Tauragės apylinkės teismo nutartis

2018-05-23 · Civilinė byla Nr. 2VP-1896-377/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-23
Bylos Nr.
2VP-1896-377/2018
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00516-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Skolininkas
T. T., J. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-1896-377/2018Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00516-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; (S) 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 23 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) R. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: skolininkui T. T., J. T., antstoliui Kęstučiui Košiui, prašymą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko T. T. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. T.. Nurodo, kad R. T. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į antstolio Kęstučio Košio kontorą su prašymu priimti vykdymui Šilalės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. AV -5, išduotą 2002 m. rugsėjo 18 d. dėl 3718,01 Eur išieškojimo iš skolininko T. T. išieškotojai RT. Skolininkui vengiant įvykdyti prievoles bei nevykdant antstolio patvarkymų, išieškotoja gavo 2018 m. vasario 27 d. antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl T. T. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su J. T., nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 3 dalyje (toliau - CPK) nurodyta, kad pareiškimai teisme vykdymo proceso metu, nagrinėjami rašytinio proceso tvarka.

Suinteresuoti asmenys - T. T., J. T. ir antstolio Kęstučio Košio kontora apie rašytinį posėdį informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio Kęstučio Košio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0118/06/01139/1, pradėta vykdyti pagal Šilalės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. AV -5, išduotą 2002 m. rugsėjo 18 d. dėl 3718,01 Eur išieškojimo iš skolininko T. T. išieškotojai R. T.. 2018 m. vasario 5 d. antstolis surašė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininko sutuoktinės J. T. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose: (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkui priklausanti turto dalis, kuri yra bendra su kitais asmenimis, nenustatyta, todėl antstolis pasiūlė kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Antstolis nustatė, kad skolininko T. T. ir J. T. santuoka nėra nutraukta.

S. T. T nevykdant antstolio K. Košio patvarkymo dėl skolos išieškojimo, 2018 m. vasario 27 d. pareiškėja gavo pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko T. T. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. T., nustatymo.

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams vedybų sutarties pagrindu savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą (CK 3.83 str.).

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis 2018 m. vasario 5 d. Turto arešto akte siūlė skolininkui iki 2018 m. vasario 26 d. pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolis 2018 m. vasario 27 d. surašė Siūlymą išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir pateikė išieškotojai.

Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėtina, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas T. T. ir J. T. yra sutuoktiniai. Iš LITEKO duomenų sistemos matyti, kad bylų dėl santuokos nutraukimo nėra užvesta. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas nustato konkrečią turto dalį, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, o turtą, iš kurio negali būti daromi išieškojimai numato CPK 668 straipsnio 1-2 dalies nuostatos, todėl antstolis, remdamasis teismo nustatytomis dalimis, darydamas išieškojimus iš skolininko turto, vadovaujasi Lietuvos CPK 663 straipsnio ir CPK 668 straipsnio nuostatomis.

Pažymėtina, kad pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis J. T. pajamų, gaunamų iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų pajamų, gautų iš darbinės veiklos, registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, santaupų, esančių banko įstaigose, tačiau šis prašymas negali būti tenkintinas pilna apimtimi. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, t.y. teismas gali nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje tik antstolio aprašytame ir areštuotame turte. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 667 straipsnio teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje,- tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis yra areštavęs tik ½ dalis sutuoktinės J. T. piniginių lėšų, esančių jos atsiskaitomosiose sąskaitose: (duomenys neskelbtini).

Be to, byloje nustatyta, jog skolininko T. T. sutuoktinė J. T. šiuo metu nedirba ir negauna jokių darbinių pajamų, taip pat nekilnojamojo turto jos vardu registruoto nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais,

nutaria:

P. R. T pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių ir/ar pateksiančių į areštuotas jos atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė