- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2-3310-786/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00372-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Valdas Levinas
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovei Renatai Pekštenienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui R. S., valstybės institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2016 m.
gruodžio 12 d. Anykščių rajono apylinkės sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo R. S. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai T. S. periodinėmis išmokomis po 250 eurų kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ir jos atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškovė su atsakovu buvo sudariusi
santuoką. Nutraukiant santuoką, iš atsakovo vaiko išlaikymui buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 90 eurų. Atsakovas priteistą išlaikymą vaikui moka nepastoviai, ne laiku. Su dukra nebendrauja, nesidomi jos poreikiais, mokslu ir laisvalaikiu. Ieškovė dirba, jos gaunamas atlyginimas yra apie 700 eurų. Išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką. Gauna išmoką už vaikus. Turimų pajamų jai ir vaikui neužtenka pragyventi. Vaikas paaugo ir jo poreikiai pasikeitė, todėl prašo ieškinį tenkinti.
3. Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu
nesutinka. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių svarių argumentų, kad atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų. Jo pajamos mažos ir negalės teikti didesnio išlaikymo vaikui, sutinka mokėti jau priteistą išlaikymą vaikui.
4. Posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad sutinka vaiko
išlaikymui mokėti po 150 eurų kas mėnesį. Paaiškino, jog pajamos nėra didelės, pajamos per 4 mėnesius yra 172 eurai, kitų papildomų pajamų neturi. Jis yra neįgalus, buvo sužalotas ieškovės draugo. Dėl neįgalumo negali įsidarbinti. Mano, kad ieškovės padėtis yra geresnė, jos pajamos didesnės, nes ji nusipirko automobilį. Mano, kad vaikai tiek nepaaugo ir jų poreikiai nepasikeitė, kad reiktų keisti priteistą išlaikymą. Jis nuomojasi butą, jam padeda giminaičiai. Sutinka mokėti po 100 eurų kiekvienam vaikui. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
prie SADM Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pareiga teikti išlaikymą yra sudedamoji tėvų valdžios dalis, todėl atsakovas privalo vykdyti savo konstitucinę pareigą ir teikti išlaikymą vaikams. Nurodė, kad vaikų poreikių patenkinimui reikalingas didesnis išlaikymas nei yra priteistas. Atstovas posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).
7. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimu nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra T. S. gyvena kartu su motina- ieškove, kuri rūpinasi kasdienių jų poreikių užtikrinimu. Iš atsakovo, nutraukiant šalių santuoką, 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-812-266/2016 buvo priteistas išlaikymas vaikui po 90 eurų kas mėnesį, kurį atsakovas moka. Nustatyta, kad praėjus septyneriems metams nuo atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo dydžio nustatymo, šalių vaiko poreikiai žymiai išaugo. Taigi, pasikeitė vaiko gyvenimo tarpsnis, su kuriuo išaugo poreikiai vaiko drabužiams ir avalynei, skirtiems mokyklai ir laisvalaikiui, ugdymui, papildomoms lėšoms mokslo reikmėms, būreliui, maitinimui, higienai, su amžiumi atsiradusių naujų poreikių užtikrinimui, smulkioms išlaidoms.
8. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko bendram lavinimui, laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.
9. Per tą laiką pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, žymiai išaugo kainos už prekes, paslaugas ir t.t.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas mano, kad šios aplinkybės (didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str.) bei jos teismo laikytinos naujomis įrodytomis aplinkybėmis, dėl ko reikia pakeisti (padidinti) jau priteisto išlaikymo dydį (CPK 185, CPK 197 str.).
11. CK 3.201 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Pagrindas reikalauti padidinti išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, vaiko poreikių pasikeitimą. Spręsdamas vaiko materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi siekti išsaugoti tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek ir tėvų galimybių pusiausvyrą.
12. Ieškovė V. S. dirba, jos gaunamos pajamos – apie 700 eurų, kartais dirba papildomai, kad gautų daugiau pajamų. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei taip pat patvirtina, kad jos turimas turtas ir pajamos yra mažos. Ieškovė nurodo, kad dukrai reikia avalinės, drabužių, mokymosi priemonių, dukra norėtų lankyti ir būrelius, tačiau neturi tam lėšų. Dukra paaugo, jai reikalinga ir nauja lova, kėdė. Ieškovė įvertinusi vaiko poreikius mano, kad vaiko išlaikymui reikėtų apie 400 eurų per mėnesį. Ieškovė gyvena kartu su išlaikomu vaiku, juo rūpinasi, dėl to turėtų išmanyti auklėjamo vaiko individualias savybes ir jo poreikiams tenkinti reikalingas lėšas ir dėl to abejonių nėra. Ieškovė dar išlaiko kitą nepilnametį vaiką.
13. Atsakovas su vaiku šiuo metu nebendrauja. Atsakovas priteistą išlaikymą moka, tačiau netolygiai. Atsakovas šiuo metu nedirba dėl patirtos traumos. Atsakovas pateikė pažymą apie gaunamas pajamas ir jo pajamos per 4 mėnesius - 172 eurai. Atsakovas nurodė, kad kitų pajamų neturi, nes dėl kojos lūžio negali dirbti. Iš gaunamų pajamų turi išlaikyti gyvenamą namą, mokėti mokesčius, mokėti priteistą išlaikymą vaikui, pragyventi pats, turi įsiskolinimą dėl vaiko išlaikymo iš kitos santuokos. Šiuo metu kitų išlaikytinių neturi.
14. CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Sprendžiant išlaikymo dydį, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams.
15. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimo pagrindą sudaro padidėję vaiko poreikiai jam paaugus (išlaikymas buvo priteistas kai Tomai buvo 6 metai), bei pasikeitusi šalies ekonominė padėtis.
16. Pažymėtina , kad vien tas faktas, jog atsakovas patyrė traumą, neturi pajamų, savaime nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo dydžio nekeisti. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis nėra iš esmės pablogėjusi, nei tuo metu kai buvo priteistas išlaikymas. Priešingai, kadangi atsakovo dukra gyvena su ieškove, tai atsakovas turi didesnes galimybes ieškoti darbo , kad gautų pajamų. Atsakovas, būdamas tėvas, turi vadovautis bonus pater familias ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, t. y. būti rūpestingas, apdairus tėvas, ieškoti pajamų, planuoti ir paskirstyti savo pajamas ir išlaidas taip, kad nenukentėtų nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnamečio vaiko poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnamečiam vaikui nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas.
17. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. gegužės 5 d. d. Nr.8SD-1842 pateiktoje teismui išvadoje, nurodyta, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalingas didesnis išlaikymo dydis, nei priteistas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
18. Atsakovas mano, kad ieškovė jo teikiamą išlaikymą skiria ne dukrai, o tenkina savo poreikius, nes jis mato dukrą nešiojančią suplyšusius, purvinus drabužius. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvusios aplinkybės iš esmės pasikeitė, todėl mano, kad nėra juridinio pagrindo pakeisti priteistą išlaikymo dydį, tačiau sutinka mokėti 150 eurų vaiko išlaikymui.
19. Ieškovės nurodomos mėnesinės išlaidos vaiko poreikiams patenkinti yra netgi mažesnės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (840,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 633,00 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (LAT nutartys e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; e3K-3-495-1075/2020, 40 p. ir kt.). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, kad bylose dėl vaikų išlaikymo nustatant vaikų poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigoti teikti detalius įrodymus (pvz. pirkinių kvitus), pagrindžiančius didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikams. Todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė nepagrindė vaikų turėtas išlaidas, nepagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms. teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).
20. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaiko išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad motinai, su kuria gyvena vaikai, ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.
21. Teismas, išklausęs šalis, išnagrinėjęs rašytinę medžiagą, nustatė, kad šalių dukra paaugo, jos poreikiai pasikeitė. Be to, priteista suma vaiko išlaikymui, teismo nuomone, šiuo metu neužtikrina vaiko net minimalių poreikių, atsižvelgiant į nūdienos kainas.
22. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Šalių dukra gyvena su ieškove, jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
23. Siekiant užtikrinti vaiko interesus, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga, ieškovės ieškinys tenkintinas ir išlaikymo dydis pakeistinas (CK 3.201 str., CK 3.196 str. 1 d. 1 p., CK 3.192 str. 2 d., 3 d., CK 3.208 str.).
24. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (LAT nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, Nr. e3K-3-83-421/2023 ir kt.).
25. Įvertinus aplinkybes apie vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad atsakovas turi pareigą teikti 250 Eur mėnesinį išlaikymą dukrai, ir toks išlaikymo dydis atitiks vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
26. Išlaikymo dydžio pakeitimas, priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 4 d. (CK 3.200 str.). Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str. ).
27. Teismas pažymi, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas (motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str. 1d.).
28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 09 19 sprendimu Nr.(8.4Mr)TP-21-P-2592-6281 ieškovei V. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovo R. S. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 352 eurai, žyminis mokestis – 43,20 eurai , nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį teisme, ir teismo turėtos pašto išlaidos 26,56 eurai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80, 88 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2016 m. gruodžio 12 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-812-266/2016 priteisto išlaikymo dydį ir iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti dukros T. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų nuo ieškinio padavimo 2023 m. balandžio 4 dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo R. S. valstybės biudžetui 352 (tris šimtus penkiasdešimt du)
eurus teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630 sąsk. Nr. LT 247300010112394300).
Išieškoti iš atsakovo R. S. 43,20 Eur (keturiasdešimt tris eurus 20ct) žyminio mokesčio ir 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius. Įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.