Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Ė., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, studijuoja Lietuvos verslo kolegijoje, III kurse, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ė. mušdamas sukėlė savo šeimos nariams fizinį skausmą, o būtent:

E. Ė. 2017 m. gruodžio 8 d. apie 18.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu šluotos metaliniu kotu 4 kartus tyčia sudavė savo motinai A. D. Ė. per kojas ir vieną kartą per ranką savo močiutei P. Ė., tuo savo šeimos nariams sukeldamas fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais E. Ė. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio2 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. Ė. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. apie 18 val. jis užėjo į močiutės kambarį ir paprašė motinos automobilio raktelių, nes norėjo nuvažiuoti į vaistinę į Vilnių (jam labai sukilo skrandžio rūgštingumas ir norėjo nusipirkti vaistų). Motina buvo išgėrus, raktų jam nedavė ir pradėjo negražiaikalbėti. Konflikto metu jis paėmė šluotą ir jos metaliniu kotu sudavė motinai tris - keturis kartus per kojas. Tuo metu, kai šluotos kotu jis mušė motiną, močiutė gynė mamą ir laikė šluotą, o jis traukdamas šluotą iš močiutės rankų įdrėskė jai į ranką. Senelei pradėjo kraujuoti sumušta ranka ir motina jai iškvietė GMP. Jis gailisi, kad nesusivaldė ir savo šeimos nariams sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji A. D. Ė. teismo posėdžio metu parodė, kad sūnaus agresijos protrūkiai yra nuo seno, sūnus smurtauja nebe pirmą kartą. Agresijos priepuolių metu sūnus nesivaldo. 2017 m. gruodžio 8 d. apie 18.30 val. pas ją į kambarį atėjo sūnus E. Ė. ir pareikalavo jos automobilio raktelių. Jis buvo agresyviai nusiteikęs. Ji sūnui raktelių nedavė. Tuomet įpykęs sūnus šluotos metaliniu kotu jai per kojas sudavė 3-4 kartus, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuo metu kambaryje buvusi jos motina P. Ė. puolė ginti dukters. E. Ė. ta pačia šluota jai sudavė vieną kartą per ranką ir ją prakirto.

Nukentėjusioji P. Ė. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja davė analogiškus liudytojos A.D. Ė. parodymams, tik ji papildomai nurodė, kad anūkas, suduodamas jai šluotos nulaužtu kotu per dešinę ranką, sukėlė jai fizinį skausmą(b.l. 72-73).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. parodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d.buvo draugo E. Ė. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Po pietų ji atsigulė pamiegoti, o prabudo nuo triukšmo, kuris sklido iš E. močiutės kambario. Ji iš karto nuėjo ten ir pamatė, kad E. stovi to kambario tarpduryje ir barasi su močiute, o E. mama sėdėjo kambaryje ir verkė. Ji matė, kad E. mamos koja sužalota. E. mama jai pasakė, kad E. ją primušė su šluota. Močiutės ranka kraujavo, ji sakė, kad E. ir jai sudavė su šluota.

VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties2017 m. gruodžio 8 d. kvietimo kortelės P. Ė. kvietimo rezultate nurodyta, kad D plaštakos viršutiniame paviršiuje stebima 4 cm mušta žaizda (b.l.39-40).

2017 m. gruodžio 9 d. asmens apžiūros metu atlikta nukentėjusiosios A.D. Ė. apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad abiejų kojų blauzdų priekiniame ir šoniniame paviršiuje ir ant kairiojo kelio yra raudonai, mėlynos spalvos mėlynės bei žaizdos (b.l.66-69).

2017 m. gruodžio 8 d.Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK vyriausiosios patrulės Gitos Judickaitės tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejoužfiksuotos 2017 m. gruodžio 8 d. įvykusio įvykio aplinkybės (b.l. 24-27).

2017 m. gruodžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini).

2017 m. gruodžio 8 d. 19 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ A. D. Ė. nustatytas 0,99 promilių girtumas (b.l. 50).

2017 m. gruodžio 8 d. 19:01 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ P. Ė. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b.l. 70).

2017 m. gruodžio 8 d. 19:38 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ E. Ė. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b.l. 81).

A.D.Ė. 2017 m. gruodžio 8 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sūnus E. Ė., gim. (duomenys neskelbtini), po žodinio konflikto paėmė šluotą su metaliniu šluotkočiu ir tris-keturis kartus trenkė jai per kojas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat vieną kartą trenkė jos mamai P. E. į ranką ir sukėlė fizinį skausmą (b.l. 1-3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog Edmundas ispadarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas jo kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, alkotesterio parodymų kvitais, liudytojos parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, asmens apžiūros protokolu. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 140 straipsnio 2 dalį, nes jismušdamas sukėlė šeimos nariams fizinį skausmą.

Kaltinamojo E. Ė. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. Ė. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sunukentėjusiomis susitaikė, jų atsiprašėir prašė baudžiamąją bylą nutraukti.

A.D.Ė. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų neturi ir prašė, kad byla būtų nutraukta. Nukentėjusioji P. E. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų neturi, žala jai padaryta nebuvo ir prašė, kad byla būtų nutraukta.

Prokurorė prašymą palaikė.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis E. Ė. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiomis, teismo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, be to yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes yra neteistas, administracine tvarka baustas tik du kartus, atsiprašė nukentėjusiųjų. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia E. Ė. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiosioms A. D. Ė. ir P. Ė. susitaikius.

Remdamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktais, 72¹ ir 72² straipsniaisir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtauja prieš nukentėjusiąsias ne pirmą kartą, kad kartais nesugeba kontroliuoti savo elgesio, teismas E. Ė. skiria baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 67, 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

E. Ė., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatomis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiomis A. D. Ė. ir P. Ė. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktais, 72¹ ir 72² straipsniais,E. Ė. skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų A. D. Ė. ir P. Ė. 6 mėnesius ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. E. Ė. įpareigojamas gyventi skyrium nuo 2018 m. sausio 9 d. Įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose E. Ė. privalo įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. Ė., kad jei jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens patraukimo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.