė, iš pradžių jautė pyktį ir įniršį, o po to labai išsigando, kai pamatė daug kraujo, iškvietė greitąją, pakėlė jam marškinėlius ir pradėjau dėti (pleistrą), o ten kraujas dar labiau pradėjo bėgti. Greitoji, policija atvyko galimai po 15-20 minučių. Nors pradžioje parodė, kad per visą tą laiką buvo kambaryje, o į iki virtuvės ar į bendras patalpas nebuvo nuėjusi, atsakydama, kodėl peilis (nusikaltimo įrankis) rastas švarus, kaltinamoji parodė, kad ji jį išplovė virtuvėje (pas juos kambaryje nėra kriauklės, o indus, įrankius plauna virtuvėje). Peilį išplovė po dūrio, kai jį ištraukus pamatė kruviną peilį. Negali paaiškinti, kodėl reikėjo tą peilį plauti; plovė, nes išsigando, kad jam dūrė. Išplautą peilį padėjo prie visų įrankių. Ji nenorėdama jam taip padarė, niekada pas juos tokio dalyko nebuvo, čia pirmas kartas. Kai atvažiavo greitoji ir policija, kaltinamoji iš pradžių pasakė, kad jis jau atėjo sužalotas, nes buvo išsigandus, kad dūrė. Bet per naktį pagalvojo ir nutarė pasakyti tiesą - kitą dieną ji tyrėjai prisipažino.
Atsakydama į klausimą, kad ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 25) nurodė „Ir kai grįžo, E. buvo labai neblaivus ir jis atsisėdo kambaryje ant fotelio, kur yra mažesnė spinta ir stalas. Tas fotelis yra jo, o kitas fotelis yra mano, kuris retai būna surinktas“, kaltinamoji parodė, kad taip, buvo nesurinktas E. A. fotelis. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (t. 2, b. l. 25) - „Po kurio laiko, maždaug po 5 min., aš prie savo neišskleisto fotelio prisitraukiau staliuką, kuris būna prie mažos spintos ir lango. Ir ant to staliuko pjausčiau paštetą, aš tuo metu padarė E. pastabą, kad jis negertų kaip kompoto“, kaltinamoji parodė, kad palaiko tuos parodymus, turėjo minty, kad negertų alkoholio. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį - „Ir tuo metu E. atsistojo nuo fotelio, atsistodamas jis susvyravo, o ji tuo metu laikė virtuvinį didelį peilį, kurio geležtės ilgis yra apie 20-30 cm., dešinėje rankoje“, atsakydama į klausimą ar ji dešiniarankė ar kairiarankė, kaltinamoji parodė, kad ji yra dešiniarankė, maisto produktus pjausto su dešine ranka. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (t. 2, b. l. 25) - „Kai jis susvyravo, aš tuo metu buvo į jį nukreipusi peilį, kurį laikiau savo ištiestoje dešinėje rankoje, ir E., kai susvyravo, užkrito ant to peilio ir į jo pilvą sulindo apie 10 cm. Aš iškarto ištraukiau tą peilį iš jo pilvo. Iškarto tą peilį padėjau ant stalo, o E. tuo metu laikėsi savo rankomis už pilvo. Aš tuo metu pradėjau ieškoti dezinfekcinio skysčio ir pleistro. Po ko, aš suradusi, išdezinfekavau ir užklijavau pleistru pilvą. Kadangi pleistras buvo per mažas, aš jam uždėjau didesnį pleistrą ir iškarto paskambinau bendruoju pagalbos centro numeriu ir iškviečiau pagalbą. Ir kol vyko policijos pareigūnai su greitąja, aš tą peilį išploviau ir padėjau prie visų peilių.“, palaikote šiuos parodymus?), kaltinamoji parodė, kad palaiko šiuos parodymus.
Kaltinamoji pripažįsta, kad negerai padarė, nukentėjusiojo atsiprašė, labai gailisi dėl padarytos veikos. Tas atsiprašymas ligoninėje įvyko. Ji buvo ligoninėje, pačioje palatoje, nunešė nukentėjusiajam drabužius. Dėl to, kaip šiandien sutaria su nukentėjusiuoju E. A., parodė, kad būna tai geriau, tai blogiau, gyvena kartu šiuo metu. Ji šiek tiek vartoja alkoholį, o nukentėjusysis paskutiniu metu (nuo praeitos savaitės), kiekvieną dieną vartoja alkoholį, jis net vieną kartą namo negrįžo (grįžo 5 val. ryto, išėjęs iš namų apie 15 val., ir buvo miške su kaimynu). Pripažįsta, kad padarė žalą, taip pat Ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį. Šiuo metu ji gyvena iš E. A. pensijos, bet ir pati gauna 198 Eur per mėnesį socialinę pašalpą. Paskutinį kartą dirbo senokai – prieš 6 – 7 metus, dar kai gyveno (duomenys neskelbtini) (dirbo Naujininkų „Maximoje“). Po to stojo į Darbo biržą, gaudavo kažkiek pinigų. Šiuo metu taip pat registruota užimtumo tarnyboje, bet iš ten pašalpos negauna.
Atsakydama į klausimą, iš kur pas ją pačią atsirado sužalojimai, kaltinamoji parodė, kad juos padarė E. A., ankščiau jis ją labai dažnai mušdavo. Tą dieną, kai dūrė jam, jis jos nemušė. Paskutinį kartą jis ją buvo sumušęs prieš kelias dienas iki įvykio. Mušdavo, nes kažkas jam nepatikdavo. Jis ją mušė ir rankomis, ir kojomis. Neatsimena, kiek laiko truko tas mušimas. Tai buvo kambaryje. Dėl tų sumušimų policijos nekvietė. Po įvykio nukentėjusysis jos nebuvo mušęs. Iki įvykio jis ją dažnai mušdavo, galima sakyti, kad nuo pradžios, kai jie pradėjo kartu gyventi. Kai mėlynės praeidavo, ji galvojo, kad viskas susitvarkys, o jam vis užeidavo psichozė. Iš pradžių galvojo, kad psichozė perkeltine prasme, o dabar galvoja, kad tai liga. Nukentėjusysis ne kiekvieną dieną prie jos priekabiaudavo žodžiais, įžeidinėdavo, bet kartą per savaitę. Iš pradžių ji nebijojo E. A., bet pradėjo bijoti, kai juo pradėjo skųstis kaimynai už sienos, kaltino jį, o jis kaltino ją ir rėkdavo. Jis ją kaltino, kad ji be reikalo važiuodavo pas savo krikšto mamą, kad skaito knygą, kad žiūri televizorių ir pan. Žino, kad E. A. gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Kai jie susipažino, jis lankėsi kiekvieną mėnesį pas gydytoją. Žinau, kad jis ir dabar nueina pas gydytoją. Jis geria vaistus tik miegui (prieš miegą). Jeigu vartoja alkoholį, miegui vaistų negeria. Porą kartų jam kvietė greitąją, policiją dėl šio išpuolių, tai buvo, kai jie anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini)
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-09-04 apklausta įtariamąja A. S. parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta visiškai. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas yra bendrabučio tipo. Butas nuosavybės teise priklauso jai, su ja šiame bute gyvena jos sugyventinis E. A. Su juo ji gyvena nuo 2005 metų. Jie abu kartu dažnai vartoja alkoholį ir 2024-06-06 jie vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo jau apie pusantros savaitės. 2024-06-06 apie 8-9 val. ryto jos E. paprašė, kad ji nueitų pas kaimyną ir jo paprašytų, kad jis nueitų į "tašką" ir nupirktų jiems degtinės. Tačiau ji to kaimyno nelabai pažįsta ir nevaikšto pas jį, todėl ji prisiminė, kad prieš mėnesį laiko yra pasislėpusi butelį degtinės 0,5 litro talpos. Tą butelį ji ištraukė iš spintos, kurioje sudėti rankšluosčiai, ir padavė E. Ir jie abu pradėjo gerti. Kai jie išgėrė apie pusę butelio, ji nusprendė padėti tą butelį atgal į spintą, kad vėliau būtų E. pachmielui. Tačiau jis iš jos vėl išprašė tą butelį, ji jam padavė, ir jis vienas išgėrė tą butelį, o ji išgėrė tik porą stikliukų. Po to jie pavalgė ir apie 14.00 val. jis jai pasakė, kad jis eina pasivaikščioti. Po ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis nuolat ant jos rėkė. Ji žino jo tokius pasivaikščiojimus (jis eina į parduotuvę pirkti alkoholio ir po to prisistato prie jo draugeliai ir jie vartoja alkoholį). Jai žiūrint tuo metu televizorių, jis išėjo iš namų, o ji tuo metu užmigo. Po ko E. į namus grįžo apie 16.30 val. kur jis buvo, ji nežino. Kai ji pabudo, E. nebuvo namuose ir tada ji paskambino savo kaimynei M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) pirmame namo aukšte, tačiau buto numerio ji nežino, tačiau gali parodyti. Ir ji jai atsakė, kad matė E. su kažkokiais draugais ir kažkur nuėjo, tačiau ji jai nedetalizavo. Ir kai grįžo, E. buvo labai neblaivus ir jis atsisėdo kambaryje ant fotelio, kur yra mažesnė spinta ir stalas. Tas fotelis yra jo, o kitas fotelis yra jos, kuris retai būna surinktas. Po kurio laiko, maždaug po 5 min., ji prie savo neišskleisto fotelio prisitraukė staliuką, kuris būna prie mažos spintos ir lango. Ir ant to staliuko ji pjaustė paštetą, ji tuo metu padarė E. pastabą, kad jis negertų kaip kompoto. Ir tuo metu E. atsistojo nuo fotelio, atsistodamas jis susvyravo, o ji tuo metu laikė virtuvinį didelį peilį, kurio geležtės ilgis yra apie 20-30 cm., dešinėje rankoje. Kai jis susvyravo, ji tuo metu buvo į jį nukreipusi peilį, kurį laikė savo ištiestoje dešinėje rankoje, ir E., kai susvyravo, užkrito ant to peilio ir į jo pilvą sulindo apie 10 cm. Ji iškarto ištraukė tą peilį iš jo pilvo. Iškarto tą peilį padėjo ant stalo, o E. tuo metu laikėsi savo rankomis už pilvo. Ji tuo metu pradėjo ieškoti dezinfekcinio skysčio ir pleistro. Po ko, jį suradusi, išdezinfekavo ir užklijavo pleistru pilvą. Kadangi pleistras buvo per mažas, ji jam uždėjo didesnį pleistrą ir iškarto paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir iškvietė pagalbą. Ir kol vyko policijos pareigūnai su greitąja, ji tą peilį išplovė ir padėjo prie visų peilių. Po maždaug 20 minučių atvyko GMP darbuotojai ir po maždaug 5 minučių atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams ji pasakė, kad E. grįžo jau su perpjautu pilvu, kadangi ji labai išsigando. Prieš šį įvykį E. buvo ją sumušęs, kad yra kraujosruva krūtinės srityje. 2024-06-06 jos jis nemušė (t. 2.; b. l. 24-25).
2024-06-07 parodymų patikrinimo vietoje įtariamoji A. S. parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur ji sužalojo E. A. ir davė parodymus, kaip ji sėdėjo ant fotelio ir jis (E. A.) buvo paėmęs butelį į rankas ir ji jo paprašė, kad jis negertų kaip kompoto ir jis pradėjo rėkti, ji tuo metu dešinėje rankoje laikė peilį. Jis rėkdamas jai sakė: „tu suka, tu sabaka, čia mano pinigai ką noriu tą darau“ ir tuo metu ji kažką jam pasakė, bet kaip ir nieko blogo. Jisai atsistojo ir užsimojo ir tada ji atsistojo, tada ji norėjo nusiimti jo ranką ir tada ji su peiliu jam netyčia dūrė į pilvą (t.2.; b.l.28-32).
2024-06-06 17.32 val. įtariamajai A. S. nustatytas 3.48 promilių girtumas (t.2.; b. l. 37).
2024-07-03 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas pagal pateiktas įtariamajai A. S. atpažinti peilių nuotraukas, ji atpažįsta nuotraukoje Nr. 3 užfiksuotą peilį, kuriuo 2024-06-06 sužalojo savo sugyventinį E. A. (t.2.; b. l. 70-76).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1714/2024 (01) nurodyta, A. S. padarytos poodinės kraujosruvos veide, rankose, pilve, kairėje krūtinėje, sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais prieš 3-7 paras iki apžiūros. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek griuvinėjant, tiek susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus (t.2.; b. l. 41-42).
2024-06-06 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra bendrabučio butas, esantis bendrabučio antrame aukšte iš dviejų. Įėjimo į bendrabučio butą durys dvejos, apžiūros metu atrakintos. Bendrabučio butas yra vieno kambario. Jame iš kairės pusės yra šaldytuvas. Prie šaldytuvo stovi spintelė, kurios stalčiuje aptikti 9 virtuviniai peiliai: su žalia rankena, su rožine rankena, su mėlynai pilka rankena, su juoda rankena, su pilka rankena (BergHOFF), su pilka rankena (CROFTON), su šviesiai ruda rankena (Tramontina), su tamsiai ruda rankena (Tramontina), ir su medžio imitacijos rankena (KUCHEN MESSER). Visi peiliai vizualiai švarūs, be matomų dėmių ar pėdsakų. Paimti ir supakuoti į dėžę Nr. 1. Bendrabučio buto kambaryje iš dešinės pusės stovi dvi viengulės sofos, ant kairės pusės sofos sėdimos dalies matomi raudonos spalvos pėdsakai nuo kurių buvo padaryta viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 2, taip pat ant tos sofos viršutinės dalies padėtos nuvilktos pagalvės, ant vienos pagalvės matoma ruda dėmelė nuo kurios padaryta dar viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 3. Priešais apžiūrimą bendrabučio butą koridoriuje yra praėjimas į bendro naudojimo virtuvę, kurioje yra dujinės viryklės bei dvi plautuvės. Prie plautuvių yra sandėliuko patalpa. Ant sandėliuko durų vidinės pusės aptiktos raudonos spalvos dėmės nuo kurių padaryta nuoplova, kuri supakuota į Voką Nr. 4. Taip pat sandėliuko patalpos viduje ant grindų aptiktas buteliukas su skysčiu panašiu į spiritą. Ant to buteliuko kamštelio bei šonų matomos rudos spalvos dėmės panašios į kraują. Nuo to buteliuko kamštelio buvo padaryta dar viena nuoplova, kuri supakuota į Voką Nr. 5. Daugiau pėdsakų arba objektų turinčių reikšmės tyrimui neaptikta. Įvykio vietoje matomų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1.; b. l. 29-50).
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis E. A. parodė, kad atgavo sąmonę reanimacijos skyriuje Santariškių ligoninėje. Iki reanimacijos prisimena, kad įvykio dieną iki pietų išgėrinėjo su kaimynais iš to paties namo pirmo aukšto – L. ir V. Laukė autobuso, pavėlavo, šiek tiek alaus išgėrė kol tarą pridavė. Autobusai ten retai važiuoja, tai laukti reikėjo apie 30 - 45 minutes. Tarą pridavinėjo „IKI“ parduotuvėje prie Žaliųjų ežerų. Pridavę tarą nusipirko alaus (iš viso buvo 6 buteliai ant trijų, vieno litro talpos, 6 laipsnių). Prieš tai ryte buvo vartojęs alkoholio, bet ne daug (irgi alaus). Kaltinamajai pretenzijų neturi, nes viso šito neatsimena, kas ten įvyko. Šiuo metu su A. S. jų santykiai yra geri, jis visiškai metė gerti (nes nesinori). A. retkarčiais išgėrinėja. Iki įvykio jie kartais pykdavosi, bet šiaip santykiai buvo normalūs, draugiški. Kai gulėjo ligoninėje, juo rūpinosi medikai, iš artimųjų tik kaimynė atvežė drabužius pasikeisti, nes jis nieko neturėjo. Kai pervedė į kitą palatą, kur reabilitaciją praeidinėjo, jam ten davė pižamą, o po to kaimynė atvežė sportinį kostiumą. A. S. nieko nebuvo atvežusi jam, jai nebuvo galima su juo matytis. Pilvo dalyje jam kažkokios metalinės kniedės buvo kaip prišaudytos. Darė vieną operaciją. Po operacijos buvo toks nemalonus jausmas, bet nuskausminamųjų vaistų dar neatsisakė, būna iki šiol skauda tą vietą. Ligoninėje gulėjo nuo birželio 6 d. iki birželio 18 d. Sužalojimo vietoje liko randai. Geria lengvus vaistus miegui – valerijoną, kartais širdies lašus, o kas susiję su sužalojimu, tai tokių vaistų negeria. Ar kažkokių liekamųjų reiškinių yra, parodė, kad sunkiau pasilenkti. Kaltinamoji jam konkrečiai kas įvyko nepasakojo, nes jis tada gal nuo to skausmo sąmonę praradęs buvo. Jis nelabai ir klausė jos, kas įvyko. Kaltinamoji jo neatsiprašė. Atsakydamas į gynėjos klausimus, nukentėjusysis parodė, kad jam seniai (dar kai ėjo į tarybinę kariuomenę) buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Jam diagnozuota liga pasireiškia, kad jis mažai miega, pas juos vietoje tualeto nėra, reikia eiti į kitą patalpą, tai nueina į tualetą, ten paguli, muzikos paklauso per ausines ir atsikelia anksti. Gydytojas jam paskiria vartoti vaistus kažkokius (neuroleptinius ar antidepresantus). Kartą per tris mėnesius jis lankosi pas gydytoją, vaistus išrašo kas tris mėnesius. Jis vartoja tuos vaistus. Nebuvo, kad tuos vaistus gertų kartu su alkoholiu. Vaistus gerdavo su pertraukomis. Pas jį socialinė darbuotoja nesilankydavo, globėjos neturėjo. Artimųjų, kurie rūpintųsi juo, išskyrus sugyventinės, neturėjo. Prieš A. S. smurtaudavo tik žodžiais. Į klausimą, iš kur pas ją tiek mėlynių, nukentėjusysis parodė, kad pas ją oda labai „įdomi“ - galima įžnybti ir mėlynė atsiranda. Atsakydamas į klausimą, kad byloje yra medicininė specialisto išvada, kad galimai įvykio dieną jai buvo padaryta mažiausiai 11 trauminių poveikių – kairės akies voke, kairio žasto, dešiniame petyje, pilve ir t.t., nukentėjusysis parodė, kad buvo laikas, kai keitė baldus ir ten pas juos nelabai viskas gražiai bute, kol susitvarkė, tai laisvai tamsoje buvo galima nukristi.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-06-17 apklaustas nukentėjusysis E. A. parodė, kad A. S. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie 2 metus, nors pažįstami jau 20 metų. 2024-06-06 atsikėlė ryte, nuėjo nusiprausti į bendro naudojimo dušą, o grįžęs į jų kambarį, rado jo duris užrakintas. Tai padarė jo sugyventinė A. S., nors paprastai ji durų neužrakina jam išėjus iš kambario. Gal ji buvo neblaivi, arba supykusi ant jo. Nors lyg ir nebuvo susipykę. Jis savo turėtu raktu atsirakino duris, įėjo į kambarį, apsirengė. A. gulėjo lovoje, bet jam nieko nesakė. Jis išėjo pro duris, susitiko to namo pirmame aukšte gyvenančius L. ir V., jų pavardžių nežino, su jais nuėjo iki vietinės parduotuvės, nusipirko alaus ir kartu su L. ir V. išgėrė visą alų. Tai buvo apie 10-11 val. Paskui nusprendė porą stotelių pavažiuoti iki parduotuvės IKI ir priduoti tarą. Jis parėjo namo adresu (duomenys neskelbtini). Durys vėl buvo uždarytos. Turi raktus, atsirakino, susirinko maišą butelių. A. toliau gulėjo, žiūrėjo televizorių, nieko nekalbėjo. Nežino, ar ji buvo ant jo už ką nors supykusi. L. ir V. irgi turėjo savo tarą. Nuvažiavo iki parduotuvės IKI, pridavė tarą, nusipirko 6 butelius alaus, 6 procentų alkoholio stiprumo, 1,5 l talpos. Kiekvienam po 2 butelius. Nuėjo į stotelę laukti autobuso parvažiuoti namo. Nuo šitos vietos nieko daugiau neatsimena, atsipeikėjo kitą dieną reanimacijos palatoje. Negali atpažinti peilio, kuriuo buvo sužalotas, nes tiesiog neatsimena tokio fakto, kad A. durtų jam peiliu. Ankščiau A. yra ne kartą jam sudavusi, bet tik ranka, fiziškai jam tie jos sudavimai nieko nereikšdavo. A. jau buvo tris kartus pas jį atvažiavusi į ligoninę, perdavė daiktus per kaimynę N., pati į palatą nebuvo užėjusi, bijojo, kad negali su juo matytis. Jeigu tai A. jį sužalojo, tai jis A. jokių pretenzijų neturi. Jam pranešta, kad dėl jo sužalojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teisė pareikšti ieškinį, taip pat teisė kreiptis į Nukentėjusių nuo smurto asmenų fondą išaiškinta. Ieškinio nereikš, į fondą nesikreips (t.1; b. l. 77-81).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G2324/2024(01) nurodyta, kad E. A. nustatytas durtinis pilvo sužalojimas, pasireiškęs kiaurymine durtine žaizda pilvo epigastriumo srityje su didžiosios taukinės pažeidimu, aplinkinėmis kraujosruvomis ir evisceracija bei kraujavimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas duriančių savybių turinčiu daiktu, iki kreipiantis medicinos pagalbos 2024-06-06. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu (t. 1.; b. l. 67-69).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiasis patrulis R. D. parodė, kad tą dieną gavo iškvietimą, kuris buvo labai skubus, A lygio, buvo kvalifikuojamas smurtas artimoje aplinkoje. Prieš važiuojant, paskaitė, kas buvo parašyta pranešime, kad yra sužalotas asmuo, galimai panaudotas peilis. Atvažiavę pakilo į 2-ą aukštą ir nepamena kelintame bute rado du asmenis – moterį ir vyrą. Vyras, kiek suprato iš medikų žodžių, turėjo pjautinę žaizdą. Medikai tuo metu jau buvo jau atvykę. Nukentėjusysis buvo sąmoningas. Tiksliai nepamena, ar jis, ar kolega paklausė nukentėjusiojo, kas atsitiko ir kas tai padarė (buvo su kolega iš 3-ojo skyriaus, vyriausiuoju patruliu M. K.). Į šį klausimą nukentėjusysis nenoriai, neakivaizdžiai nurodė į savo sugyventinę. Sugyventinė lyg tai tuo metu buvo patalpoje. Ką reiškia nenoriai, neakivaizdžiai, tai kiek jis atsimena, tai nukentėjusysis pirštu, ranka parodė. Neprisimena, ar vieną ar daugiau kartų parodė. Kaltinamoji buvo neblaivi, o dėl nukentėjusiojo nežino, nepamena, ar spėjo patikrinti jo blaivumą. Moteris jau vėliau, kai vyras buvo išvežtas, aiškino, kad jis tau toks sužalotas atėjo. Ta versija nebuvo nuosekli, jos versijos kelis kartus keitėsi tam tikruose momentuose, nes buvo paklausta kelis kartus ir kelis kartus buvo pastebėta, kad moteris aiškina vis skirtingai. Peilio jie ieškojo, bet nerado. Kaimynai buvo koridoriuje susirinkę, bet jie jų neapklausinėjo, nes kiek spėjo pakalbėti, tai nei vienas iš jų grynai kažko nematė. Pagarsinus liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 85-86), liudytojas parodė, kad juos palaiko. Dėl juose minimos kaimynės, tai tos kaimynės neprisimena, prisimena tik, kad buvo kalba apie sanitarinį mazgą, bet kas, ką aiškino, neprisimena. Neprisimena, ar su ta moterimi, kuri yra teismo koridoriuje (past. – kalbama apie liudytoją L. N.), bendravo. Buvo matomos kraujo dėmės ant žemės, ant grindų. Neprisimena, ar buvo sulaužytų daiktų. Kūno kameros įjungiamos atvykus į įvykį, išėjus iš automobilio. Neprisimena, ar tuo metu jo kūno kamera buvo įjungta. Įrašas tikrai bus, bet kuriuo momentu ji buvo įjungta, jis neprisimena. Įvykio vietose jie privalo įsijungti kūno kamerą. Koridoriuje jis nematė kraujo žymių. Neprisimena, ar kaltinamoji nurodė, kad prieš ją buvo naudojamas smurtas. Į klausimą, kodėl nukentėjusysis žodžiais nieko nesakė, o tik rodė pirštu, tai gal žmogus galėjo jausti baimę prieš kitą žmogų. Neprisimena, ar matė ant stalo alkoholio butelių. Neprisimena, ar matė kokius nors vaistus.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-06-06 apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad dirbant pajėgose V1737 kartu su vyriausiuoju patruliu M. K., iš OVS budėtojo gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) vyras grįžo į namus su durtine žaizda, sąmoningas, aplinkybės nėra aiškios. Atvykus nurodytu adresu apie 17 val., užėjo į butą, kuriame jau buvo greitosios medicinos pagalbos ekipažas 0802 ir ant kambaryje buvusios sofos sėdėjo E. A. gim. (duomenys neskelbtini), ant kurio pilvo srities matėsi durtinė žaizda, kambaryje taip pat buvo E. A. sugyventinė A. S. gim. (duomenys neskelbtini) Jie E. paklausė, kas nutiko, kas jį galėjo padurti, vyras nenoriai parodė pirštu į savo sugyventinę A. S., bet žodžiu, kad tai ji padūrė E., nepasakė, tik stebint vyrą, jis vis pirštu ir akimis parodydavo į sugyventinę A. (kaip E. parodo į A., turėtų matytis kūno kamerų įrašuose). Taip E. buvo paklausta ar visas įvykis įvyko bute, jis teigiamai linktelėjo galva, bet žodžiais taip pat nepasakė. Daugiau aplinkybių jiems iš E. gauti nepavyko, kadangi vyras buvo labai prastos fizinės būklės, jį greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė į Santariškių klinikas, skubios pagalbos skyrių. Jiems bendraujant su A. S., ji aiškiai pasakyti, kas nutiko, negalėjo, nuolat keitė parodymus, iš moters burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, moteriai nustatė 3,48 promilės girtumą, moteris taip pat negalėjo tiksliai nurodyti laiko, kada E. grįžo namo, nuolat mėtėsi laike, nesigaudė aplinkoje. Apžiūrėjus butą, matėsi raudonos spalvos žymės ant grindų ir ant sofos, esančios bute, bet bendra buto tvarka pažeista nebuvo, apžiūrėjus butą ir bendras bendrabučio patalpas ir teritoriją, esančią aplink bendrabutį, nusikalstamos veikos įrankis rastas nebuvo. Taip pat bendravo su namo gyventojais, kurie nurodė, kad dažnai girdi konfliktus iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Pabendravus su kaimyne iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), ji paaiškino, kad šiandien matė, kaip kaimynė A., išėjo iš savo buto, vaikščiojo iš vieno koridoriaus galo į kitą, nuėjo į bendro naudojimo patalpas, kuriuose yra sanitarinis mazgas ir ten kažką plovė, po to grįžo į savo butą ir po kiek laiko ji pamatė, kad į butą atvyko medikai, taip pat kaimynė nurodė, kad šiandien taip pat girdėjo triukšmą iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausus kaimynės, ar mano, kad tai A. galėjo padurti savo sugyventinį, ji atsakė teigiamai, kad galėjo, taip pat kiti kaimynai pritarė (t. 1.; b. l. 85-86).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. N. parodė, kad įvykio dieną ji ilsėjosi, paskui apie 16 - 17 val. prabudo, matė E. (A.), kuris ėjo namo, buvo normalus. Visa ši istorija įvyko nuo 16 val. iki 17.30 val. Jis nuėjo namo, paskui kažkas pas juos nukrito garsiai, paskui matė A. (S.), ji ėjo iš kitos koridoriaus pusės. Paskui antrą kartą išėjo į koridorių, kai jau buvo iškviesta greitoji, po kurio laiko atvyko greitoji ir nukentėjusįjį išnešė ant neštuvų. Į klausimą, ar girdėjo pas kaimynus triukšmą, parodė, kad pas juos (A. ir E.) visada būna triukšmas, jų namo plonos sienos, jie vienas kitą girdi. Jie kaimynai viename aukšte, pas juos yra bendra siena su jų butu. Įvykio dieną triukšmas buvo apie 17 val. Ar iki to nukritimo buvo triukšmas, tai iki tol jie kalbėjo, jie nuolatos kalba, kartais kalba garsiai, nes dažnai išgėrinėdavo. Iki nukritimo jie kažką aiškinosi pakeltais tonais. Nukritimo garsas buvo toks lyg žmogus nukristų. Atsakydama į klausimą: po to garso, kai lyg žmogus nukrito, A. išėjo į koridorių, kiek maždaug laiko praėjo, liudytoja parodė, kad nesekė laiko, bet ji nuėjo į kitą koridoriaus pusę, o paskui grįžo atgal, galėjo 10-15 min., o gal ir 20 minučių praeiti. Ji A. nematė, kaip pastaroji išėjo iš kambario, bet matė, kai ši ėjo į kambarį iš kitos koridoriaus pusės (ji nieko su savimi nenešė), o ko ji ten ėjo, liudytoja nežino. Kai A. išėjo į koridorių, to negirdėjo, nežino kada ji išėjo. Tuo metu A. galimai buvo šiek tiek išgėrusi, bet nebuvo smarkiai apgirtusi. Liudytoja nematė, kad ši būtų išsikruvinusi. A. buvo į skalbyklą užėjusi, bet nematė, kad ji su savimi kažką neštųsi. Jie užeina ten pastoviai rankų plautis. Kiekviename aukšte yra skalbykla, viename aukšte yra viena skalbykla, vienas tualetas ir viena virtuvė. Kambariuose nėra sanitarinių mazgų. E. matė prieš tai, jis išeidinėjo iš tualeto ir įėjo į kambarį, jis buvo išgėręs, iš lėto atsidarė duris ir įėjo. Tuo metu nepastebėjo jokių sužalojimų ant jo ar kad bėgtų kraujas pas jį. Liudytoja nematė, kada greitoji pagalba atvažiavo, ir net nematė kaip išnešė, kadangi ji kaip tik namo užėjo, bet per virtuvės langą stebėjo greitąją ir matė, kaip nukentėjusįjį nešė ant neštuvų. Atsakydama į klausimą, kad ikiteisminio tyrimo metu paminėjo, kad po to, kai A. S. buvo išėjusi į koridorių, po 20 minučių pamatė, kas pas juos atėjo medikai, o po koridorių vaikštinėja policija, liudytoja patvirtino, kad taip buvo. Atsakydama į klausimą, kad ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad triukšmą pas A. girdėjo apie 16.30 val., ar taip galėjo būti, liudytoja parodė, kad taip galėjo būti, nes tada apklausa vyko iš karto po įvykio, o dabar praėjus tiek laiko, jai 77 metai, tada geriau atsiminė. Bendroje virtuvėje gyventojai nelaiko įrankių, jeigu tik koks šaukštas, lėkštė, o iš šono kaip nedidelis kambarėlis yra, tai ten puodai laikomi, visokie stiklainiai. Šakutes, peilius, šaukštus pas save namuose ji ir visi kaimynai laiko. A. su E. čia apie 5 metus gyvena, kai nusipirko butą, pastarieji ypatingai netrukdo, bet išgėrę šiek tiek pakeltu tonu kalba. Ji muštynių pas juos nematė. Kai išgėrinėjo, jie dažnai kritinėdavo, o pasakyti kad jis ją sumušė, ar ji jį sumušė, liudytoja negali, nes to nematė. Mėlynės pas A. S. labai dažnai būdavo, vieną kartą ji pasakė, kad ji nukrito autobuse, kad jai negera buvo. Moterys taip pat kalbėjo, kad dažnai pas A. mėlynės yra. Po įvykio pas kaimynus labai tylu, niekada negirdėti triukšmo, paskutiniu metu jie nesibara ir daug mažiau geria.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-06-26 liudytoja L. N., kad 2024-06-06 apie 16 val. ji išėjo iš savo kambario į namo bendrą koridorių ir pamatė koridoriumi nuo tualeto pusės einantį gretimo kambario kaimyną E. A. Jis vos paėjo, atrodė labai girtas, vos atsirakino savo kambario duris. Visą dieną ji girdėjo savo kaimynus A. S. ir E. A. esant namie, tačiau per dieną jie elgėsi ramiai, barnių nesigirdėjo. Siena tarp jų kambarių labai plona, tai dažnai girdi jų barnius dėl alkoholio (gal nepasidalina alkoholio). Tądien, kai E. A. grįžo į savo kambarį, po kurio laiko lyg ir pradėjo ginčytis, tačiau netrukus pasigirdo didelis trenksmas - tarsi kažkas sunkaus būtų nukritę, ir triukšmas nutilo, pasidarė tyla. Po kurio laiko, gal po 10-15 minučių, ji išėjo į koridorių ir pamatė A. S. einančią koridoriumi nuo lauko durų pusės, ji praėjo pro savo kambarį ir nusuko į skalbyklą, jos kambario durys buvo užrakintos, kaip visada, E. niekur nesigirdėjo. Dar po 20 minučių pamatė, kad pas juos atėjo medikai, o po koridorių vaikštinėjo policija. Tą triukšmą pas A. ji girdėjo apie 16.30 val., tiksliai laiko neprisimena. Kai jau visas namas sužinojo, kad A. peiliu sužalojo E., pasklido kalbos, kad kažkokia kaimynė matė A. virtuvėje (bendro naudojimo) plaunant peilį, tačiau paskui nei viena kalbintų kaimynių neprisipažino mačiusi tai, tai gal tai ir neteisybė. Virtuvės įrankius gyventojai laiko savo kambariuose. Ji neatkreipė dėmesio, ar tada, kai A. matė po kritimo garso einančią koridoriumi, - ar ji buvo išsikruvinusi, nematė, rankose ji taip pat nieko nenešė, arba ji neatkreipė dėmesio. A. su E. kartu gyvena apie 7 metus, ir ankščiau piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau prieš metus E. pardavė savo butą, tai tuos metus jie abu geria alkoholį ištisai. Dar nori pasakyti, kad kai E. matė einantį iš tualeto apie 16 val., jis buvo girtas, bet nesužalotas. Jis nesinešė su savimi butelių, tai tikriausiai buvo grįžęs namo ankščiau (t. 1.; b.l. 103-105).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-06-06 apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jų bendrabutyje (duomenys neskelbtini) kambaryje gyvena A., pavardės nežino, kartu su ja gyvena jos sugyventinis E., pavardės nežino. 2024-06-06 apie 10 val. kartu su E. ir dar vienu kaimynu nuėjo į parduotuvę, esančią prie jų bendrabučio, adreso tikslaus nežino, nusipirko alaus. Alų išgėrė ir nusprendė depozitą nuvežt ir priduot į taromatą, nuvažiavo į parduotuvę IKI, esančia prie Žaliųjų ežerų, pridavė depozitą, nupirko dar 6 butelius alaus. Dar išgėrė kažkiek alaus ir apie 12 val. išsiskirstė kiekvienas į savo kambarius. Išsiskirstant E. sužalotas nebuvo. Miegojo savo kambaryje, prabudęs išėjo į lauką ir pamatė, kad prie namo stovi policija (t. 1.; b. l. 91).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-06-06 apklausta liudytoja M. B. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bendrabutyje gyvena nuo 1981 metų, pažįsta visus kaimynus. 2024-06-06 apie 16.20 val. nuėjo į parduotuvę šalia jų namo, adreso tikslaus nežino. Prie parduotuvės matė sėdinčius kaimynus V., L. bei E., kurie gėrė alų. Grįžo namo, maždaug po pusvalandžio ėjo į prausyklą išplauti puodelius, eidama matė E., kuris stovėjo prie laiptinės įėjimo, rankoje laikė baltos spalvos polietileninį maišą, maiše matė du butelius alaus. E. atrodė normaliai, jokių sužalojimų nepastebėjo, su kažkuo jis stovėjo ir kalbėjo, tačiau su kuo nematė, kur jis nuėjo vėliau nematė (t. 1.; b. l. 96).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-07-10 apklausta liudytoja V. J. parodė, kad 2024-06-06 apie 14 val. grįžo iš darbo namo (duomenys neskelbtini), nuėjo pamiegoti. Ir ji, ir tame name gyvenanti A. S. gyvena antrame aukšte. Nežino, kiek laiko miegojo, tačiau atsibudusi pasidarė kavos ir išėjo į lauką parūkyti ir pagerti kavos. Nežino, kelinta valanda buvo. Lipdama laiptais sutiko iš pirmo į antrą aukštą kylančią A. S. Kiek prisimena, A. šiaip dažniausiai niekur nevaikšto į lauką, tai tikriausiai buvo nuėjusi į pirmą aukštą pas M., L. arba V. nunešti pinigų, kad kas nors iš jų nupirktų alkoholio, bent jau dažniausiai ji taip elgiasi. A. tuo metu rankose nieko nenešė, nebuvo kruvina, nebuvo suteptais drabužiais, tačiau iš veido ir akių matė, kad ši neblaivi. Nieko nekalbėjo su ja. Lauke užtruko kokias 5 minutes, grįždama ir eidama antro aukšto koridoriumi, pamatė, kad A. S. išėjo iš skalbyklos dešinėje rankoje nešdama peilį tokiu būdu, kad jo rankenos galas buvo aukščiau riešo ir todėl iš už sugniaužtų pirštų buvo išlindęs tik peilio geležtės galiukas. A. iškarto nuėjo į priešais skalbyklą esantį savo kambarį. Šalia skalbyklos esanti virtuvė tuo metu buvo užimta - ten kažkas buvo iš gyventojų, neįsidėmėjo, kas. Kai matė A. su peiliu, neįsidėmėjo, koks tas peilis buvo, todėl negali jo atpažinti. A. virtuvėje dažniausiai naudoja keletą savo mėgstamų peilių, tačiau kokį peilį ji nešėsi iš skalbyklos į kambarį, ji neįsidėmėjo. Po maždaug 5 minučių atvažiavo policija ir medikai, paaiškėjo, kad kambaryje yra sužalotas A. sugyventinis E. A. Patikslina, kad kai matė A. su peiliu, kitų kaimynų koridoriuje nebuvo, kaimynai susirinko jau po to, kai atvažiavo policija. Triukšmo pas juos name prieš tai jokio negirdėjo (t. 1.; b. l. 111-112).
2024-07-22 Objektų apžiūros protokole nurodyta: Apžiūrėtas 2024-06-06 garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro 112. 1 garso įrašas 2024-06-06, faile pažymėta pradžia 16.43.37 val. (Policijos registruojamų įvykių registro kortelėje registruotas 16.46 val.), iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip nustatyta tyrimo metu, priklausančio įtariamajai A. S.): BPC: 112 / Pranešėja: laba diena. Labai skubi pagalba. / BPC: kas atsitiko? ko reikia? / Pranešėja: durtinė žaizda. / BPC: durtinė žaizda? Pas ką? / Pranešėja: pas vyrą. / BPC: grįžo su durtine žaizda? / Pranešėja: grįžo su durtine žaizda. Taip. Žarnos virsta, nežinau ką daryti. / BPC: vyras sąmoningas? / Pranešėja: su sąmone kol kas. / BPC: žino, kas padarė, kas įdūrė? / Pranešėja: ne, nežinau, nieko nežinau. / BPC: o vyro neklausėt, kas atsitiko? / Pranešėja: nežinau, nieko neklauskit, paprasčiausiai atvažiuokit! / BPC: man reikia informaciją susirinkti. Koks adresas jūsų? / Pranešėja: (duomenys neskelbtini). / BPC: kokia seniūnija? (duomenys neskelbtini)?/ Pranešėja: aš nežinau,(duomenys neskelbtini)! / BPC: buto numeris, kodas? / Pranešėja: (duomenys neskelbtini), nėra jokio kodo, ten dviaukštis namas, bendrabutis. / BPC: kokiam aukšte? / Pranešėja: antram, bendrabutis. Skubiai, skubiai! / BPC: užspauskite žaizdą. / Pranešėja: aš jau spaudžiau, visko, kraujas liejasi. / BPC: nepadėkite ragelio, sujungsime dar su medikais, su greitąja. / Pranešėja: a ką važiuosi į ligoninę? (ne į ragelį kalba) / GMP: greitoji, pakartokite adresą kur važiuoti. / Pranešėja: 9duomenys neskelbtini), antras aukštas. / GMP: kodas yra? / Pranešėja: jokio kodo nieko nėra. / GMP: dabar, vyras, kiek metų? / Pranešėja: penkiasdešimt trijų. / GMP: kas atsitiko? / Pranešėja: greitai, todėl kad žarnos virsta, greičiau! / GMP: kas atsitiko? / Pranešėja: nereikia čia klausinėti, paprasčiausiai važiuokit! / GMP: reikia klausinėti, prašom atsakyti į mano klausimus. / Pranešėja: žarnos virsta per žaizdą, greitai, pasakiau jum! / GMP: apsiraminat ir klausot manęs. / Pranešėja: klausau. / GMP: aš žmogus sąmoningas? / Pranešėja: kol kas taip. / GMP: ar didelė žaizda? / Pranešėja: labai, žarnos virsta. / GMP: per visą pilvą? / Pranešėja: beveik. / GMP: visas pilvas perpjautas? / Pranešėja: ne visas pilvas, tiktai vienoj, tiktai vienam taške. / GMP: vienas dūris? / Pranešėja: taip, bet žarnos virsta, man šlykštu žiūrėti, aš jau nebegaliu. / GMP: tai gerai, tada jūs nieko nepadarysit, tiesiog uždėkite ant tos vietos sterilių kažką tai, ar bintą, ar didelį. / Pranešėja: aš jau dėjau, viskas mėtosi ant grindų kraujuose. / GMP: bet jisai sąmoningas, sakykit? / Pranešėja: kol kas dar taip. / GMP: peilis, suprantu, ištrauktas? / Pranešėja: jisai atėjo be peilio. / GMP: guldykit ant nugaros. / Pranešėja: jisai guli. / GMP: gerai, brigada važiuoja, uždedat kažką sterilaus, šalto, jeigu turite ką uždėti, ir laukiat greitosios, jeigu kas blogės, kol atvyks greitoji, 113 patarimui, brigada išvyksta. / Pranešėja: gerai, ačiū. 2 garso įrašas, skambučio laikas Policijos registruojamų įvykių registre registruotas 2024-06-06 17.05 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini): BPC: sveiki, Jūs paskambinote skubios pagalbos numeriu 112, prašome palaukti, kol atsilieps operatorius. 112, klausau. / Pranešėja: kiek galima laukti (duomenys neskelbtini), kiek galima laukti. / BPC: ką jūs ponia kvietėt? / Pranešėja: su durtine žaizda. / BPC: (duomenys neskelbtini)? / Pranešėja: už pusvalandžio skambinau. / BPC: ponia, informuotos tarnybos, vyksta pas jus, laukite (t. 1.; b. l. 132-134).
2024-07-30 Objektų apžiūros protokole nurodyta: apžiūrėti du policijos pareigūnų BODY kamerų įrašai. Pirmo 30 minučių trukmės įrašo pradžioje matyti, kad E. A. sėdi ant išskleidžiamo fotelio, jo pilvas uždengtas tvarsčiais ir užklijuotas pleistru, prie jo stovi trys medicinos darbuotojai. Ant gretimo fotelio sėdi A. S. Pareigūnas klausia, iš kur pas vyrą durtinė žaizda, į ką A. S. atsako, kad jis grįžo iš lauko. Tada pareigūnas kreipiasi į E. A. klausdamas, kas jį sužalojo, į ką E. A. kilsteli kairę ranką ir smiliumi parodo į A. S., pakelia galvą, pažiūri į pareigūną ir linkteli. Tuo metu A. S. pasakoja, kad ji klausė E. A., tačiau jis pats nežino. Medikė A. S. prašo surasti E. A. asmens dokumentą, A. S. atsistoja, nueina prie spintos ir ieško. Tuo metu pareigūnas paprašo A. S. pasakyti E. A. duomenis, medikai tuo metu tvarsto E. A., jungia jam lašinę, matuoja spaudimą. A. S. išeina iš kambario į koridorių, kur barasi su susirinkusiais kaimynais, tuo tarpu pareigūnas klausia medikės, ar E. A. negali kalbėti, medikė atsako, kad jis sąmoningas, tačiau jo spaudimas labai žemas, 80. Pareigūnas klausia E. A., kur jį padūrė, į ką šis pakelia kairę plaštaką ir ją priešais save judina iš kairės į dešinę, ką galima suprasti kaip „čia“ (kambaryje). Tada pareigūnas pasitikslina: „namuose?“, į ką E. A. linkteli. Tuo tarpu A. S. ginčijasi su kaimynais, pareigūnas liepia A. S. grįžti į kambarį, ji grįžta ir atsisėda ant gretimo fotelio prie E. A. Medikė klausia E. A., kas jam dūrė į pilvą, į ką jis pakelia kairę plaštaką ir pasuka pirštais į šalia sėdinčios A. S. pusę. Medikė perklausia: „kas?“, sako, kad nesupranta. Po to vėl klausia E. A.: „lauke?“ Jis neigiamai sukinėja galvą, po to medikė pasitikslina: „čia?“, į ką jis linksi, medikė tai persako: „čia“. Paskui medikė klausia: „o kas dūrė?“, į tai E. A. vėl ranka rodo į greta sėdinčią A. S. Medikė klausia: „kaimynas ar draugė?“. Pareigūnas irgi klausia: „moteris dūrė?“. E. A. į pareigūno klausimą teigiamai sulinksi. A. S. tuo tarpu sako: „aš nežinau, kas jam dūrė, jis atėjo toks“. Pareigūnas klausia A. S.: „tai kodėl ant Jūsų rodo?“ A. S. sako: „aš nežinau“. Vėliau E. A. ištransportuojamas į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Pareigūnai alkoholio matuokliu patikrina A. S. girtumą. A. S. vėl pasakoja, kad E. A. grįžo namo sužalotas. Pareigūnas klausia: „o tai jis vėmė?“, A. S. atsako: „taip, vėmė“, parodo ranka link fotelio, kur ankščiau sėdėjo sužalotas E. A., pareigūnas prieina apžiūrėti grindis šalia fotelio. Antras BODY kameros įrašas 31 sekundės trukmės, įraše matoma, kad policijos pareigūnai atvyko į gydymo įstaigą (t. 1.; b. l. 136-140).
2025-01-16 VGTP pažyma Nr. APD-2025-00637 205.71 Eur (du šimtai penki Eur 71 ct) sumai, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. S. pagal 2024-10-30 sprendimą Nr. KTS-2024-06624.
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
BK 135 straipsnio („Sunkus sveikatos sutrikdymas“) 1 dalyje įtvirtinta: „Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.“ Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta: „Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.
Vadovaujantis BK 141 straipsniu, šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 52-2357) patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau –Taisyklės) 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad „Šiose taisyklėse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo medicininiai kriterijai. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“ (priedas)“.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G2324/2024(01) nurodyta, kad E. A. nustatytas durtinis pilvo sužalojimas, pasireiškęs kiaurymine durtine žaizda pilvo epigastriumo srityje su didžiosios taukinės pažeidimu, aplinkinėmis kraujosruvomis ir evisceracija bei kraujavimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas duriančių savybių turinčiu daiktu, iki kreipiantis medicinos pagalbos 2024-06-06. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu (t. 1.; b. l. 67-69).
BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamoji A. S. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sunkiai sutrikdė sveikatą savo sugyventiniui E. A. Kaltinime inkriminuojamas aplinkybes patvirtina pačios A. S. visiškas kaltės pripažinimas tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, 2024-06-07 parodymų patikrinimo vietoje A. S. fiksuoti parodymai; 2024-07-03 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas; Specialisto išvada Nr. G2324/2024(01), taip pat nukentėjusiojo E. A. parodymai, liudytojų R. D., L. N. parodymai teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų V. B., M. B., V. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu; 2024-07-22 ir 2024-07-30 objektų apžiūros protokoluose fiksuota informacija ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamoji A. S. parodė, kad įvykio rytą vartojo ir degtinę su sugyventiniu. E. A. (nukentėjusysis) buvo išvažiavęs su kaimynais V. ir L. prie Žaliųjų ežerų nusipirkti alaus, iš ten grįžo apie 15.30 val. – 16.00 val. jau gerokai išgėręs, pradėjo prie jos priekabiauti, vadinti visokiausiais žodžiais. Ji tuo metu kambaryje ruošėsi daryti valgyti (ji neina į bendrą virtuvę, viską pjausto, ruošia kambaryje). Ji tuo metu buvo su peiliu ir taip viskas išėjo netyčia ir spontaniškai, nes jis labai girtas buvo. Nelabai atsimena dūrimo momento. Ji tuo metu pjaustė ant mažo staliuko, sėdėdama ant E. A. išskleisto fotelio (esančio arčiau durų), o A. sėdėjo ant jos suskleisto fotelio arčiau lango. E. A. linguodamas atsistojo nuo fotelio, galimai norėdamas eiti į tualetą, atstumu apie metrą nuo jos. Dėl ko jis atsistojo, nežino, gal į tualetą norėjo eiti. Kažką atsistojęs jai sakė, vadino negražiais žodžiais, neprisimena dėl ko. Ji jam pasakė – „E., netrukdyk“. Iš tos vietos, kur stovėjo E. A. praeiti tarp staliuko ir išskleisto fotelio link durų yra įmanoma. Po dūrio ji iš karto iškvietė greitąją pagalbą, nes kraujas kaip fontanas pradėjo bėgti, ir pati pradėjo rankšluosčius dėti, kad sustabdytų kraujavimą. Kraujo buvo nemažai. E. A. tuo metu buvo sąmoningas, bet kai atvažiavo pareigūnai ir greitoji, jis pamažu ją praradinėjo. Peilį po dūrio ji ištraukė. Kaip giliai peilio ašmens buvo sulindę, neatsimena, bet tikrai ne visas ašmuo, net pusė nebuvo sulindusi. Kai dūrė, iš pradžių jautė pyktį ir įniršį, o po to labai išsigando, kai pamatė daug kraujo, iškvietė greitąją, pakėlė jam marškinėlius ir pradėjau dėti (pleistrą), o ten kraujas dar labiau pradėjo bėgti. Atsakydama į klausimą, kodėl peilis (nusikaltimo įrankis) rastas švarus, kaltinamoji parodė, kad ji jį išplovė virtuvėje. Peilį išplovė po dūrio, kai jį ištraukus pamatė kruviną peilį. Negali paaiškinti, kodėl reikėjo tą peilį plauti; plovė, nes išsigando, kad jam dūrė. Išplautą peilį padėjo prie visų įrankių. 2024-06-07 parodymų patikrinimo vietoje įtariamoji A. S. parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur ji sužalojo E. A. ir davė parodymus, kaip ji sėdėjo ant fotelio ir jis (E. A.) buvo paėmęs butelį į rankas ir ji jo paprašė, kad jis negertų kaip kompoto ir jis pradėjo rėkti, ji tuo metu dešinėje rankoje laikė peilį. Jis rėkdamas jai sakė: „tu suka, tu sabaka, čia mano pinigai ką noriu tą darau“ ir tuo metu ji kažką jam pasakė, bet kaip ir nieko blogo. Jisai atsistojo ir užsimojo ir tada ji atsistojo, tada ji norėjo nusiimti jo ranką ir tada ji su peiliu jam netyčia dūrė į pilvą (t.2.; b. l. 28-32). 2024-07-03 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu A. S. atpažino peilį, su kuriuo dūrė E. A. į pilvą. Atitinkamą peilį iš nuotraukos A. S. atpažino ir teismo posėdžio metu.
Liudytojas pareigūnas atvykęs į įvykio vietą R. D. parodė, kad nukentėjusysis buvo sąmoningas. Tiksliai nepamena, ar jis, ar kolega paklausė nukentėjusiojo, kas atsitiko ir kas tai padarė (buvo su kolega iš 3-ojo skyriaus, vyriausiuoju patruliu M. K.). Į šį klausimą nukentėjusysis nenoriai, neakivaizdžiai nurodė į savo sugyventinę. Sugyventinė lyg tai tuo metu buvo patalpoje. Ką reiškia nenoriai, neakivaizdžiai, tai kiek jis atsimena, tai nukentėjusysis pirštu, ranka parodė. Neprisimena, ar vieną ar daugiau kartų parodė. Kaltinamoji buvo neblaivi, o dėl nukentėjusiojo nežino, nepamena, ar spėjo patikrinti jo blaivumą. Moteris jau vėliau, kai vyras buvo išvežtas, aiškino, kad jis tau toks sužalotas atėjo. Ta versija nebuvo nuosekli, jos versijos kelis kartus keitėsi tam tikruose momentuose, nes buvo paklausta kelis kartus ir kelis kartus buvo pastebėta, kad moteris aiškina vis skirtingai.
2024-07-30 Objektų apžiūros protokolu apžiūrėtuose policijos pareigūnų kūno kamerų įrašuose fiksuota: Pareigūnas klausia E. A., kur jį padūrė, į ką šis pakelia kairę plaštaką ir ją priešais save judina iš kairės į dešinę, ką galima suprasti kaip „čia“ (kambaryje). Tada pareigūnas pasitikslina: „namuose?“, į ką E. A. linkteli. Medikė klausia E. A., kas jam dūrė į pilvą, į ką jis pakelia kairę plaštaką ir pasuka pirštais į šalia sėdinčios A. S. pusę. Medikė perklausia: „kas?“, sako, kad nesupranta. Po to vėl klausia E. A.: „lauke?“ Jis neigiamai sukinėja galvą, po to medikė pasitikslina: „čia?“, į ką jis linksi, medikė tai persako: „čia“. Paskui medikė klausia: „o kas dūrė?“, į tai E. A. vėl ranka rodo į greta sėdinčią A. S.. Medikė klausia: „kaimynas ar draugė?“. Pareigūnas irgi klausia: „moteris dūrė?“. E. A. į pareigūno klausimą teigiamai sulinksi. (t. 1.; b. l. 136-140).
Kaltinamoji A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kai atvažiavo greitoji ir policija, kaltinamoji iš pradžių pasakė, kad jis jau atėjo sužalotas, nes buvo išsigandus, kad dūrė. Bet per naktį pagalvojo ir nutarė pasakyti tiesą - kitą dieną ji tyrėjai prisipažino.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančio požymio šeimos nario – ginčo byloje nekilo. Teismo posėdžio metu pasitikslinta, ar tikrai, A. S. ir E. A. buvo sugyventiniai, ką jie abu patvirtino, atitinkamas aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta liudytoja L. N.
Pabrėžtina ir tai, kad kaltinamoji A. S. atitinka nusikalstamos veikos subjektui baudžiamojo įstatymo keliamus amžiaus ir pakaltinamumo kriterijus.
Teismas surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui pakanka surinktų įrodymų visumos pripažinti, kad kaltinimas A. S. pasitvirtino pilnai, o jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
III. Bausmės skyrimas
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi: „Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.“
Vadovaujantis BK 61 straipsnio 1 – 3 dalimis: „1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. 2. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. 3. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. 4. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Skiriant bausmę A. S., remiamasi BK 54, 59, 60, 61 straipniais. Teismas vadovaujasi BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos ribomis, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Konstatuotina, kad A. S. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą sankcijoje numatyta vienintelė terminuoto laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmė. A. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Veika – baigta, sukelti padariniai – sugyventinio E. A. sunkus sveikatos sutrikdymas. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – A. S. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2.; b. l. 84 - 92), nedirba, registruota užimtumo tarnyboje.
Kaltinamosios A. S. veikoje nustatytos dvi atsakomybę legvinančios ir viena sunkinanti aplinkybė. A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad ši prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; taip pat, kad kaltininamoji suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą. A. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (past. – 2024-06-06 17.32 val. A. S. nustatytas 3.48 promilių girtumas (t. 2.; b. l. 37)).
Baigiamosios kalbos metu prokuroras prašė bausmės vykdymą kaltinamajai iš dalies atidėti. Vis dėlto, net ir 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios naujos baudžiamojo įstatymo pataisos nenumato galimybės nei pilnam, nei daliniam bausmės vykdymo atidėjimui asmenims, padariusiems labai sunkų nusikaltimą, dėl to atitinkamas prašymas nėra pagrįstas.
Gynėja baigiamosios kalbos metu prašė skirti kaltinamajai skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o teismui manant, kad nėra pagrindo tam, prašė trumpinti laisvės atėmimo bausmę ir skirti trumpesnį terminą, nei sankcijoje numatytas minimalus; t. y. iš esmės prašyta vadovautis išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Tačiau pagal nustatytas bylos aplinkybes, teismo vertinimu, situacija yra labiau ordinarinė nei išimtinė. Aplinkybės, kad pats nukentėjusysis anksčiau galimai smurtavo prieš kaltinamąją, neeliminuoja kaltinamosios veiksmų pavojingumo pobūdžio ir laipsnio. Be to, pati kaltinamoji pripažino, kad įvykio dieną prieš ją smurtauta nebuvo. Nors kaltinamoji dėl veikos prisipažino, gailėjosi, taip pat pati paskambino GMP, bandė stabdyti kraujavimą, bet kartu ji išplovė ir paslėpė nusikaltimo įrankį peilį, be to, atvykusiems pareigūnams melavo apie įvykio aplinkybes, bandydama nuslėpti savo paties veiką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos padarymui didelę reikšmę turėjo kaltinamosios sunkus apsvaigimas nuo alkoholio.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamajai A. S. bausmė už labai sunkų nusikaltimą skirtina nusikaltimo sankcijos ribose, skiriant minimalią BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. birželio 7 dienos (1 diena).
IV. Civilinio ieškinio sprendimas
Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 7799,41 eurų sumai PSDF biudžetui padarytos žalos dėl nukentėjusiojo E. A. gydymo atlyginimui ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1.; b. l. 148-158).
Šiame civiliniame ieškinyje nurodyti tiek teisinis, tiek faktinis pagrindai dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, taip pat kartu su civiliniu ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai priteisti konkrečią patirtą turtinę žalą. Dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai, nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos (Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30 ir 31 straipsniai). Pagrindų mažinti atitinkamą sumą nenustatyta.
BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atitinkama nuostata nustato procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2019 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį baudžiamojoje byloje ir tenkindami pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taip pat kasacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija minimoje nutartyje išaiškino ir tai, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.
Įvertinus pridėtus prie bylos dokumentus, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys traktuotinas kaip pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš A. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 7799,41 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir keturiasdešimt vieno euro centų) PSDF biudžetui padarytos žalos dėl nukentėjusiojo E. A. gydymo atlyginimą; ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
IV. Kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai
Šioje byloje A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios; pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę – panaikintinos.
Byloje 2025-01-16 gauta VGTP pažyma Nr. APD-2025-00637 205.71 Eur (du šimtai penki Eur 71 ct) sumai, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. S. pagal 2024-10-30 sprendimą Nr. KTS-2024-06624. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji A. S. pajamų praktiškai neturi (kaip nurodė, gauna 198 Eur pašalpą), taip pat į tai, kad teismo sprendimu byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo A. S. valios, šios procesinės išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu išimtas - peilis, nuoplova nuo sofos, nuoplova nuo pagalvės, nuoplova nuo sandėliuko durų, nuoplova nuo buteliuko kamščio, nuoplova nuo rankų; pavyzdžių lyginamajam tyrimui metu paimtas E. A. DNR ėminys; perduoti saugoti PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (T.1.b.l.142,143), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. birželio 7 dienos (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Šioje byloje A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios; pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę – panaikinti.
Priteisti iš A. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 7799,41 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir keturiasdešimt vieno euro cento) PSDF biudžetui padarytos žalos dėl nukentėjusiojo E. A. gydymo atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nepriteisti iš A. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų šioje byloje.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu išimtus - peilį, nuoplovą nuo sofos, nuoplovą nuo pagalvės, nuoplovą nuo sandėliuko durų, nuoplovą nuo buteliuko kamščio, nuoplovą nuo rankų; pavyzdžių lyginamajam tyrimui metu paimtą E. A. DNR ėminį; perduotus saugoti PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (t. 1.; b. l. 142-143), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus apygardos teismą.