- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-145-1076/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00199-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Bielskė, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- R. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
– R. V. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;
– R. V. buvo išteisintas pagal 255 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 24 d., įgijo ir neturėdamas leidimo laikė tris šaunamuosius ginklus, templinį nešaunamąjį ginklą, šaunamojo ginklo dalis ir didelį kiekį šaudmenų, o būtent:
1.1. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso I. V. ir J. V., laikė gyvenamojo namo antro aukšto, esančioje drabužinėje po lentyna pramoninės gamybos graižtvinį ilgąjį pertaisomą .30-06 kalibro Tikka T3 modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .30-06 Springfield šoviniais, šautuvas yra tinkamas šaudyti, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) yra priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams;
1.2. gyvenamojo namo antrame aukšte, esančioje palėpėje laikė pramoninės gamybos dvivamzdį graižtvinį ilgąjį vienašūvį 9.3x62 kalibro Browning CCS25 modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9.3x62 šoviniais, šautuvas yra tinkamas šaudyti, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams;
1.3. gyvenamojo namo rūsyje, maisto atsargų sandėliavimo patalpoje laikė pramoninės gamybos „Penetrator“ modelio medžioklinį arbaletą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio visa įtempimo jėga yra 175 lb (svarai), tai atitinka 778 N, arbaletas yra tinkamas šaudyti, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra B kategorijos ginklams priskiriamas templinis nešaunamasis ginklas;
1.4. gyvenamojo namo rūsyje, nerakintame seife laikė pramoninės gamybos, trumpavamzdį, .380 (9 mm) kalibro, ME 38 Compact-G modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija), šautuvas yra tinkamas šaudyti, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 5-IN-1 punktu 3.2 yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams bei laikė šaunamojo ginklo dalis, o būtent pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Nagant revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) be vamzdžio, grūstuvo ir grūstuvo vamzdelio. Revolverio rėmas ir būgnelis priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą pagrindinės šaunamojo ginklo dalys yra laikomos šaunamaisiais ginklais;
1.5. gyvenamojo namo rūsyje, ant esančio seifo viršaus laikė šaunamųjų ginklų dalis, o būtent 30 šovinių talpas 7,62 mm (7,62x39) kalibro šaunamųjų ginklų šovinių dėtuves 2 vnt., kurios skirtos įvairių modelių ginklams: AK-47, AKM, AK-103, AK-104, AK-109, AK-15 ir kitiems bei 30 šovinių talpos 9 mm (9x19) kalibro šaunamojo ginklo šovinių dėtuvę, skirta įvairių modelių ginklams: Glock 17, Glock 18, Glock 19, Glock 26, Glock 34, kurios yra draudžiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu 7 straipsnio „Draudžiami ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys“ 3 d. kurioje nurodyta, kad „Civilinėje apyvartoje draudžiami: A kategorijos ginklai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, skirtus A kategorijos ginklams, jų dalis, Europos fiziniai ar Europos juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, nacionaliniai, respublikiniai, savivaldybių muziejai, A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos, kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą“;
1.6. gyvenamojo namo rūsio, galinėje patalpoje ant grindų žalios spalvos dėžėje laikė: 33 vnt. pramoninės gamybos .35R kalibro revolveriams skirtus šovinius su pasklindančiu šratų užtaisu, šoviniai šaudymui tinkami, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1 yra priskiriami A kategorijos šaudmenims. Šoviniai skirti .35 kalibro revolveriams RG Tiger, Reck Combo Magnum ir kitiems;
1.7. gyvenamojo namo rūsio, galinėje patalpoje ant grindų žalios spalvos dėžėje laikė 9 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro pistoletams skirtus šovinius su pasklindančiu šratų užtaisu, šoviniai šaudymui tinkami, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1 yra priskiriami A kategorijos šaudmenims. Šoviniai skirti 8 mm kalibro pistoletams: GP35, Valtro .35GR ir kitiems;
1.8. 9 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Tokarev (7,62x25) šovinius, šoviniai šaudymui tinkami, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriami prie šaudmenų. Šoviniai skirti įvairių modelių 7,62 mm kalibro A, B kategorijos šaunamiesiems ginklams: pistoletams - kulkosvaidžiams PPD-40, PPŠ-4, PPS-43, K-50M, pistoletams TT, ČZ 52 ir kitiems;
1.9. gyvenamojo namo rūsyje, ant esančio seifo viršaus popierinėje dėžutėje laikė 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62x39 šovinį, šovinys šaudymui tinkamas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriami prie šaudmenų. Šovinys skirtas įvairių modelių 7,62 mm kalibro A, B kategorijos šaunamiesiems ginklams: karabinui SKS, automatui AK, AKM, AKMS, rankiniams kulkosvaidžiams RPK, RPKS ir kitiems;
1.10. gyvenamojo namo rūsyje, ant esančio seifo viršaus popierinėje dėžutėje laikė 1 vnt. pramoninės gamybos žiedinio įskėlimo .22 WMR šovinį, šovinys šaudymui tinkamas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriami prie šaudmenų. Šovinys skirtas A, B kategorijos .22 kalibro šaunamiesiems ginklams: kombinuotam šautuvui Marlin model 57M, Savage Model 24, šautuvui Ruger 10/22, Remington mod. 597, revolveriui Smith&Wesson model 48, Colt Troper MK III, Taurus 941, pistoletui kulkosvaidžiui EDDA; taip pat 51 vnt. pramoninės gamybos 7,92x57 šovinių, šoviniai šaudymui tinkami, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriami prie šaudmenų. Šoviniai skirti įvairių modelių 7,92 mm kalibro A, B kategorijos šaunamiesiems ginklams: šautuvams Mauser„98“, Mauser„33/40“, Mauser„98/40“, Zastava M76, karabinams Mauser„98“, Mauser„98a“, Mauser„98k“, kulkosvaidžiams MG34, MG 42 ir kitiems;
1.11. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso I. V. ir J. V., laikė gyvenamojo namo garaže – du duslintuvus, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams;
1.12. garaže, esančios spintos apačioje laikė 47 vnt. pramoninės gamybos .22 LR šovinius, šoviniai šaudymui tinkami, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriami prie šaudmenų. Šoviniai skirti A, B kategorijos .22 kalibro įvairių modelių šaunamiesiems ginklams: šautuvams Toz-8m, Webley&Scott Xocet Carbon, pistoletams Walther SP22 M3, Jening model J-22, revolveriams Colt Diamond back, Harington&Richardson model 900, Arminius HW 5, Bliumo konstrukcijos kulkosvaidžiui ir kitiems, ir šiuos šaunamuosius ginklus bei didelį kiekį šaudmenų neteisėtai laikė iki 2020-11-24, kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus ginklus bei šaudmenis.
2. Be to R. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad pažeidė teisėtai turimų šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, t. y.
2.1. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo VIII skyriaus „Ginklų ir šaudmenų laikymas, saugojimas, nešiojimas, gabenimas ir naudojimas“, 32 straipsnio „Ginklų, šaudmenų laikymas ir saugojimas“ 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi“, neužtikrindamas ginklų ir šaudmenų saugumo 2020 m. lapkričio 24 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso I. V. ir J. V., gyvenamojo namo rūsio patalpoje, nerakinamame seife laikė: kombinuotą 7.62, 12, 5.6 kalibro, Blaser BBF95 modelio šautuvą su optika Nikon Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .3006, 12x70, 5,6x52 šoviniais; lygiavamzdį 12 kalibro, IZH 27 EM modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12x70 R šoviniais; graižtvinį 7.62 kalibro, KO 44 modelio šautuvą be optinio taikiklio Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 7,62x54 R šoviniais; pistoletą 9 kalibro, Glock 17 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm šoviniais; lygiavamzdį 12 kalibro Browning Fusion Evolve modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12x76 šoviniais; 9 kalibro ME 38 Compact G modelio mažos galios revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .380 ME GUM šoviniais; graižtvinį 7.62 kalibro Heckler Koch SLB 2000 Target modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .308 Winchester šoviniais; lygiavamzdį 12 kalibro Beretta S 686 E modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12x76 šoviniais; 10 vienetų dėžučių pavadinimu „.223 Remington HD50“, kurių kiekvienoje yra 50 vienetų .223 Rem šovinių, bendroje sumoje 500 vienetų šovinių; 25 vienetus įvairaus kalibro šovinių (3 vienetai netinkami šoviniai, 3 vienetai 9x19, 3 vienetai 12 kalibro, 15 vienetų 7,62x54R kalibro (.308 Win), 1 vienetas .223 Rem kalibro); juodoje plastikinėje dėžutėje 28 vienetus šovinių .223 Rem; kartoninę dėžutę pavadinimu „Barnaul“, kurioje yra 15 vienetų šovinių .308 Win, 7,62x54R mm kalibro; polietileninį maišelį su 37 vienetais .3006 šoviniais; polietileninį maišelį ant kurio yra logotipas „IKI“, kuriame buvo: 17 vienetų dėžučių pavadinimu „Barnaul“, kuriose yra po 20 vienetų šovinių .223Rem, bendroje sumoje 340 vienetų šovinių; 3 vienetus dėžučių pavadinimu „Match. Lellier&Bellot“, kurios yra po 20 vienetų .223 Rem šovinių, bendroje sumoje 60 vienetų šovinių; kartoninę dėžutę žalios spalvos pavadinimu „Rottweil“, kurioje yra 10 vienetų 12x76 mm kalibro šovinių; dėžutę pavadinimu „Magtech“, kurioje yra 45 vienetai 9x19 mm kalibro šoviniai; dėžutę pavadinimu „Lellier&Bellot“, kurioje yra 10 vienetų 12 kalibro šovinių; 106 vienetų palaidų šovinių iš jų 99 vienetai yra „.223Rem“ šoviniai ir 6 vienetai „.3006“ šoviniai. Ant seifo laikė raudonos spalvos dėžutę, kurioje yra 7 vienetai 12 kalibro šovinių ir vienas graižtvinio šautuvo šovinys. Gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiame kambaryje ant lovos laikė juodos spalvos dėžutę su joje esančiais 40 vienetų 9x19 mm kalibro šovinių; ant grindų prie spintelės laikė kartoninę dėžutė „Norma“ su 50 vienetų 6xC mm kalibro šoviniais.
2.2. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso I. V. ir J. V., gyvenamojo namo patalpoje, kuri yra iš koridoriaus pasukus į kairę pusę ant grindų laikė šaunamojo ginklo dėžę su šaunamuoju ginklu, tai yra graižtvinį 6 kalibro Sauer modelio 202 Synchro XC šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6xC šoviniais, su optiniu taikikliu, ginklo vamzdyje buvo įdėtas šovinys 6xC norma, ginkle buvo įdėta dėtuvė, kurioje buvo 2 vnt. šovinių, bei ginklo dėžėje laikė plastikinį laikiklį su 3 vienetais šovinių. Gyvenamojo namo garaže, esančio stalo lentynoje laikė: plastikinę dėtuvę pavadinimu „Norma“, kurioje buvo sudėta 20 vienetų .308 Win šovinių; 3 vienetus plastikinių dėtuvių pavadinimu „Norma“, kuriose bendrai buvo 6 vienetai .308 Win šovinių. Garaže esančios spintos apačioje laikė žalios spalvos maišą, ant kurio yra užrašas „Bosch“, su šoviniais, tai yra: 55 vienetais 12 kalibro „Magnum“ šovinių; 11 vienetų 12 kalibro „Magnum“ šovinių; 10 vienetų 12 kalibro šovinių; 3 vienetus 12 kalibro šovinius; 4 vienetus 9 mm (9x19) kalibro „Luger“ šovinius; 4 vienetus .3006 springfield S&B šovinius; popierinę dėžutę pavadinimu „Remington“ kurioje yra 19 vienetų .223 Rem šovinių; 2 vienetus popierinių dėžučių pavadinimu „Norma“, kuriose bendroje sumoje yra 40 vienetų .223 Rem šovinių; popierinę dėžutę pavadinimu „Norma“ – kurioje yra 18 vienetų .223 Rem šovinių; plastikinę dėtuvę su 9 vienetais 6xC šovinių; popierinę dėžutę pavadinimu „.223 Rem Lellier&Bellot“, kurioje yra 20 vienetų .223 Rem šovinių; plastikinį šovinių įdėklą su 4 vienetais .223 Rem šovinių; šovinių įdėklą su 10 vienetų 6xC šovinių; 2 vienetus popierinių dėžučių pavadinimu „Brennek classic“, kuriose bendroje sumoje yra 10 vienetų 12 kalibro šovinių; popierinę dėžutę pavadinimu „Magnum 75 mm“, kurioje yra 10 vienetų 12 kalibro šovinių; popierinę dėžutę pavadinimu „Eley Magnum 75 mm“, kurioje yra 10 vienetų 12 kalibro šovinių; šautuvo dėtuvę, kurioje yra 25 vienetai .223 Rem šovinių; šovinių diržą su 11 vienetų 12 kalibro šovinių. Garaže, esančios spintelės stalčiuje laikė 2 vienetus popierinių dėžučių pavadinimu „Norma“, kuriose bendrai buvo 40 vienetų .308 Win šovinių. Garaže, ant esančios spintelės viršaus laikė popierinę dėžutę pavadinimu „Norma“, kurioje buvo 10 vienetų .308 Win šovinių; šovinių įdėklą su 20 vienetų 6xC šovinių ir 13 vienetų 6xC tūtelių. Garaže prie sienos, esančioje spintoje laikė juodos spalvos medžiaginiame dėkle šaunamąjį ginklą su optika, tai yra – graižtvinį 7.62 kalibro Sig Sauer SIG 716 modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 7,62x51 šoviniais, šautuvo medžiaginiame dėkle laikė dėtuvę kurioje buvo 1 šovinys „Norma 308“, dėtuvę kurioje buvo 19 vienetų .243 Win šovinių, dėklo šoninėje kišenėje laikė plastikinę dėtuvę su 5 vienetais .308 Win šoviniais ir 1 (vienu) .308 Win šoviniu; laikė rudai žalsvos spalvos medžiaginiame dėkle šaunamąjį ginklą su optiniu taikikliu, tai yra – graižtvinį 5.6 kalibro Saiga M3 EXP 01 modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .223 Remington šoviniais, į ginklą buvo įdėta dėtuvė, kurioje buvo 8 vienetai .223 Rem šovinių, dėklo kišenėje laikė 2 vienetus .3006 šovinių bei popierinę dėžutę su 14 vienetų 5,6x52R šovinių; laikė žalios spalvos medžiaginiame dėkle šaunamąjį ginklą su optiniu taikikliu, tai yra – graižtvinį 6 kalibro Remington 700 modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .243 Winchester šoviniais, šautuve buvo įdėta dėtuvė, kurioje buvo 5 vienetai šovinių, dėklo kišenėje laikė popierinę dėžutę su 5 vienetais šovinių ir 2 vienetus plastikinių laikiklių, kuriuose bendroje sumoje buvo 10 vienetų šovinių.
3. R. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir 255 straipsnio 1 dalį. Dėl BK 253 straipsnio 2 dalies teismas sprendė, kad byloje nepakanka duomenų, jog inkriminuoti ginklai buvo R. V. žinioje, todėl neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Išteisindamas R. V. pagal BK 255 straipsnio 1 dalį teismas konstatavo, kad dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, nauja BK 255 straipsnio 1 dalies redakcija reikalauja padarinių – neteisėto pasinaudojimo ar praradimo – kurių bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti 2023 m. rugsėjo 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį dalyje ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. V. pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta straipsnio sankcijoje – 400 MGL baudą. R. V. išteisinimas pagal BK 255 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde neginčijamas.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas ir R. V. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo išteisino nepagrįstai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, susijusius su duomenų pripažinimu įrodymais bei jų tinkamu vertinimu. Teismas savo išvadas grindė samprotavimais, kurie neatitinka baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, selektyviai vertino surinktus duomenis ir prioritetą teikė kaltinamojo bei suinteresuotų asmenų parodymams, ignoravo objektyvius byloje surinktus duomenis.
4.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino ginklų bei šaudmenų radimo vietas, neįsigilino į kratos metu nustatytas faktines aplinkybes. Teismas nevertino, kad legalūs šoviniai, kurie priskirti prie legaliai laikytų ginklų, rasti tose seifo vietose, kuriomis R. V. pagal teismo padarytas išvadas niekada nesinaudojo. Pažymima, kad R. V. neneigė, jog visi legaliai laikyti rasti šaudmenys ar jų dalis jam pačiam nepriklauso. Taip pat teismas nesigilino, ar rasti nelegalūs šaudmenys buvo rasti kartu su legaliai laikytais šaudmenimis.
4.3. R. V., apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nepateikė jokios informacijos dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, ir tik teisme davė parodymus, primygtinai teigdamas, kad jis nieko nežino apie laikomus ginklus ir šaudmenis; tačiau pagal turimus duomenis galima pagrįstai teigti, kad jis žinojo ir buvo tiesiogiai susijęs su neteisėtai laikomais ginklais bei šaudmenimis. Be to, jis, kaip išlaikęs egzaminus siekiant įgyti leidimą šaunamiesiems ginklams, privalėjo susipažinti su visomis ginklų laikymo taisyklėmis ir imtis visų priemonių dėl tinkamo ginklų laikymo, tačiau akivaizdžiai buvo bandoma suklaidinti teismą, nurodant įvairias versijas, kurių patikrinti iš esmės neįmanoma, t. y. tiek tėvų parodymuose, tiek brolio ir pastarojo sutuoktinės parodymuose teigiama, kad ginklai gali būti artimųjų, kurie yra seniai mirę. Kaip faktiniai duomenys buvo įvertinti kaltinamojo mamos I. V. parodymai dėl jos namuose rastų ginklų, t. y. pastaroji nurodė, kad pas juos namuose lankydavosi daug artimųjų, svečių, tarp jų ir J. V., S. V. uošvis R. T., kurie grįžę po medžioklės, viską sumesdavo į garažą, kad išdžiūtų, todėl šoviniai galimai ir buvo likę. Kita vertus, teismas ignoravo aplinkybę, kad šaudmenys garaže neišmėtyti, rasti šaudmenys sudėti tvarkingai dėžutėse, arba dėžutės sudėtos su šaudmenimis į dėžes, maišelius. Didžioji šaudmenų dalis buvo laikoma seife, nė vienas iš suinteresuotų liudytojų neparodė, kad šaudmenis po išmėtymo rinko, tvarkė bei sandėliavo.
4.4. Apeliaciniame skunde pastebima, kad liudytojų parodymuose pateiktos tik prielaidos dėl ginklų atsiradimo aplinkybių, sąmoningai bandant atsakomybės klausimą perkelti kitiems asmenims, kurie jau yra mirę, t. y. J. V. mirė (duomenys neskelbtini), A. V. mirė (duomenys neskelbtini), R. T. mirė (duomenys neskelbtini).
4.5. Taip pat apeliantas nurodo, kad išvados, jog palėpėse rasti ginklai priklauso V. U., atmestinos, nors šia versija neužtikrintas ir pats liudytojas, nes asmenys, neturintys laisvo priėjimo prie svetimo gyvenamojo būsto, nieko nesakę, nepaliks šaunamųjų ginklų svetimuose namuose, slepiant ar atvirai pasidedant draudžiamą laikyti objektą atskirose namo vietose neribotam laikui.
4.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal policijos licencijuojamos veiklos sistemos duomenis, R. V. savo turimus legalius ginklus iki 2016 m. lapkričio 10 d. laikė adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. lapkričio 10 d. R. V. nuolatinė ginklų laikymo vieta numatyta (duomenys neskelbtini) (tėvų I. V. ir J. V. nuosavybės teise priklausančiame name). R. V. tėvai I. V. ir J. V. neturi ir neturėjo leidimų laikyti, naudoti šaunamuosius ginklus. Tuo tarpu tiek R. V., tiek jo brolis S. V. abu turėjo leidimus šaunamiesiems ginklams. Teismas nesiaiškino esminių duomenų, susijusių su S. V. turimais ginklais ir šaudmenimis, t. y., kad 2013 m. spalio 2 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00025-13 buvo atlikta krata S. V. tuo metu faktinėje gyvenamojoje vietoje, kur kratos metu buvo paimti S. V. turimi ginklai ir šaudmenys. Taigi, kaip tuo metu teigė ir pats S. V., jis jau buvo perkėlęs iš tėvų namų (duomenys neskelbtini) savo ginklus į nuolatinę laikymo vietą, be to, pagal policijos licencijuojamos veiklos sistemos duomenis, 2018 m. (duomenys neskelbtini) S. V. buvo panaikintas leidimas ir iki 2018 m. (duomenys neskelbtini) jo ginklai buvo parduoti. Todėl, pasak apelianto, galima daryti išvadą, kad 2020 m. lapkričio 24 d. kratos, adresu (duomenys neskelbtini), metu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. buvo laikomi tik R. V. ginklai, kur jis ir buvo deklaravę savo nuolatinę ginklų laikymo vietą. Taigi visi ginklai bei šaudmenys, kurie buvo laikomi kartu su R. V. ginklais bei šaudmenimis, nors realiai ir priklausė kitiems asmenims, R. V. baudžiamosios atsakomybės nepašalina.
4.7. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2016 m. lapkričio 10 d. buvo atlikti trys R. V. ginklų patikrinimai, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 2016 m. lapkričio 10 d., 2018 m. vasario 2 d., 2020 m. rugsėjo 29 d., ir visų patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Be to, teismas nevertino liudytojo A. Ž. parodymų, tuo metu dirbusio Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėju, kuris 2020 m. rugsėjo 29 d. atliko R. V. ginklų patikrinimą. Tai, kad patikrinimo metu nebuvo naudojamos kūno vaizdo kameros, kurios neva privalomos, pasak prokuroro, jokios paneigiančios reikšmės pareigūno parodymų objektyvumui neturi. Be kita ko, akivaizdu, kad tikrinimas buvo seniai, ir liudytojas A. Ž. gali neatsiminti visų aplinkybių, tačiau kadangi patikrinimo rezultatai buvo teigiami, vadinasi, patikrinimo metu nebuvo neteisėtai laikomų ginklų, šaudmenų, nes jeigu jie būtų, liudytojas tai būtų užfiksavęs. Dėl to galima teigti, kad neteisėtai laikomas trumpavamzdis 380 (9 mm) kalibro ME 38 Compact-G modelio revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) bei pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Nagant revolverio Nr. (duomenys neskelbtini) be vamzdžio, grūstuvo ir grūstuvo vamzdelio dalys, revolverio rėmas ir būgnelis, kurie priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių ir laikomos šaunamaisiais ginklais, buvo rasti seife kartu su R. V. legaliai laikomais ginklais, galėjo atsirasti seife tik po 2020 m. rugsėjo 29 d. atlikto patikrinimo.
4.8. Kaip teigia prokuroras, tuo metu, kai buvo atliekamas paskutinis ginklų laikymo patikrinimas, S. V. jau buvo nuteistas byloje Nr. 01-2-00029-14, Lietuvos apeliacinis teismas jo atžvilgiu priėmė nuosprendį, skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę, nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 23 d. Todėl įvertinus turimą informaciją, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyti pažeidimai, taigi nebuvo jokių pašalinių sąlygų atsirasti neigiamoms pasekmėms, visgi teismas, vertinamas liudytojo A. Ž. parodymus, juos iškraipė, taip pat ignoravo pasakytus esminius teiginius ir nepagrįstai interpretavo kaip nepakankamus bei abejotinus. Be kita ko, pažymima, kad S. V. ilgą laiką buvo apribota laisvė, jis nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2015 m. birželio 12 d. buvo suimtas, nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. liepos 12 d. S. V. skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, iki 2020 m. balandžio 23 d. vyko teismo procesas S. V. atžvilgiu.
4.9. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepastebėjo klaidos kaltinime, nes buvo klaidingai nurodyta dalies šaudmenų radimo bei išėmimo vieta, o teismas ignoravo kratos metu darytas fotonuotraukas, dėl ko priėmė klaidingą nuosprendį.
4.10. Apeliaciniame skunde pastebima, kad 2020 m. lapkričio 24 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo užfiksuotas bendras išimtas 51 vnt. šovinių kiekis, kuris būtų rastas ant seifo, tačiau tokio kiekio šovinių ant seifo nebuvo rasta, o tai tik parodo, kad teismo metu nebuvo iki galo įsigilinta dėl rastų šovinių ir jų radimo vietos. Šis 51 vnt. inkriminuojamų šovinių kiekis susidarė sudėjus visus rastus tos rūšies šaudmenis, po to, kai kratos metu išimti daiktai buvo apžiūrėti su specialistu ir įvertinta, kurie šaudmenys galimai yra neteisėti, kad būtų galima juos pateikti tyrimui. Apžiūrint šaudmenis buvo rasta ir legalių, kadangi R. V. turėjo nemažai legalių ginklų. Laikomų šaudmenų legalumas nustatytas tik pagal galimybę juos panaudoti R. V. legaliai laikomuose ginkluose. Atkreipiamas dėmesys, kad šaudmenų, kurie gali būti panaudoti R. V. legaliai laikomuose ginkluose, buvo rastas labai didelis kiekis. R. V. ir jo gynyba neneigė nustatytos aplinkybės, kad rasti ir prie legalių priskirti visi šaudmenys priklauso R. V., o ne kitiems asmenims. Todėl teismui buvo būtina nustatyti nelegaliai laikomų šaudmenų vietos legaliai laikytų šaudmenų atžvilgiu.
4.11. Kaltinime minėti neteisėtai laikyti 51 vnt. pramoninės gamybos 7,92x57 mm šoviniai buvo rasti ne ant seifo, o seifo viduje esančioje kartoninėje dėžėje, kartu su R. V. laikomais legaliais 500 vnt. 223 Remington HD 50 šoviniais. Kadangi tyrėjai, kurie atliko kratą, nėra ginklų, šaudmenų specialistai, todėl jie surašė atskirus šaudmenų kiekius ir kratos protokole dėl šio atvejo nurodė, kad seife taip pat rasta ir paimta kartotinė dėžė, kurioje yra 10 raudonos spalvos dėžučių 223Remington HD 50, kurių kiekvienoje yra 50 vnt. šovinių, 33 vnt. įvairaus kalibro šovinių, dvi dėžutės su 7,9 mm kalibro šoviniais, ant jų yra užrašai rusų kalba, dėžutėje po 15 vnt. šovinių, 24 vnt. 7,9 mm kalibro šoviniai, juodos spalvos plastmasinė dėžutė su 28 vnt. šovinių, polietileninis maišelis su 37 vnt. šovinių SAKO. Tik atlikus apžiūrą iš šio kiekio buvo identifikuoti galimai neteisėti šaudmenys ir perduoti tyrimui, užduotyje nurodant dėžutę su 13 vnt. šovinių, dėžutė su 15 vnt. šovinių, dėžutė su 15 vnt. šovinių, 8 vnt. šovinių, kur specialisto išvadoje jie buvo sudėti ir pateikti kaip 51 vnt.
4.12. Kur ir kaip buvo rasti minėti šaudmenys, užfiksuota 2020 m. lapkričio 24 d. kratos protokole bei 2020 m. lapkričio 30 d. priede – fotolentelėje Nr. 1 fotonuotrauka, t. y. su legaliais šaudmenimis dėžėje rasti ir nelegaliai laikyti šaudmenys. Po minėta nuotrauka parašyta, jog dėžė rasta seife. Prokuroras nurodo, kad kaltinime padaryta klaida, nurodant, kad dėžė rasta ant seifo, tačiau iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog dėžė rasta būtent seife. Teismas šios klaidos nepastebėjo, kas turėjo esminės įtakos priimant neteisėtą nuosprendį.
4.13. Įvertinus fotonuotrauką Nr. 3, fotografuojamos šaudmenų dėžutės fone matomi seifo apatiniai skyriai, kur tvarkingai sudėta labai daug šovinių dėžučių su šaudmenimis, šaudmenys priklauso R. V. Šie duomenys paneigia R. V. versiją dėl nesinaudojimo apatiniais seifo skyriais, tačiau teismas nuosprendyje šių duomenų nevertino. Taip pat neaišku, kokiais duomenimis teismas remiasi darydamas išvadas apie seife esančius rakinamus skyrius, nes kratos metu jokie seifo skyriai nebuvo užrakinti, jų niekas neatrakino. Todėl neaišku, kodėl teismas nuosprendyje akcentuoja šią aplinkybę.
4.14. Teismas taip pat nevertino kratos protokolo priede esančių fotonuotraukų Nr. 6 ir Nr. 7, jos darytos taip, kaip seife rasti tyrimo objektai, akivaizdžiai matyti revolverių radimo vieta, jie rasti seifo lentynoje kartu su valymo priemonėmis, šoviniais ir kitais objektais. Tai reiškia, kad nelegaliai laikomas 9 mm kalibro ME 38 Compact-G modelio revolveris buvo laikomas kartu su R. V. legaliai laikomu analogišku revolveriu. Šiuo atveju nėra jokios reikšmės, kam priklausė nelegaliai laikomas revolveris.
4.15. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į fotonuotrauką Nr. 9, kur užfiksuotas palėpėje matomoje vietoje neuždengtas ir ant spintelės rastas išardytas 9.3x62 kalibro Browning CCS25 modelio šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Nr. (duomenys neskelbtini). I. V. ir J. V. neparodė, kad būtų lankęsi namo palėpėje. Ginklas palėpėje stovėjo padėtas atvirai. Todėl, pasak apelianto, akivaizdu, kad pašaliniai asmenys ten nesilankė. Šalia šautuvo matosi juodos spalvos kelioniniai krepšiai, garso aparatūros dėžė bei kiti daiktai. Kaip matyti iš gerai apšviestos fotonuotraukos, nei šautuvas, nei šalia stovintys daiktai nėra padengti dulkėmis, šautuvas suteptas, be jokių rūdžių. Todėl tiek krepšiai, tiek šautuvas buvo eksploatuojami, kas paneigia R. V. bei jo tėvų keltas versijas.
4.16. Taip pat vienas iš R. V. inkriminuotų nelegalių ginklų, rastas gyvenamojo namo antro aukšto drabužinėje po lentyna, pramoninės gamybos graižtvinis ilgasis pertaisomas .30-06 kalibro Tikka T3 modelio šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .30-06 Springfield šoviniais, šautuvas yra tinkamas šaudyti. Nors šautuvas buvo paslėptas, bet jis buvo puikios būklės, prižiūrėtas. Teismas akcentavo, kad nuo šautuvo nėra nuimti ir tirti DNR lyginamieji pavyzdžiai, tačiau atsižvelgiant į keliamas suinteresuotų asmenų versijas, šautuvas nuo ilgo stovėjimo turėjo būti veikiamas korozijos ne tik jo išorėje, bet ir vamzdis, taip pat turėjo matytis dulkės.
4.17. Fotonuotraukoje Nr. 11 nufotografuoti kartu rasti nelegaliai laikyti šautuvai Browning CCS25 bei Tikka T3, šautuvai yra akivaizdžiai švarūs, prižiūrėti, sutepti. Ant šautuvų nesimato jokių dulkių ar rūdžių apnašų pėdsakų. Tyrimo metu nustatyta, kad E. V. didžiąją S. V. ginklų dalį buvo persirašiusi savo vardu, be to, pats S. V. neigia bet kokias sąsajas su rastais neteisėtai laikomais ginklais, išskyrus revolverį ME 38 Compact-G bei revolverio Nagant dalis. E. V. parodė, kad visus ginklus bei šaudmenis, kurie priklausė S. V., buvo išgabenusi į faktinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
4.18. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad tarp legaliai R. V. laikomų šaudmenų buvo rasta 37 vnt. .30-06 šovinių, kurie laikytini legaliais, tačiau gali būti panaudoti nelegaliais laikytam Tikka T3, kuris rastas palėpėje. Minėti šaudmenys apžiūrėti 2022 m. sausio 20 d. atliekant objektų apžiūrą.
4.19. Fotonuotraukoje Nr. 2 matyti seife rastas plastikinis maišelis su įvairiomis popierinėmis dėžutėmis, kuriose yra šoviniai. Minėti šaudmenys laikyti legaliai, tačiau tai parodo šaudmenų laikymo būdą. Kaip nustatyta, vieni šaudmenys buvo laikomi dėžėse, kiti maišelyje, dar kiti sudėti seife dėžutėse, arba pavienėse dėžutėse laikomi įvairiose namo vietose, spintelių stalčiuose, net atvirose vietose. Toks rastas didelis šaudmenų kiekis galimai netilpo į seifą, todėl buvo laikomas įvairiose namo vietose. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo šaudmenų laikymo vietų ir nelegaliai laikomų šaudmenų vietų legaliai laikomų šaudmenų atžvilgiu, taigi teismo padarytos išvados akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims.
4.20. Teismas taip pat ignoravo aplinkybę, kad gyvenamojo namo rūsio galinėje patalpoje ant grindų žalios spalvos dėžėje rasti 33 vnt. pramoninės gamybos 35R kalibro revolveriams bei 9 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro pistoletams skirti šaudmenys, kurie netinkami medžioklei. Šie šaudmenys skirti revolveriams bei pistoletams su pasklindančiu šratų užtaisu. Todėl atsitiktinumas, kad minėtus šaudmenis netyčia paliko kažkas po medžioklės, ar tie šaudmenys galėjo priklausyti brakonieriams, atmestinas.
4.21. Apeliantas pasikartoja, kad teismas neįsigilino į tyrimo duomenis, nepastebėjo, kad 4 vnt. 7,62 mm kalibro Tokarev šoviniai buvo rasti būtent seife ir laikomi kartu su legaliais šaudmenimis. Nurodoma, kad kaltinime padaryta klaida, nurodant, kad visi šie šaudmenys rasti gyvenamojo namo rūsio galinėje patalpoje ant grindų žalios spalvos dėžėje, tačiau teismas privalėjo pastebėti šią klaidą.
4.22. Nustačius, kad visos seifo vietos buvo R. V. naudojamos, akivaizdu, kad R. V. žinojo, kas laikoma visame seife, žinojo ir apie laikomas revolverio Nagant dalis. Teismas, nevertindamas šaudmenų, kurie priskirti prie legalių, taip pat kratos protokole bei prieduose užfiksuotų aplinkybių, padarė nepagrįstas išvadas, prieštaraujančias byloje esantiems objektyviems duomenims.
4.23. Tai, kad R. V. galėjo laisvai patekti į namą, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina ne tik kratos metu įvairiose namo vietose rasti R. V. priklausantys asmeniniai daiktai ir jų gausa, šaudmenys, tačiau ir rastos labai didelės pinigų sumos – 553 000 Eur bei 14 200 Eur. Pinigai rasti taip pat paslėpti, kaip ir ginklai namo palėpėje. Pasak apelianto, akivaizdu, kad R. V. galėjo laisvai judėti namo viduje ir jo motinos parodymai dėl to, kad sūnus buvo retai, neturėjo nuo namų raktų, nors ten laikė savo ginklus ir šaudmenis bei didelį kiekį pinigų, yra nelogiški. Atkreipiamas dėmesys, kad kratos protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti ginklai yra jų radimo vietose, tokios būsenos, kaip ir buvo rasti, iš ko matosi, kad ant jų nėra dulkių, rūdžių, kas paneigia artimųjų keliamas versijas dėl galimų kitų giminaičių, kurie tariamai seniai galėjo pasidėti ginklus.
4.24. Be to, teismas, vertindamas pateiktą pokalbio išklotinę tarp R. V. ir S. V., netinkamai interpretuoja pokalbį. S. V. užsimena apie ginklus, kuriuos turėjo kažkas perrašyti, tai reiškia turėjo būti ginklų perrašymo galimybė. Tyrimo metu nenustatyta, kad rasti nelegaliai laikomi ginklai apskritai būtų kada nors registruoti ir būtų galima juos perrašyti ar apskritai legaliai laikyti.
4.25. Taip pat apelianto teigimu, nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2020 m. lapkričio 24 d. kratos metu neteisėtai laikomi 47 vnt. pramoninės gamybos .22 LR šoviniai buvo rasti laikomi kartu su kitais teisėtai R. V. laikomais šaudmenimis.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, išklausiusi proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino R. V. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2020 m. lapkričio 19 d. redakcija, įstatymas Nr. XIII-3350) atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. reikia nustatyti, kad toks asmuo suprato, jog neteisėtai, neturėdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme apibrėžto leidimo, laikė šaunamuosius ginklus, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-895/2017, Nr. 2K-77-489/2022 ir kt.).
8. R. V. buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 24 d., savo tėvų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo ir neteisėtai laikė dvi pagrindines šaunamųjų ginklų dalis (rėmą ir būgnelį), du B kategorijos ir vieną C kategorijos šaunamuosius ginklus, taip pat didelį kiekį šaudmenų: 1) 33 vnt. pramoninės gamybos .35R kalibro revolveriams skirtų šovinių su pasklindančiu šratų užtaisu; 2) 9 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro pistoletams skirtų šovinių su pasklindančiu šratų užtaisu; 3) 9 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Tokarev (7,62x25) šovinių; 4) 1 pramoninės gamybos 7,62x39 šovinį; 5) 1 pramoninės gamybos žiedinio įskėlimo .22 WMR šovinį; 6) 51 vnt. pramoninės gamybos 7,92x57 šovinių. Taip pat R. V. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė pramoninės gamybos „Penetrator“ modelio medžioklinį arbaletą, dvi 30 šovinių talpinančias 7,62 mm (7,62x39) kalibro šaunamųjų ginklų šovinių dėtuves ir vieną 30 šovinių talpos 9 mm (9x19) kalibro šaunamojo ginklo šovinių dėtuvę. Be to, R. V. jo tėvams priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė du duslintuvus bei 47 vnt. pramoninės gamybos .22 LR šovinių.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. V. pareikštame kaltinime nurodytos aplinkybės dėl šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šovinių įgijimo nepagrįstos neginčijamais įrodymais. Byloje nėra jokių, net ir bendro pobūdžio, duomenų apie tai, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu kaltinamasis įgijo jam inkriminuojamus šaunamuosius ginklus, jų dalis ir šovinius. Vien šių objektų suradimo faktas savaime dar nepagrindžia jų įgijimo. Byloje taip pat nepakanka duomenų vienareikšmei išvadai, kad R. V. jam inkriminuotus ginklus, jų dalis ir šovinius laikė.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad R. V. nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2023 m. vasario 2 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimas R. V. suteikė teisę įsigyti ir laikyti ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus) ir savigynai (pistoletus, revolverius) (t. 36, b. l. 138). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas patvirtina, kad nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. R. V. buvo įgijęs 12 šaunamųjų ginklų: 1) pistoletą „Glock 17“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas – 9 mm Para; 2) lygiavamzdį šautuvą „Beretta S686E“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas – 12x76; 3) kombinuotą šautuvą „Blaster BBF 95“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipai – .3006, 12x70 ir 5,6x52; 4) lygiavamzdį šautuvą „IZH 27EM“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas – 12x70; 5) graižtvinį šautuvą „KO 44“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas – 7,62x54R; 6) graižtvinį šautuvą „Sauer 202 Synchro XC“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas – 6XC; 7) graižtvinį šautuvą „Saiga M3 EXP 01“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas – .223 Remington; 8) graižtvinį šautuvą „Heckler Koch SLB 2000 Target“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas – .308 Winchester; 9) lygiavamzdį šautuvą „Browning Fusion Evolve“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas – 12x76; 10) graižtvinį šautuvą „Sig Sauer SIG 716“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas – 7,62x51; 11) graižtvinį šautuvą „Remington 700“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas – .243 Winchester; 12) mažos galios revolverį „ME 38 Compact G“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas – .380 ME GUM (t. 3, b. l. 53).
Žemesnės instancijos teismas
11. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme išteisintasis R. V. parodė, kad nieko bendro nei su tėvams priklausančiu namu, nei su jame rastais ginklais neturi. Jis žinojo, kad jo brolis turėjo seifą ir ten laikė ginklus. Laikant šešis ir daugiau ginklų įstatymas įpareigoja įrengti signalizaciją, todėl R. V. prireikė didesnio seifo, o kadangi tuo momentu brolio ginklai buvo paimti, pasinaudojo pastarojo seifu. Seifo labai detaliai neapžiūrinėjo ir nematė ginklų dalių, jam buvo reikalinga tik antra seifo dalis ginklams susidėti. Apie rastus ginklus ir šovinius jis nieko nežino, o šoviniai, kurie rasti (duomenys neskelbtini), galėjo būti brolio, nes pastarasis turėjo tokio kalibro ginklą. Tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini), išteisintasis negyveno, atvažiuodavo tik juos aplankyti; raktų nuo namo neturėjo, todėl nepaskambinęs ten nevažiuodavo. Taip pat išteisintasis R. V. parodė, kad nuo 2010 m. iki apytiksliai 2015‑2017 m. jo tėvų nebuvo Lietuvoje, o tuo metu sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyveno tik brolis su žmona. Išteisintojo R. V. ginklai bei jų laikymo sąlygos buvo ne kartą tikrinami ir jokių pažeidimų nebuvo fiksuota, jis galėjo legaliai nusipirkti didelių kalibrų ginklus, todėl, R. V. teigimu, jam būtų nelogiška juos laikyti nelegaliai (t. 3, b. l. 144-148). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad šie išteisintojo parodymai byloje liko nepaneigti, ir bylos duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad ginklus R. V. laikė savo žinioje.
12. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja E. V. parodė, kad kartu su vyru (teismo past. – R. V. broliu) S. V. yra medžiotojai, ji pati turi daug ginklų, taip pat daug ginklų turėjo jos vyras. Liudytojos tėvas ir senelis taip pat buvo medžiotojai, jie domėjosi ginklais, į šią veiklą įtraukė jos vyrą S. V. Jos brolis, būdamas kariškiu, pasiūlė S. V. užsiregistruoti sportinio šaudymo asociacijoje. Iš pradžių gyveno pas vyro tėvus (duomenys neskelbtini), tačiau gimus sūnui nusprendė apsigyventi jos tėvų bute (duomenys neskelbtini). Išsikrausčius iš (duomenys neskelbtini), ginklus susirinko, tačiau dėl vyro ginklų negali pasakyti, nes jis pats rūpinosi savo ginklais (t. 3, b. l. 114). Liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai – S. V. nacionalinės praktinio šaudymo asociacijos narystės pažymėjimas, S. V. ir E. V. medžiotojų bilietai ir E. V. ginklo pažymėjimai (t. 3, b. l. 58-64). Be to, kitoje baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2014 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro nutarimas laikinai apriboti S. V. nuosavybės teisę, iš kurio 3 punkto matyti, kad S. V. nuosavybės teise priklausė 8 šaunamieji ginklai (t. 3, b. l. 168-169).
13. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, išteisintojo brolis liudytojas S. V. parodė, kad apie „Tikka T3“ modelio ir „Browning CCS25“ šaunamuosius ginklus nieko nežino, jie yra ne jo. Taip pat liudytojas teigia, kad nieko nežinojo apie 33 vnt. pramoninės gamybos .35R kalibro revolveriams skirtus šovinius su pasklindančiu šratų užtaisu ir 9 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro pistoletams skirtus šovinius su pasklindančiu šratų užtaisu. Tačiau liudytojas S. V. paaiškino, kad ME 38 „Compact-G“ modelio revolveris jau seniai priklausė jam. Iš pradžių šio tipo ginklai nebūdavo registruojami ir jiems nereikėdavo leidimo. Kai tokio tipo ginklui jau buvo reikalaujamas leidimas, liudytojas buvo sulaikytas, o grįžęs apie ginklo registravimą nesusimąstė (t. 3, b. l. 73). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja E. V., parodydama, kad kai buvo sulaikytas, S. V. jai pasakojo, jog jam reikėjo užregistruoti šį ginklą, tačiau liudytoja nepamena kaip viskas baigėsi (t. 3, b. l. 114). Be to, kaip jau buvo nurodyta, identiško modelio revolverį legaliai įgijęs turėjo ir išteisintasis R. V. Liudytojas S. V. taip pat parodė, kad šaunamojo ginklo „Nagant“ dalis jis rado statant namo pamatus. Liudytojo teigimu, ginklą buvo nunešęs į licencijavimo skyrių, tačiau jį išjuokė, nes ginklas buvo surūdijęs ir netinkamas. Tai buvo apie 2009-2010 m. R. V. niekaip su tuo nesusijęs (t. 3, b. l. 74). 9 vnt. pramoninės gamybos 7,62x25 mm kalibro „Tokarev“ šoviniai irgi tikriausiai buvo jo, nes liudytojas turėjo „Tokarev“ ir „TT“ modelio šaunamuosius ginklus, kuriems šis kalibras tinka. Pasak S. V., būna gyvenimiškos situacijos, kai grįžta iš šaudyklos ir nesudeda, numeta (t. 3, b. l. 74). Dėl 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62x39 šovinio liudytojas S. V. parodė, kad tai galėjo būti netyčinis atvejis, kai šaudykloje keitėsi ginklais, tai šis šovinys galėjo būti patekęs į krūvą su jo turėtais šoviniais (t. 3, b. l. 74). Be to, liudytojas paaiškino, kad 47 vnt. pramoninės gamybos .22 LR šoviniai yra jo, nes turėjo ginklą „Walther G22“ ir „Colt 22“, bet pastarasis buvo parduotas. „Walther G 22“ pirko ginklų fonde, šovinius dažnai pirkdavo tiek ginklų fonde, tiek medžioklės prekėse. Kai iš S. V. buvo surinkti daiktai, jis visko nesutvarkė, neišvalė, nes vyko intensyvūs teismo procesai. Paimtus daiktus vėliau grąžino žmonai, o šie šoviniai ten liko per atsitiktinumą (t. 3, b. l. 74-75). Pastaruosius parodymus patvirtino liudytoja E. V., kuri parodė, kad 2014 m. tapo medžiotoja ir vyro ginklus persirašė savo vardu, be kita ko, ir mažo kalibro „Walther G 22“ (t. 3, b. l. 113). Byloje yra E. V. vardu išduotas ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas graižtvinis šautuvas „Walther G 22“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio šovinio tipas yra .22 LR. Taip pat jau minėtas 2014 m. gegužės 7 d. prokuroro nutarimas laikinai apriboti S. V. nuosavybės teises patvirtina, kad šaunamasis ginklas „Walther G 22“, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė S. V. (t. 3, b. l. 169). E. V. taip pat parodė, kad jos vyras po medžioklės kartais vykdavo į tėvų sodybą (duomenys neskelbtini), kur buvo rasti minėti šoviniai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų aukščiau nurodytus parodymus apie šaunamųjų ginklų ir šovinių priklausomybę išteisintojo broliui S. V. Tiek liudytojo S. V., tiek liudytojos E. V. parodymai apie minėtas aplinkybes proceso metu buvo detalūs ir nuoseklūs.
14. Dėl 1 vnt. pramoninės gamybos žiedinio įskėlimo .22 WMR šovinio liudytojas S. V. parodė, kad šis šovinys priklausė uošviui (teismo past. – R. T.), nes pastarasis turėjo tokio kalibro „Remington“ ginklą (t. 3, b. l. 74). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina prie bylos pridėtas nuosavybės teisės liudijimas, iš kurio matyti, kad po R. T. mirties, jį pergyvenusiai sutuoktinei L. T. perėjo graižtvinis šautuvas „Remington“, Nr. (duomenys neskelbtini), modelis 597 (t. 3, b. l. 45). Viešai prieinamame oficialiame šio šaunamojo ginklo gamintojo tinklalapyje tokio modelio šaunamojo ginklo charakteristikoje nurodyta, kad šiam ginklui tinka .22 LR, .22 WMR ir 17 HMR kalibro šoviniai. Taigi R. V. inkriminuojamas .22 WMR kalibro šovinys tiko R. T. priklausiusiam graižtviniam šautuvui „Remington“, modelis 597.
15. Dėl 51 vnt. pramoninės gamybos 7,92x57 kalibro šovinių, tinkamų „Mauser 98“ modelio šautuvams, liudytojas S. V. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad šie šoviniai bus likę nuo uošvio šautuvo. Pasak liudytojo, jis tuo šautuvu labai didžiavosi, kadangi jis buvo antrojo pasaulinio karo laikų. Liudytojo teigimu, būdavo situacijos, kad grįžta, susitvarko ginklus, pavartoja alkoholio ir nebegali vežtis šaudmenų, todėl palikdavo pas liudytoją seife, po to ryte sutvarkydavo (t. 3, b. l. 75). Šias aplinkybes dėl šaunamojo ginklo „Mauser“ priklausomybės R. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir jo dukra liudytoja E. V. (t. 3, b. l.114-115). Tai, kad velioniui R. T. iš tiesų priklausė 7,92x57 mm kalibro šaunamasis ginklas „Mauser 98“, patvirtina jau minėtas nuosavybės teisės liudijimas, kuriame taip pat nurodyta, kad po R. T. mirties, jį pergyvenusiai sutuoktinei L. T. perėjo graižtvinis šautuvas „Mauser“, modelis 98, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 66). Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisės liudijime nurodytas 8x57 IS šovinio tipas yra identiškas 7,92x57 mm kalibro šoviniams. Tai patvirtina, kad iki mirties R. T. priklausė 98 modelio šaunamasis ginklas „Mauser“, kuriam tiko R. V. inkriminuoti 7,92x57 kalibro šoviniai.
Žemesnės instancijos teismas
16. Liudytoja I. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), lankydavosi R. T., atvykdavo su medžiokliniu šautuvu. R. T. ir S. V. santykiai buvo labai geri, jis S. V. įtraukė į medžioklę. Tuo tarpu R. V. ten visai negyveno, atvažiuodavo tik jeigu liudytoja paskambindavo ir pakviesdavo pietų (t. 3, b. l. 118). Pastarąją aplinkybę patvirtino ir išteisintojo R. V. tėvas liudytojas J. V., parodydamas, kad pas juos atvažiuodavo R. T., kuris irgi buvo ginklų mėgėjas (t. 3, b. l. 120).
17. Dėl graižtvinio ilgojo pertaisomo .30-06 kalibro „Tikka T3“ modelio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini), dvivamzdžio graižtvinio ilgojo vienašūvio 9.3x62 kalibro „Browning CCS25“ modelio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, 33 vnt. pramoninės gamybos .35R kalibro revolveriams skirtų šovinių su pasklindančiu šratų užtaisu ir 9 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro pistoletams skirtų šovinių su pasklindančių šratų užtaisu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinkti įrodymai taip pat nepagrindžia šių objektų priklausomybės išteisintajam R. V., ir kad jie buvo jo žinioje. Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jų name, esančiame (duomenys neskelbtini), lankydavosi daug svečių, tarp kurių būdavo ir išteisintojo dėdė J. V. bei R. T., kurie po medžioklės visus daiktus sumesdavo į garažą teigdami, kad jie turi išdžiūti. Liudytojos teigimu, todėl ir galėjo pabirti bei likti šoviniai. Išteisintojo dėdė J. V. buvo medžiotojas, bet sklido kalbos, kad jis brakonieriaudavo. J. V. sirgo, o kai liudytoja jo paklausė dėl kratos metu rastų ginklų, pastarasis tylėjo ir po 5 dienų numirė. Taip pat liudytoja paaiškino, kad praėjus 5 dienoms po kratos, pats išteisintasis R. V. jos paklausė, iš kur palėpėje atsirado tie du šautuvai, o ši pastarajam atsakė, kad reikia dėdės J. V. klausti, nes jis ten nakvodavo (t. 3, b. l. 117-119). Išteisintojo tėvas J. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo brolis lankydavosi jų namuose ir nakvodavo, pastarasis irgi buvo medžiotojas. J. V. hobis, pasak liudytojo, buvo viską rinkti, eidavo per žmones, vienas vieną pasiūlydavo, kitas kitą, taip ir vežiodavosi jis tuos ginklus. Pas jį automobilyje būdavo ginklų dalių, rasdavo kokį šovinį ir pan. Liudytojo brolis buvo nuteistas, jo automobilyje radus automobilyje šovinių ir ginklų. Lovos gale pas jį visuomet stovėdavo koks nors ginklas, toks buvo jo hobis. Nuo 2019 m. sesers vyrui V. U. taip pat buvo leidęs susikrauti savo daiktus namo palėpėje. Spėja, kad ginklai gali būti jo tėvo A. V., kadangi pastarasis buvo medžiotojas, tačiau jis jau miręs (t. 3, b. l. 120). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad išteisintojo dėdė J. V. buvo baustas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 2018 m. lapkričio 7 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 3, b. l. 124-125). Aplinkybę, kad išteisintasis R. V. galėjo nežinoti apie rastų ginklų ir šaudmenų kilmę, papildomai patvirtina 2021 m. birželio 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas išteisintojo pokalbis su S. V., iš kurio matyti, kad pokalbio dalyviai mini, jog šie du šautuvai galimai priklausė S. V. uošviui R. T. (t. 3, b. l. 152-153).
18. Iš 2023 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad R. V. priklausantys ginklai ir jų laikymo sąlygos buvo ne kartą tikrintos – 2016 m. lapkričio 10 d., 2018 m. vasario 2 d., ir mažiau nei du mėnesiai iki kratos – 2020 m. rugsėjo 29 d. Visų patikrinimų metu konstatuota, kad ginklų laikymo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus ir pažeidimų nenustatyta. Liudytojas M. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jeigu patikrinimo metu randami su tikrinamais ginklais nesusiję ginklai ar jų dalys, tikrintojas privalo tai fiksuoti. Tuo tarpu, jei minėtų patikrinimų metu nefiksuota, kad seife buvo kitokių ginklų, taigi galima teigti, kad patikrinimo metu jų nebuvo (t. 3, b. l. 91-92). Iš minėtų aplinkybių prokuroras skunde daro išvadą, jog nelegalūs šaudmenys seife atsirado po paskutinio 2020 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo. Tačiau nagrinėjamu atveju tai, kad patikrinimų metu nebuvo fiksuoti ginklų laikymo pažeidimai ar kiti, R. V. nepriklausantys, ginklai ir šaudmenys, savaime dar nepatvirtina, kad kratos metu name rastų objektų patikrinimo metu nebuvo. Patikrinimo tikslas savaime yra turimų ginklų laikymo sąlygos, bet ne uždraustų objektų paieška. Liudytojas A. Ž., atlikęs patikrinimus, parodė, kad „nuvažiavęs pamačiau, kad būtent tiek ginklų ir yra, kiek nurodyta duomenų bazėje ir man tai nesukėlė abejonių. Patikrinimo eiliškumo nepamenu <...> Seifo vidaus nepamenu, aš daug per savo tarnybą tikrinimų atlikęs, todėl konkretaus atvejo nepamenu <...> Seifo vidaus nenupasakosiu <...> nepamenu, ar seifo stalčius darinėjau <...>, prieš patikrinimą nepamenu, ar esu klausęs, ar asmuo patalpoje nelaiko nelegalių ginklų, šaudmenų, nemanau, kad šiuo atveju galėjau to klausti, nes neturėjau informacijos apie nelegalius ginklus" (t. 3, b. l. 131-133). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nė vienas iš tikrinimų nebuvo filmuojamas, todėl lieka neaiški tikrinimo eiga, kokie seifo skyriai buvo tikrinami, kaip atrodė seifo vidus, bei ginklų ir šaudmenų išdėstymas. Be to, nustatyta, kad seifo aukštis yra 198 cm., todėl 176 cm. ūgio pareigūnui A. Ž. matymas, kas yra padėta ant seifo viršaus, būtų apsunkintas (t. 3, b. l. 133, 137). Pažymėtina ir tai, kad jeigu sekti prokuroro argumentacija, draudžiami ginklai į seifą turėjo būti sudėti per palyginti trumpą laiko tarpą – nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo iki lapkričio 24 d., kai buvo atlikta krata, ir tai turėjo padaryti būtent R. V., kas bylos duomenimis lieka neįrodyta.
19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei kratos metu, nei po jos, siekiant nustatyti rastų objektų priklausomybę, nebuvo ieškoma biologinių pėdsakų. Byloje esantys liudytojų parodymai apie R. V. inkriminuotų šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų priklausomybę nepaneigti ir neprieštarauja kitiems duomenims, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti. Pats išteisintasis R. V. iki kratos oficialiai turėjo užregistravęs 12 šaunamųjų ginklų, kratos metu rastus B kategorijos šaunamuosius ginklus taip pat galėjo užregistruoti ir tokiu būdu legalizuoti, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju būtų buvę neracionalu išteisintajam juos laikyti nelegaliai. Įvertinusi prieš tai aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai kelia pagrįstų abejonių, ar R. V. inkriminuoti ginklai ir šaudmenys galėjo būti jo žinioje.
20. Minėtos išvados taip pat nepaneigia prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojama (duomenys neskelbtini), atlikta krata ir objektų radimo vietos. Pasak prokuroro, inkriminuota amunicija buvo laikoma kartu su R. V. legaliais ginklais; be to, teismas ignoravo kratos prieduose esančių fotonuotraukų turinį, kas turėjo esminės įtakos priimant klaidingą nuosprendį. Susipažinusi su kratos protokolu ir nuotraukomis, kratos atlikimo vaizdo įrašu ir byloje liudijusių kratą atlikusių pareigūnų parodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad kratos fiksavimas palieka neaiškumų dėl tikrosios objektų radimo vietos.
21. Kratą (duomenys neskelbtini), atlikęs pareigūnas M. Ž., apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad kratos aplinkybių neprisimena, patvirtino, jog kai kurios nuotraukos buvo sumodeliuotos: daiktai iš batų dėžės buvo išimti ir sumodeliuoti, dėl pirmosios nuotraukos (pirmoji foto lentelė, priedas prie 2020 m. lapkričio 24 d. kratos protokolo), ar ji buvo sumodeliuota, pasakyti negali, bet jie tikrai nedėjo daiktų į dėžes. Vienuoliktoje nuotraukoje, visus ginklus išėmę iš palėpės, paguldė vieną šalia kito ir nufotografavo, t. y., sumodeliavo; dvyliktoje nuotraukoje dėžutė jau buvo pradaryta, t. y. nuotrauka sumodeliuota. Trylikta nuotrauka aiškiai sumodeliuota, keturioliktoje irgi buvo visi rasti vienoje vietoje, penkioliktoje nuotraukoje daiktai sumodeliuoti, šešioliktoje ir septynioliktoje nuotraukoje daiktai išimti iš stalčių ir sumodeliuoti, dvidešimt trečia nuotrauka sumodeliuota, pistoletai buvo ne taip rasti, (šešta) nuotrauka sumodeliuota. Reikėtų remtis vaizdo įrašu (t. 3, b. l. 84).
Žemesnės instancijos teismas
22. Kratos protokolą surašiusi policijos pareigūnė E. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuotraukoje Nr. 11 esantys šautuvai ne taip rasti, kiek supranta, jie buvo išimti ir ten padėti. Nepasakys, kur buvo rasti ginklai. Žino, kad toje patalpoje buvo metalinė spinta, kaip seifas. Kas ir kaip buvo užfiksuota, neatsimena, nurodyti nebegalėtų. Šautuvai buvo metalinėje spintoje, dėl pistoletų nepasakys. Šoviniai buvo netvarkingai sudėti, gal dėžėje; dėl 11 nuotraukos, kiek žino, visi ginklai buvo spintoje. Ginklai nebuvo nešti kažkur, kai pakavo daiktus, bet tikrai ne trečiame aukšte (t. 3 b. l. 116).
23. Tuo tarpu liudytojas A. B. parodė priešingai, kad prie kratos protokolo pridėtos nuotraukos negalėjo būti sumodeliuotos. Tačiau nurodė, kad nepamena, kurioje vietoje buvo revolveris ar jo dalys, galbūt buvo apatiniame skyrelyje. Kur buvo ginklo dalys, taip pat negalėjo atsakyti. Be to, pasak liudytojo, 6 nuotraukoje pavaizduoti daiktai (revolveriai) buvo rasti seife, negali atsakyti, ar jie buvo padėti pajudinus juos iš vietos ir nufotografuoti. Liudytojo teigimu, nuotrauka nesumodeliuota, daiktai nebuvo specialiai taip sudėti (t. 3, b. l. 90).
24. Taigi iš šių parodymų matyti, kad, kitaip negu teigia prokuroras, tiksli daiktų buvimo vieta iš prie kratos protokolo pridėtų nuotraukų negali būti nustatyta. Prieštaringi liudytojų parodymai apie atliktos kratos eigą ir jos metu užfiksuotų objektų radimo vietą kelia abejonių ir nesudaro pagrindo besąlygiškai remtis šiuo įrodymų šaltiniu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į liudytojos L. M.-Žagarienės parodymus, kuri pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad rasti ginklai buvo priskirti įtariamajam, kadangi proceso metu jis nepasakė, kad tai ne jo ginklai. Buvo tikrinama informacija, ar ginklai priklausė S. V. Turi duomenų, kad R. V. lankydavosi pas tėvus ir ten būdavo, bet negali atsakyti į klausimą, kiek metų R. V. negyveno pas tėvus. Išvada, kad pas tėvus rasti ginklai yra jo, buvo padaryta, kadangi R. V. turi daug ginklų (t. 3, b. l. 85-86). Iš šių parodymų matyti, kad pareigūnai neturėjo patikimos informacijos, jog rasta amunicija disponavo būtent R. V., ir atitinkamą prielaidą suformulavo vien iš aplinkybių, kad R. V. lankydavosi tėvų namuose ir ten laikė savo legaliai registruotus ginklus.
25. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), trumpavamzdis, .380 (9 mm) kalibro, „ME 38 Compact-G“ modelio revolveris, Nr. (duomenys neskelbtini), ir pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „Nagant“ revolveris, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti seife ant lentynos. Tai užfiksuota ir prie 2020 m. lapkričio 24 d. kratos protokolo pridėtos fotolentelės Nr. 1 fotonuotraukoje Nr. 6 (t. 1, b. l. 75). Tačiau peržiūrėjus 2020 m. lapkričio 24 d. protokolo priedą – seifo atidarymo vaizdo įrašą, matyti, kad atsidarius seifą, jo lentynoje revolverių nėra, matomi tik vertikaliai pastatyti šautuvai (t. 1, b. l. 93). Pirmosios instancijos teisme apklaustas A. B. taip pat parodė, kad „seife buvo įvairių daiktų, ginklai <...> seifas buvo iš dalių, atidarius apačioje radome atskirą skyrelį, ten didelė ertmė, nepamenu, ar ji buvo perskirta. Apačioje buvo sudėti daiktai, buvo ginklų, ginklų detalių, tiksliai nepamenu. Iš ten kažką išėmėme ir fiksavome“ (t. 3, b. l. 89). Šie duomenys, kartu su liudytojo M. Ž. parodymais, kad pistoletai nebuvo rasti nufotografuotoje vietoje, leidžia atmesti prokuroro argumentus, kad teismas turėjo ir galėjo nustatyti nelegaliai laikomų ginklų vietas legaliai laikomų ginklų atžvilgiu. Be to, bylos duomenimis nėra vienareikšmiškai patvirtinta, kad 51 vnt. pramoninės gamybos 7,92x57 mm šoviniai buvo rasti seifo viduje esančioje kartoninėje dėžėje. Iš jau minėto vaizdo įrašo matyti tik tiek, kad atidarius seifą, dešiniame skyriuje apačioje matoma dėžutė, tačiau ar pagal savo matmenis tai buvo ta pati dėžė, kaip nuotraukoje Nr. 1, nustatyti negalima. Dar daugiau, pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. Ž. taip pat parodė, kad fotonuotraukoje Nr. 1 matoma dėžė nebuvo rasta seife, jame nėra vietos (t. 3, b. l. 84).
26. Siekdamas pagrįsti graižtvinio „Tikka T3“ modelio ir graižtvinio 9.3x62 kalibro „Browning CCS25“ modelio šaunamųjų ginklų neteisėtą laikymą, prokuroras apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad aplinkybes, jog šie šaunamieji ginklai name atsirado neseniai, patvirtina tai, kad jie, kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 24 d. kratos protokolo fotonuotraukų (t. 1, b. l. 76‑77), nėra paveikti korozijos, yra sutepti ir ant jų nėra dulkių. Nors nuotraukos yra mažai informatyvios, tačiau savaime iš ginklų geros techninės būklės dar negalima spręsti, kiek ilgai jie buvo laikomi (jie tam ir gali būti sutepti, kad nerūdytų), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras šioje vietoje remiasi prielaidomis, kurios, net joms pasitvirtinus, nesuteiktų pakankamo pagrindo spręsti, jog minėtus šaunamuosius ginklus neteisėtai laikė būtent išteisintasis R. V.
27. Skunde prokuroras taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi išskirtinai bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, kurių patikimumas abejotinas. Prokuroras taip pat nurodo, jog kaip galimai palikę šaudmenis nurodomi ir jau mirę asmenys, taigi tokius teiginius sunku patikrinti. Išteisintojo brolio S. V. parodymais, pasak apelianto, taip pat negalima vadovautis. Liudytoja E. V., S. V. žmona, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išsikraustydami iš tėvų namų jie savo ginklus pasiėmė. Per 2013 m. kratą visi S. V. ginklai buvo paimti jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), 2018 m. jam buvo panaikintas leidimas laikyti ginklus. Be to, iki 2020 m. balandžio 23 d., kai jo atžvilgiu įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo apkaltinamasis nuosprendis (dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, disponavimas narkotinėmis medžiagomis – kolegijos past.), vyko teismo procesas, ilgą laiką, 2013-2015 m., S. V. buvo suimtas. Tačiau vien faktas, kad S. V. su žmona savo ginklus persivežė į naują gyvenamąją vietą, kur S. V. ginklai vėliau buvo paimti, savaime neleidžia teigti, kad visi kiti ginklai priklausė jo broliui, išteisintajam R. V. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į jau minėtą brolių pokalbį telefonu, kuriame jie tariasi, kam priskirtini rasti ginklai, o S. V. garsiai svarsto, kas galėjo priklausyti jam, o kas R., t. y. jo uošviui R. T. (t. 3, b. l. 152-153). Be to, kaip minėta, E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. V. jai minėjo apie jam priklausiusį revolverį ME 38 „Compact-G“, kuris buvo rastas gyvenamajame name; po medžioklės jos vyras lankydavosi ir tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad pasak liudytojos I. V., vykdant ikiteisminį tyrimą S. V. atžvilgu krata buvo daroma ir tėvų namuose (duomenys neskelbtini), tačiau liudytoja parodė, kad krata buvo paviršutiniška, pas juos į namus buvo atvykę trys neuniformuoti pareigūnai, kurie prie seifo net nėjo, krata buvo atlikta formaliai, paprašę kompiuterio pažiūrėjo sūnaus kompanijos nuotraukas ir išvažiavo. Be to, lieka neįrodyta, kad po minėtos kratos ginklus būtų galėjęs atgabenti būtent R. V.
28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kratos metu (duomenys neskelbtini), rastas pramoninės gamybos „Penetrator“ modelio medžioklinis arbaletas, Nr. (duomenys neskelbtini), nėra BK 253 straipsnio dalykas. 2022 m. vasario 18 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-407752-22 konstatuota, kad vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas arbaletas yra B kategorijos ginklams priskiriamas templinis nešaunamasis ginklas (templės visa įtempimo jėga yra nuo 500 N iki 1200 N) (t. 1, b. l. 180-184). Tuo tarpu BK 253 straipsnis kriminalizuoja neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, o kadangi arbaletas priskiriamas prie nešaunamųjų ginklų, už jo laikymą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 2 dalį negali kilti. Tuo tarpu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, BK 258 straipsnis (neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu) draudžia nešaunamojo ginklo gaminimą, realizavimą, įgijimą ir nešiojimą; už jo laikymą baudžiamoji atsakomybė nenumatyta. Be to, liudytojas S. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad pramoninės gamybos „Penetrator“ modelio medžioklinis arbaletas priklausė jam, pirko labai seniai, apie 2009-2010 m. Arbaletas buvo numestas, nenaudojamas ir nereikalingas, kelis kartus pabandė, tačiau jam nepatiko (t. 3, b. l. 48).
29. R. V. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį taip pat buvo inkriminuotas trijų dėtuvių (dvi 30 šovinių talpos 7,62x39 kalibro, viena 30 šovinių talpos 9x19 kalibro) ir dviejų duslintuvų įgijimas ir laikymas. Liudytojas S. V. parodė, kad dėtuvės priklausė jam, kadangi jis priklausė nacionalinei šaudymo asociacijai, todėl turėjo teisę įsigyti didesnes šovinių talpas, ir dėtuves turėjo nuo to laiko, kai dalyvaudavo varžybose, šaudydavo su asociacijos nariais, o dėtuvės yra legalios (t. 3, b. l. 74-75). Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja E. V. (t. 3, b. l. 114-115). Be to, tiek šaunamojo ginklo dėtuvės, tiek duslintuvai taip pat nėra BK 253 straipsnio dalykas. Liudytojas M. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad šaunamojo ginklo „AK-47“ dėtuvė be ginklo yra ginklo dalis, tačiau ne pagrindinė, todėl prie šaunamųjų ginklų nepriskiriama. Kadangi jos apyvarta yra uždrausta, tai kiltų administracinė atsakomybė. Tuo tarpu duslintuvas yra ginklo priedėlis, ne pagrindinė ginklo dalis. Jis priskiriamas A kategorijai, todėl už jo laikymą kiltų administracinė atsakomybė (t. 3, b. l. 92-93). 2022 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1593428-22 konstatuota, kad tirti pateikti 2 šaunamiesiems ginklams skirti duslintuvai vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams. Taip pat konstatuota, kad vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šovinių dėtuvė nepriskiriama pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims (t. 2, b. l. 21-37;).
30. Pažymėtina, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 19 punktą, duslintuvai yra priskiriami A kategorijos priedėliams. Šovinių dėtuvės pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 66 punktą prie šaunamojo ginklo pagrindinių dalių nepriskiriamos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad už A kategorijai priskirtinų duslintuvų ir ginklo dėtuvių laikymą baudžiamoji atsakomybė nenumatyta, tačiau yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 233 straipsnį (ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimas, laikymas ir naudojimas).
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos duomenys neleidžia padaryti vienareikšmės ir kategoriškos išvados, kad rasti draudžiami ginklai yra priskirtini išteisintajam. Nekaltumo prezumpcijos principas draudžia grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, o abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo tinkamai ištirti visi bylos duomenys, iš skirtingų šaltinių gauta informacija palyginta tarpusavyje ir, įvertinus įrodymų visumą, R. V. pagrįstai išteisintas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.