- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-10
- Bylos Nr.
- 1-256-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00001-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kaltinamasis
- A. L.
sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei, Irmai Greičiuvienei, Linai Pauliukevičiūtei, Ilonai Lonskai, Linai Žalaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1986-07-23, Ukmergėje, LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nusikalstamos veikos metu nedirbantis, šiuo metu dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 184 str.2 d., 223 str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2011 m. balandžio 14 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. privalėdamas laikantis įstatymų veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 90 523 Lt vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent:
jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekių knygelę, 2011 m. vasario 10 d. AB „DNB NORD bankas“ Bigo klientų aptarnavimo poskyryje, esančiame Ukmergės g. 369, Vilniuje, pagal savo paties užpildytą 2011-02-10 čekį Nr. 0741652 iš AB „DNB NORD bankas“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė grynais 40 000 litų, kuriuos iš karto po išėmimo, 2011 m. vasario 10 d. Ukmergės g.369, Vilniuje, nepagrįstai perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu tyčia iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 40 000 Lt vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę- 40 000 Lt turtinę žalą.
Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (į.k. (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekių knygelę, 2011 m. vasario 11 d. AB „DNB NORD bankas“ Bigo klientų aptarnavimo poskyryje, esančiame Ukmergės g. 369, Vilniuje, pagal savo paties užpildytą 2011-02-11 čekį Nr. 0741653 iš AB „DNB NORD bankas“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 27 160 litų, kuriuos iš karto po išėmimo, 2011 m. vasario 11 d. Ukmergės g.369, Vilniuje, nepagrįstai perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu tyčia iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą –27 160 Lt ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 27 160 Lt turtinę žalą.
Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (į.k. (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekių knygelę, 2011 m. balandžio 14 d. AB „DNB NORD bankas“ Bigo klientų aptarnavimo poskyryje, esančiame Ukmergės g. 369, Vilniuje, pagal 2011-04-11 savo paties užpildytą čekį Nr. 0741654 iš AB „DNB NORD bankas“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 14 300 litų, kuriuos iš karto po išėmimo, 2011 m. balandžio 14 d. Ukmergės g. 369, Vilniuje, nepagrįstai perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu tyčia iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą –14 300 litų ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 14 300 Lt turtinę žalą.
Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (į.k. (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekių knygelę, 2011 m. balandžio 14 d. AB „DNB NORD bankas“ Bigo klientų aptarnavimo poskyryje, esančiame Ukmergės g. 369, Vilniuje, pagal 2011-04-14 savo paties užpildytą čekį Nr. 0741655 iš AB „DNB NORD bankas“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 9 063 litus, kuriuos iš karto po išėmimo, 2011 m. balandžio 14 d. d. Ukmergės g. 369, Vilniuje, nepagrįstai perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui,
tokiu būdu tyčia iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą – 90 523 litus,
tokiais veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2d.
nuo 2010-12-09 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-12-09 iki 2011-04-14 neorganizavo ir neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, t.y. pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 19 str. 1 d., kur sakoma, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 2 d., kur sakoma, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos Archyvų departamento prie LRV 1997-08-15 įsakymu Nr. 38 (2010-10-18 redakcija Nr.V-46) patvirtintos bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, neišsaugodamas apskaitos dokumentų, neužtikrindamas, kad apskaitoje būtų užregistruotos vykusios bankinės operacijos, pinigų išgryninimo operacijos, o pagal pateiktą tvarkomą apskaitą negalima, nustatyti kur panaudota iš AB DNB NORD esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės sąskaitos per keturis kartus išimta 90 523 Lt suma, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros,
tokiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 223 str. 1d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų įrodyta jo paties parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti.
A. L. patvirtinęs, kad pripažįsta kaltę dėl šių nusikaltimų, ir patvirtinęs kaltinime nurodytas faktines veikų aplinkybes, paaiškino, kad 2010 m. pabaigoje jo pažįstamas vardu V. (jo pavardės neatsimena), kuris šiuo metu gyvena Anglijoje, paprašė, kad jo vardu būtų užrašytos vienos įmonės akcijos. Jis sutiko padėti, nes V. jo geras pažįstamas. Su juo susipažino Airijoje prieš aštuonerius metus. Kartu su juo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį ofisą, kur jis pasirašė UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo už 10 000Lt sutartį ir dokumentų perdavimo aktą. Mokėjo Vaido pinigais. Jis tik pasirašė, jokių dokumentų negavo. Vaidas jo paprašė nuimti iš banko sąskaitos grynuosius pinigus, kaip jis sakė darbuotojų atlyginimams išmokėti, medžiagoms pirkti, taip pat dar pridūrė, kad jokie mokesčiai slepiami nebus, nes jis teiravosi, ar tai nebus PVM grobstymas. Čekių knygelę turėjo Vaidas, kuris nurodydavo jam kokią sumą paimti iš sąskaitos ir duodavo, kaip direktoriui, užpildyti čekį. Vaidas jį patikino, kad viskas bus oficialu. Jis, per keturis kartus: vieną kartą „Akropolyje“, ir tris kartus prekybos centre „Big“ 2011-02-10, 2011-02-11, 2011-04-14 nuėmė apie 90 tūkstančių litų. Visus nuimtus pinigus jis padavė Vaidui, o pastarasis už pinigų nuėmimą du kartus jam davė po 1000 Lt. Kur Vaidas panaudojo tuos pinigus, jis nežino. Dėl apskaitos tvarkymo jis jokių dokumentų negavo ir nieko netvarkė, net ir nežinojo, kad kažką reikia daryti. Jis žinojo, kad yra paskirtas „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bet manė, kad viską, tame tarpe ir dokumentus, sutvarkys Vaidas. Jis yra statybininkas ir nieko nesupranta apie bendrovių veiklą, tuo labiau apskaitos tvarkymą. Manė, kad viską sutvarkys Vaidas, kuris duodavo jam pasirašyti įvairius dokumentus. Nežino, ar kas nors tvarkė UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą.
Apklausta liudytoja G. S. parodė, kad ji dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" direktore, jos vadovaujama bendrovė užsiima įmonių steigimu ir teikia apskaitos tvarkymo paslaugas. Pagal dokumentus A. L., gyvenantis Ukmergėje, pirko UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas 2010 m. gruodžio 9 d. Ji pasirašinėjo pirkimo pardavimo sutartį ir kitus įmonės perdavimo dokumentus, bei sutartį dėl buhalterinės apskaitos. A. L. buvo atvykęs su kitu apie 30 metų amžiaus vyriškiu, kuris daugiau bendravo su įmonės darbuotojais. Naujajam direktoriui buvo perduotas antspaudas, bendrovės dokumentai, banko sąskaitos dokumentai. Ji asmeniškai su A. L. nebendravo, apie jo ketinimus jai pasakė jos įmonės darbuotojai. L. pavardę įsidėmėjo atliekant tyrimą. Daugiau A. L. nematė, jis už paslaugas nemokėjo, todėl sutartį dėl apskaitos paslaugų nutraukė, pagal dokumentus buvo užfiksuotas tik vienas pirkimas ir vienas pardavimas. Jai vadovaujant UAB "(duomenys neskelbtini)" jokios veiklos nevykdė, kokią veiklą vykdė naujasis direktorius, ji nežino. UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė I. S.. Pagal Sodros duomenis, ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo iki 2011-01-19, tačiau, iš tikrųjų, šios bendrovės akcijas ji pardavė ir buvo atleista iš direktorės pareigų nuo 2010-12-09, tiesiog Sodrai buvo pavėluotai pateikti pranešimai. Taip atsitiko dėl to, kad buhalterė, teikianti duomenis, veda kelių įmonių apskaitą, todėl įsivėlė klaida.
Apklausta liudytoja I. S. (G.) parodė, kad ji nuo 2010 m. vasario iki 2011 m. kovo dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterės pareigose. Ji tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą. „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo įmonių steigimas ir apskaitos tvarkymas. Ji neprisimena, ar jai teko tvarkyti UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą, nors šis pavadinimas jai yra girdėtas. Neprisimena įmonių, kurių apskaitą tvarkė, nes dirbo su 40 įmonių vienu metu. Įmonių, kurių apskaitą ji tvarkė, apskaitos dokumentai jai buvo pateikiami per kompiuterinę sistemą, ji gaudavo tik elektroniniu paštu ar skenuotus dokumentus. Ji, kaip ir būdavo numatyta paslaugų dėl apskaitos tvarkymo sutartyse, teikdavo ataskaitas ir deklaracijas SODRAI ir VMI. Ji neprisimena, kokių sandorių dokumentai jai buvo pateikti iš UAB "(duomenys neskelbtini)“. Kas buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ji nežino, neprisimena. Kaltinamojo A. L. nepažįsta.
Apklaustas liudytoju K. D. nurodė, kad dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, jo vadovaujama bendrovė tvarko UAB "(duomenys neskelbtini)" apskaitą. Jam apskaitos dokumentai perduodami kiekvieną mėnesį, kartais ir dažniau. Apie „(duomenys neskelbtini)“ sandorius ir atsiskaitymus jam žinoma tiek, kiek tai atsispindi buhalterinėje apskaitoje. Jis buvo įgaliotas pateikti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, susijusius su UAB "(duomenys neskelbtini)", Vilniaus VMI, todėl jam yra žinoma, kad „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su UAB "(duomenys neskelbtini)" sutartį dėl darbų atlikimo objekte, esančiame Jurbarke, Veliuonoje. Sutartį iš UAB "(duomenys neskelbtini)" pusės pasirašė direktorius S. K., o atliktų darbų aktą ir sąskaitą-faktūrą E. M.. UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašyta sąskaita buvo 72600 Lt su PVM. Sąskaitoje faktūroje buvo L. pavardė. „(duomenys neskelbtini)“ per kelis kartus į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 91 100 Lt. Kokią sumą pervesti į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą nurodė užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie pervedė pinigus UAB "(duomenys neskelbtini)" ir nurodė su kokiais subrangovais atsiskaityti. Subrangovus, su kuriais UAB "(duomenys neskelbtini)" pasirašiusi subrangos sutartis, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ši bendrovė pati, kaip užsakovas, organizavo konkursus. Jam Vilniaus aps. VMI darbuotojai patarė atstatyti PVM, kurio UAB "(duomenys neskelbtini)" nesumokėjo, dėl to UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo išrašyta kreditinė sąskaita ir sąskaita UAB "(duomenys neskelbtini)" . Todėl buvo patikslinta PVM ataskaita ir atsiradusi žala valstybei atlyginta.
2012 m. lapkričio 21 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas ir prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad darbų užsakovas yra „(duomenys neskelbtini)“, rangovas UAB ‚(duomenys neskelbtini)“, sutarties suma 76 000 Lt (t.2, b.l. 144, 146).
Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-03-14 nutarimu susipažinus su AB „DNB Nord“ banke esančiais duomenimis apie finansines operacijas šios įmonės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gauta šios sąskaitos istorija už laikotarpį nuo 2010-09-15 iki 2012-01-12. Minėtoje išklotinėje nurodyta, kad 2011-02-10 A. L. pagal čekį išmokėta – 40 000 Lt, 2011-02-11 – 27 160 Lt, 2011-04-14 - 14 300 lt, 2011-04-14 – 9063 Lt (t.2, b.l. 180-196).
Šių įrodymų visuma patvirtinta A. L. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2d., 223 str. 1d.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės turtą ar turtinę teisę, t. y. kai turto ar turtinės teisės vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis). Turto išvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant iššvaistymą nėra svarbu, ar veika padaryta dėl savanaudiškų, ar dėl kitokių motyvų. Kaltininkas, taip veikdamas, gali ir nepasipelnyti. Svarbu tai, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas visuomet yra neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiamas tretiesiems asmenims. Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kaltininko veiklai yra būtina materialinės žalos atsiradimo sąlyga. Būtent tai nustatyta šioje byloje. Kaltinamasis A. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jis sudarė įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, keletą kartų vyko pasiimti reikiamų dokumentų į UAB „(duomenys neskelbtini)“, suvokė, kad įsigyja įmonės akcijas savo vardu, nors ir kito asmens duotais pinigais už jas atsiskaitė. Jis suprato esąs direktorius, sutiko būti direktoriumi paprašytas pažįstamo. Iš jo duotų parodymų apie tai, kad jis domėjosi, ar tai nebus PVM grobstymas, darytina išvada, kad A. L. suprato savo veiksmų neteisėtumą, bet juos tęsė, jam buvo suteikti įgaliojimai atstovauti bendrovę, atliekant visas procedūras, susijusias su įmonės valdymu, taip pat pasirašyti visus finansinius dokumentus ir sutartis. Jis turėjo juridiškai apibrėžtus įgaliojimus bendrovės turto atžvilgiu, taigi galėjo disponuoti įmonės turtu. Nors bendrovės direktorius turi tam tikrus įgaliojimus, susijusius su turtu, tačiau nei turtas, nei turtinės teisės netampa direktoriaus, kad ir vienintelio akcininko, nuosavybe, todėl jam yra svetimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais. Sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje. Kai pats bendrovės vadovas pagal čekius nuima nuo įmonės sąskaitos pinigus ir juos panaudoja ne įmonėms interesams, perduoda be jokio pagrindo įmonėje nedirbančiam asmeniui, šis veiksmas vertinamas kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas. A. L. nurodo, kad manė, jog pinigai bus panaudoti statybos darbams, tačiau per visą įmonės direktoriumi buvimo laikotarpį jis nieko nepriėmė į darbą, nematė jokių įmonės darbuotojų, žinojo, kad įmonė neturi savo buveinės, jokių darbų pats asmeniškai nesiėmė organizuoti. Iššvaistydamas jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą - 90 523 litus, A. L. veikė netiesiogine tyčia.
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Buhalterinės apskaitos netvarkymu laikomas norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas (pvz. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas ir pan.).
Aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomas Buhalterinės apskaitos įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz. nesurašomi, nesurenkami visi buhalteriniai apskaitos dokumentai, nesudaromi, netvarkomi apskaitos registrai ir pan.).
Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas.
Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų.
Aplaidaus apskaitos tvarkymo padariniai byloje nustatyti specialisto išvada.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo A. L. veiksmai yra buhalterinės apskaitos netvarkymas bei buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Byloje nustatyta, kad A. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2010-12-09 iki 2011-04-14 neteikė UAB“(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal 2010-12-16 sutartį (t. 2.b.l.50-51) buvo įsipareigojusi teikti apskaitos paslaugas, jokių apskaitos dokumentų, duomenų apie ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, nesaugojo apskaitos dokumentų.
Pagal teismų praktiką BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008), o kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (2009 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-305/2009). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. L. veikė netiesiogine tyčia.
Iš kaltinimo pagal LR BK 223 str. 1 d. pašalinama A. L. inkriminuoti veiksmai, kad jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, kaip pertekliniai.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir teismų praktika.
A. L. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas sunkus nusikaltimas (BK 184 str. 2d., 11str. 5d.), kitas įstatymu priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 223 str. 1d., 11 str. 3 d.). Abu nusikaltimai baigti ir padaryti veikiant netiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d.2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tai, kad A. L. svetimą turtą iššvaistė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes A. L. nebuvo šio nusikaltimo iniciatorium (BK 60 str. 1 d. 1 p.). A. L. neteistas, dirba, savo kaltę pripažino, nusikaltimų aplinkybes paaiškino nuosekliai, nusikaltimus padarė įtakojamas kito asmens, juo lengvabūdiškai pasitikėdamas. Už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų įstatymų leidėjas numato itin griežtą bausmę. Už BK 184 str. 2d. numatytos veikos padarymą turėtų būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų. Tačiau skiriant bausmę, pirmiausia reikėtų vadovautis bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų dėl atitinkamų nusikalstamų veikų, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, kad A. L. paskiriant BK 184 str. 2d. sankcijoje numatytą bausmę būtų aiškiai prieštaraujama teisingumo principui. Įstatymo leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, turi galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę (BK 54str. 3d.). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, Konstitucinio Teismo aiškinamas kaip reiškiantis, jog konstitucinė vertybė yra ne pats baigiamojo akto priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo baigiamojo akto priėmimas (2008 02 20 nutarimas).
Atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kad A. L. nusikalstamas veikas padarė įtakojamas kito asmens, elgdamasis lengvabūdiškai, įvertinus kitas nurodytas bausmės skyrimą įtakojančias aplinkybes ir kaltinamojo elgesį prieš nusikalstamą veiką ir po jos – A. L. nusikalto neturėdamas teistumo, kad darytų naujas nusikalstamas veikas neužfiksuota, padarytos nusikalstamos veikos nesmurtinės, todėl mažiau pavojingos visuomenei, teismas daro išvadą, kad nepaisant to, kad vienas iš A. L. padarytų nusikaltimų yra sunkus, bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus, pritaikius BK 54str. 3d. nuostatas ir skyrus A. L. švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę. Sunkus nusikaltimas yra turtinio pobūdžio, todėl tikslinga skirti baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį (BK 47 str.3 d.4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., teismas,
nusprendė:
A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 184 str.2 d., 223 str.1d. ir nuteisti :
vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti subendrintą bausmę 200 MGL dydžio (26 000 Lt) baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.