- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-21
- Bylos Nr.
- e2YT-1425-1037/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00242-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Pareiškėjas
- K. K., E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Telšių rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Registrų centras Telšių skyriui, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo ir konferencijų platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. K. ir E. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Telšių rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Registrų centras Telšių skyriui, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašė nustatyti jų, K. K. ir E. M., bendrosios dalinės nuosavybės teisės lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, įgijimo į sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esantį M. B. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį faktą.
Nurodė, kad privatizuojant (duomenys neskelbtini) 1992 m. liepos 27 d. „Daukantų“ žemės ūkio bendrovei nuosavybėn buvo perduotas 1021249 rublių vertės galvijų prieauglio gamybinis technologinis kompleksas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas K. K. ir pareiškėjos E. M. sutuoktinis S. M., miręs 2011 m. kovo 11 d., buvo Telšių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės nariai. Likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę pareiškėjui K. K. ir mirusiam pareiškėjos E. M. sutuoktiniui S. M. lygiomis dalimis po ½ dalį, sumokant kiekvienam iš jų po 6000 talonų vertės pajų, buvo perduotas vienintelis į bendrovės turto balansą įrašytas ir jai priklausęs 1963 m. akte ir 1968 m. atliekant kadastrinius matavimus nurodytos statinio datos grūdų sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), esantis M. B. (duomenys neskelbtini) Sandėlis perduotas sudarant Turto perdavimo aktą. Jokių nuosavybės įgijimą patvirtinančių dokumentų pareiškėjams nebuvo perduota. Kad reikia įteisinti pastatus pareiškėjai nežinojo, manė, kad pastatai yra jų. Likvidavus bendrovę pareiškėjas K. K. ir iki mirties S. M., lygiomis dalimis už pajus įgytą sandėlį naudojo savo poreikiams. Po S. M. mirties 2011 m. rugsėjo 11 d., jo sandėlio dalies valdymą perėmė palikimą priėmusi sutuoktinė pareiškėja E. M.. Abu pareiškėjai sandėlį valdo nepertraukiamai iki pat šiol, lygiomis dalimis rūpinosi sandėlio būkle, vykdė jo einamąjį remontą ir su šiuo turtu elgėsi kaip savininkai. Niekas jokių pretenzijų į pastatus nėra pareiškęs. Siekiant įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į atitekusį likviduojant žemės ūkio bendrovę sandėlį, pareiškėjai atliko statinio kadastrinius matavimus, tačiau VĮ Registrų centras atmetė jų prašymus įregistruoti nekilnojamąjį turtą, nurodant, kad turimi ir pateikti dokumentai yra nepakankami statinio ir nuosavybės teisės į jį įregistravimui. Sandėlis pareiškėjų buvo įsigytas teisėtai 1993 m. lapkričio 29 d., ir valdomas teisėtai daugiau nei 10 metų. Sandėlį pareiškėjai yra pasidalinę, juo naudojasi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad (duomenys neskelbtini) visuotiniame susirinkime paskelbusi savo likvidaciją, pajininkams paskirstė bendrovės turėtą turtą, tame tarpe likvidacinė komisija perdavė pajininkams sandėlį. Sandėlio savininkais tapo S. K. ir S. M.. Pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas. Prašė bylą nagrinėti Valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esantis grūdų sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), esantis M. B. (duomenys neskelbtini). nėra įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašus bei nėra apskaitomas Telšių rajono savivaldybės administracijos. Mano, kad pareiškėjų pareiškimas pagrįstas. Kadangi savivaldybė neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, siūlo klausimą spręsti teismo nuožiūra, savivaldybės atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime nurodė, kad sandėlis, esantis M. B. (duomenys neskelbtini)., Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Patikrinus sandėlio koordinates nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kurios yra užfiksuotos matininko nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, nustatyta, kad sandėlis patenka į laisvos valstybinės žemės teritoriją. Jeigu pareiškėjai teismui įrodys savo reikalavimo pagrįstumą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, Registrų centras neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nužiūra jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pagal pareiškėjų prašyme nurodytas pastatas, esantis M. B. (duomenys neskelbtini) randasi valstybiniame nesuformuotame žemės sklype. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad Daukantų žemės ūkio bendrovė 1993 m. pardavė sandėlį K. K. ir S. M.. Telšių skyrius neturi įgaliojimų spręsti ar minimas sandėlis yra tas pats, kurį pagal įgyjamąją senatį pageidauja įsigyti pareiškėjai. Prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad privatizuojant (duomenys neskelbtini) Turto perdavimo-priėmimo aktu (duomenys neskelbtini) gamybinis technologinis komplektas (duomenys neskelbtini), už 1021249 rublių, tame tarpe ir 1963 m. sandėlis 12000 rublių vertės. S. M. ir K. K. buvo (duomenys neskelbtini) pajininkai. Iš 1992 m. spalio 25 d. Daukantų žemės ūkio bendrovės neeilinio susirinkimo protokolo Nr. 3 matyti, kad nutarta likviduoti (duomenys neskelbtini), taip pat sudaryti turto padalinimo už pajus sąrašai. 1993 m. lapkričio 29 d. Telšių rajono Daukantų žemės ūkio bendrovės Likvidaciniame akte nurodyta, kad bendrovės turtas ir piniginės lėšos padalintos pajininkams pagal likvidacinės komisijos protokolus. Telšių rajono savivaldybės administracijos teisės ir administravimo skyrius informavo, kad Daukantų žemės ūkio bendrovės 1993 m. protokolų byloje protokolo apie K. K. paskirtą grūdų sandėlį, nėra, priėmimo-perdavimo aktai saugoti neperduoti. Iš 1993 m. Turto perdavimo akto matyti, kad K. K. ir S. M. įsigijo sandėlį už 12000 talonų. S. M. mirė 2011 m. kovo 11 d. Jo palikimą, paduodama pareiškimą priėmė įstatyminė įpėdinė sutuoktinė E. M.. 2019 m. suformuota nekilnojamojo daikto M. B. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla. VĮ Registrų centras 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimais atsisakė pareiškėjams įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas, yra išaiškinęs, kad pagal CK nustatytą reglamentavimą, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai); 4) daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis); 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).
Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka teismų praktikos suformuotas sąlygas, kurioms esant yra pagrindas nustatyti asmeniui teisę į nekilnojamojo turto objektą įgyjamosios senaties pagrindu. Akcentuotina, kad pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, pareiškėjai nėra jo savininkai. Minėtas pastatas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojų) vardu. Nustatyti, jog turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog nuo 1993 m. lapkričio 29 d., kai buvo likviduota Daukantų žemės ūkio bendrovė ir paskirstytas bendrovės turėtas turtas, iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjams jokių pretenzijų į valdomą pastatą ir nėra jokių duomenų apie tai, jog turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Apie tai, jog daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjų nurodytos aplinkybės. Tai, kad daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas daikto valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai pareiškėjo K. K. bei pareiškėjų atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu (CPK 178 straipsnis).
Pareiškėjų argumentus, kad minimo pastato valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad pareiškėjai, valdydami sandėlį buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių, patvirtina netik byloje pateikti duomenys, bet ir tai, kad, paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Byloje nėra duomenų, kad pastatas buvo pastatytas neteisėtai. Suinteresuoti asmenys nepateikė jokių duomenų apie galimą šio pastato priklausymą valstybei. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai įrodė aplinkybes, jog, nors ir nebūdami pareiškime įvardinto turto savininkais, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdė, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teises lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, į sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esantį M. B. (duomenys neskelbtini). (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog pareiškėjai, K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu, yra įgiję bendrosios dalinės nuosavybės teises lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, į sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) esantį M. B. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.