Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Sekretoriaujant Rūtai Pukinskienei, Benediktai Baranauskaitei

dalyvaujant nukentėjusiajai K. G.

viešame teismo posėdyje nagrinėdama A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2014-09-28, apie 17.34 val., Justiniškių g. 103, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui Honda, v./n. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam ta pačia kryptimi gretima eismo juosta, susidūrė su juo, apgadino abu automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas kelių eismo taisykles. Šiais savo veiksmais kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos KET reikalavimus ir įvykdęs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

2014-10-22 atvykęs į teismo posėdį A. B. kaltės nepripažino. Į kitus teismo posėdžius administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiant pažeidimo padarymą, į teismą iškviesti liudytojai.

2014-11-10 teismo posėdžio metu nukentėjusioji K. G. nurodė, kad stovėjo pirmojoje juostoje priešais sankryžą Justiniškių gatvėje prie šviesoforo, laukė kol užsidegs žalia šviesa, ties stotele netikėtai iššoko automobilis, perbraukė jos automobilio šoną ir padidinęs greitį nuvažiavo tolyn. Ji „papysino“, tačiau automobilis nesustojo. Buvo siaubingas smūgis, jos vaikas trenkėsi kakta į priekinį stiklą. Ar nuvažiavusio automobilio vairuotojas pajuto smūgį pasakyti negali, tačiau smūgis tikrai buvo nemažas, abejoja ar jis galėjo nepajusti, priekinis dešinysis sparnas stipriai įlenktas. Kelių policija jos į skyrių nekvietė, abiejų automobilių apžiūros vienoje vietoje neatliko.

2014-11-10 teismo posėdžio metu liudytojas D. K. nurodė, kad eismo įvykio neprisimena.

2014-11-10 teismo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, kad tą dieną gavo pranešimą, kad kieme rastas automobilis dalyvavęs auto įvykyje, atvažiavus į mokyklos kiemą pamatė tris vyriškius, pasiteiravus apie įvykusį auto įvykį, vienas iš vyriškių prisipažino, dėl auto įvykio aplinkybių buvo surašytas įvykio protokolas ir atiduotas budėtojui.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos, kad apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, sprendžiama pagal objektyviai nustatytus jo veiksmus, padarytų apgadinimų pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir pan.

Teismas išklausęs į teismo posėdį atvykusią nukentėjusiąją ir liudytojus, bei įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų pagrindžiančių A. B. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. A. B. savo paaiškinime nurodė, kad kontakto nepajuto. Teismo vertinimu, tokie A. B. veiksmai rodo, kad jis galėjo ir nesuprasti, kad padarė eismo įvykį (dėl kurio jam kilo administracinė atsakomybė), kurio metu buvo nežymiai apgadintas kitas automobilis, o tai rodo, kad A. B. neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Be to, iš byloje esančių transporto priemonių fotonuotraukų (b.l. 17-19), matyti, kad ant automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti apgadinimai yra nežymūs. Automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tik nežymiai kontaktavo su automobilio Honda, v./n. (duomenys neskelbtini) priekiniu bamperiu, dešinės pusės sparnu, ratu. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta automobilio Honda, v./n. (duomenys neskelbtini) nuotraukų. Šių įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad A. B. galėjo nesuvokti sukėlęs eismo įvykį. Tai reiškia, A. B. veiksmuose nėra būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties požymio – tyčinės kaltės. Nesant bent vieno pažeidimo sudėties požymio, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. A. B. administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus A. B., nukentėjusiosios K. G. parodymus, teismas mano, kad A. B. vairuojamas automobilis kliudė kitą transportą priemonę ir ją apgadino. Tai patvirtina byloje esantis policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojo parodymai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotolentelė. Tokiu būdu A. B. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2 d. sudėtis ir šioje dalyje jam inkriminuotas administracinio teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai – nes A. B. pažeidė LR Kelių eismo taisykles, kurios nulėmė kitam asmeniui priklausančios autotransporto priemonės sugadinimą.

A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas (KET) už kuriuos asmeniui buvo paskirta nuobauda.

Skirdamas nuobaudą dėl ATPK 127 str. 2 d. įvykdyto pažeidimo, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl teismo nuomone A. B. už ATPK 127 str. 2 d. įvykdytą administracinį teisės pažeidimą skirtina piniginė bauda, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą piniginės baudos maksimumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje A. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

A. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti 200 Lt (dviejų šimtų litų) (57 EUR) baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.