- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 1-182-446/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00359-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Kaltinamasis
- S. G.
- Advokatai
- Petras Simėnas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1986 m. vasario 21 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas pagrindinis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2013-01-30 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. G. 2013 m. rugpjūčio 17 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių savo tėvui K. G. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis S. G. 2013 m. sausio 24 d. apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), savo namuose konflikto metu tyčia tampė už rankų, laikė užlaužęs rankas, stumdė ir mesdamas malką pataikė motinai I. J. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
2013 m. sausio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (26-28 b. l.) nustatyta, kad kaltinamasis S. G. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai I. J., padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, S. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Kadangi S. G. per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės savaime iš karto netenka galios ir sprendžiama dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas (BK 38 str. 4 d.).
K. S. G. kaltės dėl sukelto fizinio skausmo K. G. nepripažino. Jis paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. jis kartu su tėvu namuose gėrė alų, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau įvykio aplinkybes gerai prisimena. Jis tėvo tyčia nemušęs, kojomis jo nespardęs. Jam buvo reikalingas mobiliojo ryšio telefonas, norėjęs paskambinti, todėl prašė tėvo, kad jis duotų pasinaudoti mobiliuoju telefonu. Tėvas telefono nedavė. Jis ėjo jam iš paskos, išėjus į lauką, netyčia jį pastūmė, pats užkliuvo už tėvo, abu pargriuvo, ritosi ant žemės. Mano, kad lūpą tėvui alkūne jis prakirto, tačiau tai padarė netyčia, o besigalinėdami ant žemės. Jis tyčinių smūgių tėvui nesudavęs.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. G. kaltė įrodyta pilnumoje.
Nukentėjęs K. G. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. kartu su sūnumi namuose gėrė alų. Sūnus pradėjo prašyti mobiliojo ryšio telefono, tačiau jis telefono nedavė, išėjo iš kambario į lauką. Sūnus pradėjo stumdytis, jis taip pat sūnų pastūmė, abu susistumdė, buvo neblaivūs, todėl nugriuvo ant žemės. Jis mano, kad lūpa buvo sužalota nuo sūnaus netyčinių smūgių. Ką sakė atvykus policijos pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo metu, jis neprisimena, nes buvęs apsvaigęs.
Liudytoja I. J. parodė, kad konflikto tarp tėvo ir sūnaus pradžios ji nematė, nes buvo išėjusi į kiemą malkų. Išgirdusi triukšmą kieme, pamatė besigrumiančius tėvą su sūnumi, ji matė sūnų užgulusį tėvą, jai atrodė, kad sūnus tėvą smaugia. Ji bijojusi eiti į namus, todėl slėpėsi netoli namų augančiose eglaitėse, paskambino policijai. Sūnus girtas būna agresyvus. Ji taip pat yra nukentėjusi nuo jo.
Ikiteisminio tyrimo metu (7 b. l.) nukentėjusysis K. G. parodė, kad 2013 rugpjūčio 17 d. apie 13 val. į namus sūnus S. G. grįžo neblaivus, namuose jis kartu su sūnumi išgėrė dar du butelius 1 litro talpos 2,5 % stiprumo alaus. Sūnus pradėjo jį kolioti be jokios priežasties necenzūriniais žodžiais. Po to sūnus iš jo norėjo atimti mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis sūnui telefono nedavė. Sūnus pradėjo jį stumdyti, lauke jis pargriuvęs. Tada sūnus jam sudavė į veidą, kiek kartų, nepamena, prakirto lūpą. Kuo mušė, nematė. Sūnus jam sudavė kelis kartus ir į šonus rankomis. Jam pavyko pabėgti nuo sūnaus. Dėl sūnaus suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą. Patikslina, kad jam buvo suduota apie penkis smūgius.
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (5-6 b. l.) matyti, kad policijos pareigūnams, gavus I. J. telefoninį pranešimą, kad Kelmės rajone, Pagių kaime, savo namuose sūnus muša savo tėvą K. G., nuvykus į įvykio vietą Kelmės rajoną, Pagių kaimą, nustatyti akivaizdūs smurtą galintys rodyti požymiai – K. G. apatinės lūpos nubrozdinimas, K. G. nurodęs sumušimo aplinkybes.
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. M. parodė, kad pagal I. J. pranešimą nuvykus į K. G. namus, pastarojo veide buvo matyti akivaizdūs smurto požymiai – praskelta apatinė lūpa. K. G. sutiko rašyti pareiškimą dėl sūnaus smurto veiksmų, nurodė, kad ne pirmas kartas, kai sūnus pakelia prieš jį ranką.
Liudytojas R. K., policijos pareigūnas, parodė, kad jis 2013 m. rugpjūčio 19 d. liudytoju apklausė K. G.. Bylos aplinkybės jam nebuvo žinomos iš anksto. K. G. parodymus jis užrašė liudytojo apklausos protokole. Apklausos metu K. G. buvęs blaivus. K. G. perskaitė, savo ranka užrašė, kad surašyta teisingai, ir pasirašė.
Iš Kelmės rajono PK pranešimų duomenų bazės informacijos (55-59 b. l.) matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. 15 val. 28 min buvo gautas pranešimas apie tai, kad namuose sūnus muša savo tėvą K. G., skambinusi policijai moteris bijanti eiti namo, nes ir ją muš.
Iš alkotesterio rodmenų (12 b. l.) matyti, kad S. G. iš karto po konflikto namuose 2013 m. rugpjūčio 17 d. 16 val. 46 min nustatytas 2,48 promilių girtumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis S. G. smurtavo prieš savo tėvą – jį pargriovė ant žemės, jam smūgiavo rankomis ir kojomis. Pats pargriovimo ant žemės faktas jau yra smurto panaudojimas, grumtynės ant žemės yra tyčinis, o ne neatsargus veiksmas. Iš kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu galima spręsti ir apie konflikto priežastį, smurto panaudojimą K. G. atžvilgiu – neblaiviam sūnui reikalaujant tėvo, kad pastarasis duotų pasinaudoti savo mobiliuoju telefonu, tėvui atsisakius, nepaklusus sūnaus prašymams ir reikalavimams, kaltinamasis ėmėsi smurtinių veiksmų prieš tėvą. Kaltinamasis teisme pripažino, kad jis buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmams prieš tėvą. Apie kaltinamojo smurtavimą pranešė kaltinamojo motina, atvykus pareigūnams K. G. papasakojo įvykio aplinkybes, nurodė suduotų smūgių skaičių, praėjus porai dienų blaivus apklaustas liudytoju K. G. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir įvykio dieną. Teisme nukentėjusiojo duoti parodymai apie tai, kad jie galinėjosi, vienas kitą stumdė, sūnus jį netyčia kliudęs ranka, yra akivaizdus tėvo mėginimas sušvelninti sūnaus padėtį. Tačiau visuma įrodymų ir teisme nustatytų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamasis panaudojo smurtą tėvo atžvilgiu, sudavė smūgius, dėl ko neabejotinai K. G. patyręs skausmą. Kadangi neginčijamų įrodymų dėl suduotų smūgių skaičiaus nėra, nukentėjusiajam nepatvirtinus ikiteisminio tyrimo metu nurodytų smūgių, laikytina, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam nenustatytą smūgių skaičių.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. K. S. G. tyčia sudavęs smūgius savo tėvui K. G., sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl S. G. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis pripažino, kad jo veiksmams – smurto panaudojimui šeimos nario atžvilgiu - įtakos turėjo alkoholis, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Bausmės paskirtis, kaip numatyta BK 41 str. 2 d., yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, bet ir juos paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. K. S. G. smurtą prieš šeimos narius panaudojo antrą kartą, tačiau pirmą kartą jis atsipašė ir susitaikė su nukentėjusiąja savo motina, iš nukentėjusiojo K. G. parodymų teisme matyti, kad kaltinamasis, nors ir neigė įvykdęs neteisėtą veiką tėvo atžvilgiu, tačiau su juo taip pat susitaikė, nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi. Įvertinus tą aplinkybę, kad paties nukentėjusio nepateisinamas elgesys – girtuokliavimas kartu su sūnumi žinant jo elgesį apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, turėjo įtakos neteisėtoms pasekmėms jo atžvilgiu atsirasti, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 1, 2 dalies sankcijose – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, pastovaus pragyvenimo šaltinio ir pajamų neturi, piktnaudžiauja alkoholiu, kuris turi įtakos jo neteisėtiems veiksmams, todėl tikslinga jam paskirti įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalyje - pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoj BK 48 str. straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi S. G. smurtinius veiksmus panaudojo prieš artimiausius šeimos narius – savo tėvus, kurių namuose jis gyvena, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programos. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka S. G. elgesiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes iš dalies sudėti, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2013 m. sausio 25 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 17 d. iki 2013 rugpjūčio 19 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 5 punktu, 7 dalimi, įpareigoti nuteistąjį S. G. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis darbo biržoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.