- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- I-556-1-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00069-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Anatolijus Baranovas, Irmantas Jarukaitis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Aurelijui Mačiulaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-954 „Dėl Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafiko patvirtinimo“ patvirtinto Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafiko (2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3D-297 redakcija) nuostata, pagal kurią 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ paraiškų pagal antrąją veiklos sritį surinkimo terminas yra nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. (1.9.2 eilutė), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui (jo aspektui – skaidrumo principui), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2, 3 ir 6 punktų nuostatoms, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų (2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 343 redakcija) 6.2, 6.3 ir 6.7 punktų nuostatoms.
Aprašomoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos pienas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-954 „Dėl Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafiko patvirtinimo“ patvirtinto Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafiko (2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3D-297 redakcija) (toliau – ir Paraiškų surinkimo grafikas) nuostata, pagal kurią 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ paraiškų pagal antrąją veiklos sritį surinkimo terminas yra nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. (1.9.2 eilutė), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui (jo aspektui – skaidrumo principui), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 2, 3 ir 6 punktų nuostatoms, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau – ir Žemės ūkio ministerijos nuostatai) (2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 343 redakcija) 6.2, 6.3 ir 6.7 punktų nuostatoms.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog žemės ūkio ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 3D-373 buvo patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ antrosios veiklos srities „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios įsigaliojo tik 2010 m. balandžio 28 d. Taisyklėse buvo numatyti minėtos priemonės antrosios veiklos srities galimi pareiškėjai – 17 punkte numatyta, kad paramos gali kreiptis: a) kooperatyvai, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir atitinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus, nustatyta tvarka yra patvirtinti kaip pieno supirkėjai ir veikia ne mažiau kaip vienerius metus; b) kooperatyvai, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir turintys iki 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta siekia iki 690 560 000 Lt (šešių šimtų devyniasdešimt milijonų penkių šimtų šešiasdešimt tūkstančių litų), perdirbantys žemės ūkio produktus ir (ar) užsiimantys žemės ūkio produktų rinkodara. Šiems pareiškėjams 13 punkte nurodytas paramos intensyvumas mažinamas per pusę; c) juridiniai asmenys, kurių ne mažiau kaip 51 procentą kapitalo valdo kooperuoti žemės ūkio produktų gamintojai arba kooperatyvai, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir atitinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus, nustatyta tvarka yra patvirtinti kaip pieno supirkėjai ir veikia ne mažiau kaip vienerius metus. Taip pat Taisyklių 10 punkte nustatyta, jog didžiausioji paramos suma vienam projektui 2007–2013 metų laikotarpiui – 50 817 544 Lt (penkiasdešimt milijonų aštuoni šimtai septyniolika tūkstančių penki šimtai keturiasdešimt keturi litai). Taigi, tik patvirtinus Taisykles buvo nustatyti aiškūs kriterijai bei sąlygos, kurių būtina laikytis, teikiant paraiškas pagal minėtą veiklos sritį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2003 m. liepos 4 d. nutarime nurodė, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminacijos, ir privilegijų draudimą. Pagal Taisyklių 17.1 punktą pareiškėjais pagal minėtą programą yra tik pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kurių pripažinimo tvarka numatyta žemės ūkio ministro 2007 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3D-426 patvirtintose Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) taisyklėse. Šių taisyklių 5 punkte nurodyta, kad dėl pripažinimo būtina pateikti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui prašymą, o 7.3 punkte nurodyta, kad tokio prašymo nagrinėjimui VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre skiriamas 20 darbo dienų terminas. Taigi, 2010 m. balandžio 28 d. įsigaliojus Taisyklėms, nepripažintas kooperatyvas, norintis dalyvauti paramos skirstyme, visų pirma privalo atlikti pripažinimo procedūrą. Tačiau nepripažintam kooperatyvui net tą pačią dieną pateikus prašymą pripažinti kooperatyvą, prašymas vien tik VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre galėjo būti nagrinėjamas iki 2010 m. gegužės 25 d. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras paruošia teikimą dėl kooperatyvo pripažinimo ir savo pasiūlymą pateikia Žemės ūkio ministerijai, kur pasirašomas pažymėjimas, užbaigiantis procedūrą. Pastebėjo, jog minėtų taisyklių 8 punkte net nenurodytas terminas, per kurį Žemės ūkio ministerija turi pasirašyti pažymėjimą dėl pripažinimo. Tačiau net jeigu jis pasirašomas tą pačią dieną nuo teikimo gavimo, apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas per 5 darbo dienas nuo įsakymo įsigaliojimo dienos. Taigi siekiantis gauti paramą nepripažintas kooperatyvas, nepažeisdamas teisės aktų nustatytų terminų, galėtų tikėtis gauti pripažinimo pažymėjimą tik 2010 m. birželio 1 d. (jeigu prašymą pateiktų dar Taisyklių įsigaliojimo dieną), jau pasibaigus paraiškų pateikimo terminui. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, ginčijama nuostata bei Taisyklės sukūrė situaciją, kai realiai dėl paramos gali varžytis tik iki Taisyklių priėmimo jau pripažinti kooperatyvai, o nepripažinti kooperatyvai faktiškai praranda bet kokias galimybes siekti paramos. Taigi, pasak pareiškėjo, nustatytas paraiškų pateikimo terminas vertintinas kaip diskriminacinis nepripažintų kooperatyvų atžvilgiu, nes jis suteikė nepagrįstą konkurencinį pranašumą siekiant paramos dar iki Taisyklių įsigaliojimo dienos pripažintiems kooperatyvams, todėl ginčijama nuostata galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui. Taip pat, teismo vertinimu, ginčijama nuostata prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (jo aspektui – skaidrumo principui), nes menamas, o ne realus termino nustatymas iš esmės užkerta nepripažintiems kooperatyvams dalyvauti paraiškų pateikimo procese.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu, t. y. administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Ginčijamoje nuostatoje numatytas 33 kalendorinių dienų terminas paraiškai parengti, pasak Vilniaus apygardos administracinio teismo, yra nepagrįstai trumpas, nustatytas neatsižvelgiant į objektyvius paraiškų parengimui pagal Taisyklėse numatytus reikalavimus būtinus protingus terminus, ir nesuderintas su minėtų Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) taisyklių 5, 7.3 punktuose nustatytais terminais. Pagal Taisyklių 10 punktą galimas paramos dydis yra net 50 000 000 Lt (paramos intensyvumas 60 proc.), ir tai sąlygoja, jog parama gali būti skiriama maždaug 100 000 000 Lt kainuojančios perdirbimo gamyklos statybai. Atsižvelgiant į Taisyklių 20 punkto reikalavimus, būtina užsakyti technologinius projektinius pasiūlymus, kuriuos gali parengti tik kompetentingų specialistų ir inžinierių kolektyvas, būtina atlikti kruopščius skaičiavimo, projektavimo ir pan. veiksmus, užsitikrinti projektui reikalingo nekilnojamojo turto valdymą, gauti komercinius pasiūlymus, apskaičiuoti atsiperkamumą, paruošti verslo planą ir pan. Pareiškėjo nuomone, nurodytiems veiksmams atlikti 33 kalendorinių dienų terminas yra neprotingas, neadekvačiai trumpas, dėl ko jis vertintinas kaip neobjektyvus, juolab kad parama suteikiama inovatyvioms technologijoms įgyvendinti.
Žemesnės instancijos teismas
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Nagrinėjamu atveju minėto termino nustatymu, nesant jokių objektyvių priežasčių dėl paramos įsisavinimo skubos, pareiškėjo teisės dalyvauti konkurse ir parengti reikalavimus atitinkančią paraišką yra nepagrįstai apribojamos, o suteiktas terminas yra akivaizdžiai neproporcingas. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Programa patvirtinta 2007-2013 metams, todėl nėra jokios pagrįstos skubos paraiškas surinkti iki 2010 m. gegužės 31 d. Taisyklių 3.2.2 papunktyje numatytas tikslas – kurti inovatyvius produktus, diegti inovatyvias technologijas. Taigi pats veiklos srities ir paramos panaudojimo tikslas nurodo, kad parama turi būti susijusi su inovacijomis, o tai savaime suponuoja ir paraiškos sudėtingesnį rengimo procesą. Tačiau Paraiškų surinkimo grafike aktualios priemonės antrajai veiklos sričiai, kuri, skirtingai nuo kitų veiklos sričių, siejama su inovacijomis, nustatytas bene trumpiausias paraiškų pateikimo terminas, nors kitoms tos pačios krypties veiklos dalims ir sritims nustatomi gerokai ilgesni terminai. Nurodytas terminas prieštarauja proporcingumo principui ir tuo atžvilgiu, kad šis terminas visiškai nesuderinamas su Taisyklių reikalavimu, kad į paramą gali pretenduoti tik labai smulkūs, smulkūs ir vidutiniai kooperatyvai – tokiems kooperatyvams turėtų būti suteiktas ilgesnis terminas įvertinti galimybes dėl paramos gavimo ir paraiškai paruošti. Pastebėjo, jog pareiškėjui individualioje byloje siekiant parengti paraišką, kai kurios tuo užsiimančios įmonės netgi atsisakė rengti projektą dėl laiko stokos, nurodžiusios, kad netgi joms neužtektų suteikto termino paraišką paruošti tinkamai.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 punktą viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis (efektyvumo principas). Todėl terminas paraiškai parengti, pareiškėjo nuomone, turi būti maksimalus, kad pareiškėjai turėtų realią galimybę minimizuoti projekto įgyvendinimo išlaidas, ir tik tai atlikus gali būti efektyviausiai pasiekti Europos Sąjungos paramos teikimo tikslai bei efektyviausiai gerinamas Lietuvos ūkio konkurencingumas.
Dėl minėtų argumentų ginčijama Grafiko nuostata, pasak pareiškėjo, prieštaravo ir jos priėmimo metu galiojusiems Žemės ūkio ministerijos nuostatų (2008 m. balandžio 9 d. redakcija) 6.2, 6.3 ir 6.7 punktams, kuriuose atitinkamai buvo nustatyta, jog Žemės ūkio ministerija turi užtikrinti efektyvų valstybės biudžeto, Europos Sąjungos programų lėšų, skirtų žemės ūkiui, kaimo plėtrai, naudojimą, teikiamos paramos skaidrumą; sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas restruktūrizuoti ir modernizuoti žemės ir maisto ūkį, įvairinti kaimo plėtrą ir verslus kaime, taip pat funkcionuoti racionaliai žemės, kapitalo, prekių ir darbo rinkai; sukurti efektyviai funkcionuojančią žemės ir maisto ūkio sistemą, kurios institucijos užtikrintų išteklius tausojantį, efektyvų šio sektoriaus funkcionavimą, konkurencingumą, teikiamos paramos skaidrumą.
II.
Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) atsiliepimas, kuriuo prašoma skundžiamą norminio administracinio akto dalį pripažinti teisėta. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Taisyklių VI skyriuje nustatyti galimi pareiškėjai – kooperatyvai, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir atitinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus, nustatyta tvarka yra patvirtinti kaip pieno supirkėjai ir veikia ne mažiau kaip vienerius metus (Taisyklių 17.1 punkto nuostata, perkelta iš Programos, kuri buvo patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C (2007) 5076). Taigi paramos teikimas pagal Priemonę orientuojamas ne į visus kooperatyvus, o į kooperatyvus, kurie paraiškos pateikimo metu atitinka Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2007 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3D-426, nustatytus reikalavimus ir kurie yra nustatyta tvarka pripažinti žemės ūkio kooperatyvais. Tad paraiškų rinkimo terminas nėra menamas nepripažintų kooperatyvų atžvilgiu ir todėl minėtiems asmenų lygybės principui ir teisinės valstybės principui Grafiko nuostata neprieštarauja. Taip pat nuostata neprieštarauja ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintam objektyvumo principui dėl to, kad paraiškų surinkimo terminas, anot pareiškėjo, nesuderintas su Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) taisyklių 5, 7.3 punktuose nustatytais terminais.
2. 2009 m. gruodžio 14 d. Europos Komisijai buvo pateiktas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos keitimas, kuriame buvo numatyta Programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ papildyti antrąja veiklos sritimi „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“. Konsoliduotas Programos variantas 2010 m. sausio 13 d. buvo paskelbtas Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje ir nuo šios dienos yra viešai paskelbtas. Po Programos keitimo pateikimo Europos Komisijai buvo rengiamos naujos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ antrosios veiklos srities „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“ įgyvendinimo taisyklės, kurių projektas 2010 m. kovo 8 d. buvo paskelbtas ministerijos tinklapyje ir Lietuvos Respublikos Seimo tinklapyje. Pastabų dėl šio projekto nebuvo gauta.
3. Žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-191 „Dėl žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-954 „Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafiko patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtintas Priemonės paramos paraiškų surinkimo laikotarpis, nustatant, kad paramos paraiškos bus renkamos nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. Tačiau atliekant Taisyklių derinimo procedūrą, iškilo specifinių klausimų, todėl Priemonės įgyvendinimo taisyklių derinimas užtruko ir paraiškų surinkimas žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-297 „Dėl žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-954 „Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafiko patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo nukeltas į 2010 m. gegužės 3-31 d. Visą laikotarpį po 2009 m. gruodžio 14 d., kai Europos Komisijai oficialiai buvo pateiktas Programos keitimas, visuomenės informavimo priemonėse buvo atliekamas Programos pakeitimų viešinimas, informuojant visuomenę ir galimus pareiškėjus apie Priemonės tikslus ir bendrąsias paramos teikimo sąlygas. Taigi pareiškėjai apie paramos teikimo reikalavimus žinojo iš anksto ir turėjo pakankamai laiko parengti verslo planą bei pateikti būtinus dokumentus. Todėl, atsakovo nuomone, Paraiškų surinkimo grafikas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2, 3 ir 6 punktuose įtvirtintiems objektyvumo, proporcingumo ir efektyvumo principams bei Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6.2, 6.3 ir 6.7 punktų nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-954 „Dėl Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafiko patvirtinimo“ patvirtinto Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafiko (2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3D-297 redakcija) nuostatos, numačiusios, jog paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ antrąją veiklos sritį surinkimo terminas yra nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. (1.9.2 eilutė), atitiktį Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui (jo aspektui – skaidrumo principui), Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2, 3 ir 6 punktų nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų (2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 343 redakcija) 6.2, 6.3 ir 6.7 punktų nuostatoms.
Kaip matyti iš žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-954, kuriuo buvo patvirtintas Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafikas, preambulės, jis buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa, patvirtinta Komisijos sprendimu Nr. C(2007) 5076 (toliau – ir Programa), ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos administravimo taisyklių (toliau – ir Programos administravimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, 4.1.8 punktu. Programos administravimo taisyklių 4.1.8 punktas (nagrinėjamai norminei administracinei bylai aktuali 2009 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3D-105 redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 10 d.) numatė, jog valdymo institucija nustato paramos paraiškų priėmimo, vertinimo, paramos sutarčių sudarymo ir lėšų išmokėjimo tvarkaraštį.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 1 punktu Žemės ūkio ministerija buvo paskirta Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – ir EŽŪFKP) valdymo institucija ir kompetentinga institucija.
2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 473/2009 (toliau – ir Reglamentas) 74 punktas nustato, jog valstybės narės kiekvienai kaimo plėtros programai paskiria tam tikras institucijas, inter alia valdymo instituciją, o 75 straipsnis nustato, jog valdymo institucija atsako už efektyvų, veiksmingą ir teisingą vadovavimą programai bei jos įgyvendinimą. Taigi nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu darytina išvada, jog Žemės ūkio ministerijos įgaliojimai nustatyti paraiškų pagal konkrečias Programos priemones surinkimo terminus išplaukia iš minėtų jai, kaip paskirtai EŽŪFKP valdymo institucijai, priskirtų uždavinių – efektyviai, veiksmingai ir teisingai vadovauti programai bei ją įgyvendinti. Be to, pažymėtina, jog įvertinus aplinkybę, kad teisės aktai nagrinėjamo ginčijamo teisinio reguliavimo įtvirtinimo metu nenustatė imperatyvių nuostatų, ribojusių atsakovo įgaliojimus nustatyti paraiškų pagal Programos priemones surinkimo terminus, darytina išvada, jog atsakovo diskrecinės galios įgyvendinant šiuos įgaliojimus yra plačios.
IV.
Pareiškėjas prašo ištirti ginčijamos Grafiko nuostatos atitiktį inter alia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties motyvų, pareiškėjo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatytas per trumpas paraiškų surinkimo grafikas. Kaip nurodo pareiškėjas, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ antrosios veiklos srities „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“ įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Priemonės įgyvendinimo taisyklės), patvirtintas žemės ūkio ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 3D-373 (įsigaliojusias 2010 m. balandžio 28 d.), tinkami pareiškėjai yra tik pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Taigi, pareiškėjo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu nustačius per trumpą minėtos priemonės paraiškų surinkimo terminą, diskriminuojami pripažinto žemės ūkio kooperatyvo požymius atitinkantys kooperatyvai, iki paraiškų teikimo pradžios neatlikę pripažinimo procedūros, kadangi dėl pripažinimo procedūros trukmės jie faktiškai netenka galimybės siekti paramos.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog nors pareiškėjas prašo ištirti ginčijamos nuostatos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui (jame įtvirtintam lygiateisiškumo principui), iš prašymo argumentų darytina išvada, jog keliamas klausimas dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 18 d., 2000 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 23 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Taip pat Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
Kaip minėta, pareiškėjo nuomone, ginčijama Grafiko nuostata vertintina kaip diskriminacinė nepripažintų žemės ūkio kooperatyvų atžvilgiu, nes ja sudaromas nepagrįstas pranašumas siekiant paramos dar iki minėtų Priemonės įgyvendinimo taisyklių įsigaliojimo dienos pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams. Taigi vertinant ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį lygiateisiškumo principui, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog pirmiausia būtina nustatyti, ar ginčijama Grafiko nuostata sudarė teisines prielaidas nevienodai traktuoti tam tikrus subjektus.
Priemonės įgyvendinimo taisyklių 17 punktas nustatė galimus (tinkamus) pareiškėjus pagal priemonę „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“ – tai kooperatyvai, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir atitinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus, nustatyta tvarka yra patvirtinti kaip pieno supirkėjai ir veikia ne mažiau kaip vienerius metus (17.1 p.); kooperatyvai, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir turintys iki 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta siekia iki 690 560 000 Lt (šešių šimtų devyniasdešimt milijonų penkių šimtų šešiasdešimt tūkstančių litų), perdirbantys žemės ūkio produktus ir (ar) užsiimantys žemės ūkio produktų rinkodara. Šiems pareiškėjams 13 punkte nurodytas paramos intensyvumas mažinamas per pusę (17.2 p.); juridiniai asmenys, kurių ne mažiau kaip 51 procentą kapitalo valdo kooperuoti žemės ūkio produktų gamintojai arba kooperatyvai, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir atitinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus, nustatyta tvarka yra patvirtinti kaip pieno supirkėjai ir veikia ne mažiau kaip vienerius metus. (17.3 p.). Taigi vienas iš esminių reikalavimų galimiems pareiškėjams yra susijęs su pripažinimu žemės ūkio kooperatyvu. Taip pat pažymėtina, jog, kaip ir nurodė pareiškėjas, Priemonės įgyvendinimo taisyklės įsigaliojo 2010 m. balandžio 28 d. (leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtos 2010 m. balandžio 27 d.), tuo tarpu ginčijama Grafiko nuostata buvo numatyta, jog paraiškos pagal šią priemonę priimamos nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. Būtent dėl šio laiko tarpo nuo Priemonės įgyvendinimo taisyklių įsigaliojimo (2010 m. balandžio 28 d.), kai, pasak pareiškėjo, tapo aišku, kas yra galimi pareiškėjai pagal nurodytą priemonę, iki paraiškų surinkimo pabaigos pagal ginčijamą Grafiko nuostatą (2010 m. gegužės 31 d.), pareiškėjo nuomone, žemės ūkio kooperatyvai, iki tol nepripažinti žemės ūkio ministro 2007 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3D-426 patvirtintų Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) taisyklių nustatyta tvarka, atsidūrė mažiau palankioje padėtyje, nei iki tol pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, ir, pareiškėjo nuomone, faktiškai neteko galimybės prašyti paramos pagal nurodytą priemonę. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka.
Pažymėtina, jog nurodytas Priemonės įgyvendinimo taisyklių 17 punkte įtvirtintas reikalavimas dėl pripažinimo žemės ūkio kooperatyvu perkeltas iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos, patvirtintos Komisijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. C(2007)5076. Programos I priede „Priemonių aprašymai“, 9 priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ aprašymo 5.2 punkte aiškiai nurodyta, jog paramos gavėjai pagal antrąją veiklos sritį – pieno gamintojų kooperatyvai, kurie iki paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais. Kaip nurodo atsakovas, Programos keitimas, kuriame buvo numatyta Programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ papildyti antrąja veiklos sritimi „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“, 2009 m. gruodžio 14 d. buvo pateiktas Komisijai, kuri šiam pakeitimui pritarė. Konsoliduotas, t. y. su minėtu pakeitimu, Programos variantas 2010 m. sausio 13 d. buvo paskelbtas Žemės ūkio ministerijos tinklapyje, taip pat nuoroda į ją buvo pateikta ir Nacionalinės mokėjimo agentūros tinklalapyje (I t., b. l. 38-39).
Išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, jog pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 473/2009, 15 straipsnio 1 dalį, EŽŪFKP valstybėse narėse veikia pagal kaimo plėtros programas; pagal 16 straipsnį kiekvieną programą sudaro inter alia informacija apie kryptis ir kiekvienai krypčiai pasiūlytas priemones bei jų apibūdinimas, įskaitant konkrečius patikrinamus tikslus ir 81 straipsnyje nurodytus rodiklius, leidžiančius nustatyti programos pažangą, našumą ir veiksmingumą. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, jog pagal šio Reglamento 75 straipsnio 1 dalies a punktą, valdymo institucija užtikrina, kad operacijos finansavimui būtų atrenkamos pagal kaimo plėtros programai taikomus kriterijus. Taigi nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu akivaizdu, jog konkrečių Programos priemonių įgyvendinimo nuostatos, inter alia esminiai reikalavimai galimiems pareiškėjams, negali prieštarauti Programoje nustatytiesiems. Todėl darytina išvada, jog minėtas reikalavimas dėl pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) buvo aiškus jau paskelbus konsoliduotą Programos variantą. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėjo argumentais, jog šis reikalavimas paaiškėjo tik 2010 m. balandžio 28 d. įsigaliojus Priemonės įgyvendinimo taisyklėms. Atitinkamai, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kooperatyvams, atitinkantiems pripažinimo žemės ūkio kooperatyvo sąlygas, terminas atlikti pripažinimo procedūrą buvo tik nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. (paraiškų priėmimo termino pabaigos), kadangi minėtas reikalavimas buvo aiškus jau anksčiau, ir elgdamiesi rūpestingai ir atidžiai, subjektai, atitinkantys nustatytus požymius, turėjo realias galimybes atlikti minėtą pripažinimo žemės ūkio kooperatyvu procedūrą bei, vadovaudamiesi teisės aktuose nustatytais reikalavimais, siekti paramos pagal nurodytą Programos priemonę. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip matyti iš atsakovo pateiktos medžiagos, informacija apie galimą paramą pagal priemonę „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“, inter alia tai, jog pretenduoti į paramą galės pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo nuosekliai viešinama dar iki Priemonės įgyvendinimo taisyklių įsigaliojimo (II t., b. l. 56-60).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas.
V.
Pareiškėjas taip pat prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui – jo aspektui skaidrumo principui. Savo abejonės pareiškėjas iš esmės grindė tuo, jog ginčijama nuostata įtvirtintas paraiškų surinkimo terminas yra menamas, o ne realus.
Minėta, jog ginčijamą teisinį reguliavimą atsakovas nustatė įgyvendindamas jam pavestus įgaliojimus, taip pat atsakovo diskrecijos teisė, įgyvendinant šiuos įgaliojimus, yra plati. Kita vertus, pastebėtina ir tai, jog viešojo administravimo institucijos diskrecija, įgyvendinant jai pavestus įgaliojimus, yra ribojama ne tik įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau ir bendrųjų principų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, o taip pat aplinkybę, jog norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalyką ir ribas apibrėžia pareiškėjo prašymas, dėl ko ginčijama norminio administracinio akto nuostata vertintina būtent pareiškėjo nurodyta apimtimi bei jo nurodytais aspektais, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamą teisinį reguliavimą nagrinėjamoje norminėje administracinėje byloje vertins tuo aspektu, ar atsakovas akivaizdžiai nepažeidė pareiškėjo nurodytų principų bei teisės aktų reikalavimų, kuriems ginčijamos Grafiko nuostatos atitiktis kvestionuojama pareiškėjo prašyme.
Ginčijamu teisiniu reguliavimu, kaip minėta, paraiškų pagal priemonę „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“ surinkimo terminas nustatytas nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., o Priemonės įgyvendinimo taisyklės, nustačiusios reikalavimus paraiškoms, kaip minėta, įsigaliojo 2010 m. balandžio 28 d. (leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtos 2010 m. balandžio 27 d.). Taigi galimiems pareiškėjams faktinis terminas paraiškoms parengti buvo ilgesnis kaip vienas mėnuo. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad tiek nustatyta galimos paramos pagal priemonę „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“ suma (iki 50 mln. litų), tiek tai, jog parama teikiama inovatyvioms technologijoms, savaime suponuoja ir sudėtingesnį paraiškų rengimo procesą. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas, iškeldamas abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo teisėtumo, nepateikė pakankamų teisinių argumentų bei nenurodė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, jog per ginčijama Grafiko nuostata nustatytą terminą objektyviai nėra (nebuvo) įmanoma parengti ir pateikti teisės aktų reikalavimų atitinkančios paraiškos arba tokia galimybė yra (buvo) pernelyg sudėtinga, kad būtų galima ja realiai pasinaudoti. Taip pat ir išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nustatytas terminas yra akivaizdžiai per trumpas ar akivaizdžiai neprotingas, dėl ko būtų objektyviai neįmanoma laiku parengti ir pateikti paraiškos. Todėl konstatuotina, jog ginčijama Grafiko nuostata konstituciniam teisinės valstybės principui (pareiškėjo nurodytu atitikties skaidrumo principui aspektu) neprieštaravo.
VI.
Viešojo administravimo įstatymo (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) 3 straipsnio 2, 3 ir 6 punktuose, įtvirtinti viešojo administravimo principai – objektyvumo, proporcingumo bei efektyvumo: objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (3 str. 2 p.); proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (3 str. 3 p.), o efektyvumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis (3 str. 6 p.).
Įvertinus pareiškėjo argumentus, kurių pagrindu kilo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties nurodytiems viešojo administravimo principams, pažymėtina, jog jie yra neatsiejamai tarpusavyje susiję – galimas ginčijamos Grafiko nuostatos prieštaravimas šiems principams grindžiamas iš esmės tuo, jog nustatytas paraiškų surinkimo terminas yra nepagrįstai trumpas, nustatytas neatsižvelgiant į objektyvius paraiškoms rengti nustatytus kriterijus, dėl ko, pasak pareiškėjo, subjektų teisės gali būti nepagrįstai ribojamos, taip pat toks terminas gali sąlygoti, jog Europos Sąjungos paramos tikslų bus siekiama neefektyviai.
Pažymėtina, jog paraiškų surinkimo terminų nustatymas skirtas operatyviam ir tinkamam Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos įgyvendinimui, be to, jis gali būti sąlygojamas daugelio aplinkybių, ir, kaip minėta, priskirtinas tam tikrai atsakovo diskrecijai. Minėta, jog faktinis terminas galimiems pareiškėjams paraiškoms pagal priemonę „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“ parengti buvo ilgesnis kaip mėnuo. Toks terminas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo akivaizdžiai per trumpas ir neprotingas, ir – atitinkamai – toks terminas negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai neobjektyvus ir dėl to ribojančio pobūdžio. Todėl darytina išvada, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu nebuvo akivaizdžiai pažeisti objektyvumo bei proporcingumo principai, o taip pat ir efektyvumo principas.
Taip pat pastebėtina, jog pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo abejones dėl ginčijamos Grafiko nuostatos atitikties proporcingumo principui, be kita ko, nurodė, kad ja nustatytas terminas yra bene trumpiausias, palyginus su nustatytais paraiškų pagal kitas Programos priemones surinkimo terminais, kurių dalis yra net iki 2010 m. gruodžio 31 d. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju šių ginčijamu teisės aktu nustatytų terminų lyginimas tarpusavyje nelaikytinas pagrįstu. Kaip matyti iš Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafike, patvirtintame žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-954 (2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3D-297 redakcija), įtvirtinto teisinio reguliavimo, paraiškoms pagal kitas Programos priemones surinkti nustatyti terminai, kurių pabaiga – 2010 m. gruodžio 31 d., yra saistomi sąlygos – „paraiškos renkamos iki metų pabaigos arba iki bus gauta paraiškų, kurių prašomos paramos suma bus lygi nustatytai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę ar jos veiklos sritį metinei sumai“. Taigi konstatuotina, jog ginčijama Grafiko nuostata nustatytas terminas ir šie, iki 2010 m. gruodžio 31 d. nustatyti terminai paraiškoms pagal kitas Programos priemones surinkti, savo pobūdžiu yra skirtingi, kadangi jų pabaiga yra apibrėžta skirtingai, dėl ko negali būtų lyginami, juolab siekiant tokiu lyginimu pagrįsti, jog ginčijama Grafiko nuostata nustatytas terminas neatitinka proporcingumo principo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, jog žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-954 patvirtinto Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafiko nuostata, pagal kurią 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ paraiškų pagal antrąją veiklos sritį surinkimo terminas yra nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. (1.9.2 eilutė), neprieštaravo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2, 3 ir 6 punktuose įtvirtintiems objektyvumo, proporcingumo ir efektyvumo principams.
VII.
Pareiškėjas taip pat iškėlė klausimą dėl ginčijamos Grafiko nuostatos atitikties Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6.2, 6.3 ir 6.7 punktams (2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 343 redakcija). Šie Žemės ūkio ministerijos nuostatų punktai nustato vienas iš svarbiausių Žemės ūkio ministerijos funkcijų:
„6.2. nustatyti žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros prioritetus, dalyvauti formuojant racionalios paramos šioms sritims politiką, užtikrinti efektyvų valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos programų lėšų, skirtų žemės ūkiui, kaimo ir žuvininkystės plėtrai, naudojimą, teikiamos paramos skaidrumą“;
„6.3. sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas restruktūrizuoti ir modernizuoti žemės ir maisto ūkį, žuvininkystę, įvairinti kaimo plėtrą ir verslus kaime, taip pat funkcionuoti racionaliai žemės, kapitalo, prekių ir darbo rinkai“;
„6.7. sukurti efektyviai funkcionuojančią žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros valdymo sistemą, kurios institucijos užtikrintų išteklius tausojantį, efektyvų šio sektoriaus funkcionavimą, konkurencingumą, Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimą ir įgyvendinimą, teikiamos paramos skaidrumą“.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas, pagrįsdamas savo abejones dėl ginčijamos Grafiko nuostatos atitikties nurodytiems Žemės ūkio ministerijos nuostatų punktams, 2011 m. kovo 14 d. nutartyje iš esmės jokių savarankiškų argumentų šiuo aspektu nenurodė, o iš prašymo motyvų seka, jog galimą prieštaravimą Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6.2, 6.3 ir 6.7 punktams įžvelgė dėl jau aukščiau minėtų argumentų – dėl galimo prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui (jo aspektui – skaidrumo principui) bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2, 3 ir 6 punktuose įtvirtintiems objektyvumo, proporcingumo ir efektyvumo principams. Todėl atsižvelgdama į tai, jog ginčijamo teisinio reguliavimo teisėtumas vertintinas pareiškėjo nurodyta apimtimi bei jo prašyme apibrėžtose ribose, išplėstinė teisėjų kolegija, konstatavusi, jog dėl minėtų teisinių argumentų nėra pagrindo pripažinti ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui (jo aspektui – skaidrumo principui) bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2, 3 ir 6 punktuose įtvirtintiems objektyvumo, proporcingumo ir efektyvumo principams, atitinkamai pripažįsta, jog ginčijama žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-954 „Dėl Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafiko patvirtinimo“ patvirtinto Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafiko (2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3D-297 redakcija) nuostata, pagal kurią 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ paraiškų pagal antrąją veiklos sritį surinkimo terminas yra nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. (1.9.2 eilutė), neprieštaravo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 343 redakcija) 6.2, 6.3 ir 6.7 punktams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendžia:
pripažinti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-954 „Dėl Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafiko patvirtinimo“ patvirtinto Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2010 metais grafiko (2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3D-297 redakcija) nuostata, pagal kurią 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ paraiškų pagal antrąją veiklos sritį surinkimo terminas yra nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. (1.9.2 eilutė), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui (jo aspektui – skaidrumo principui), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2, 3 ir 6 punktų nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų (2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 343 redakcija) 6.2, 6.3 ir 6.7 punktų nuostatoms.
Sprendimas neskundžiamas.