Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą – Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009-02-12 nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-02-12 teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundas institucijai, priėmusiai nutarimą byloje – Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui (toliau - ir Institucija) dėl 2009-02-03 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos kelių policijos poskyrio specialisto – inspektoriaus R. A. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 199689, kurioje jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnį - 350 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, pakeitimo. Prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pripažįsta, kad pažeidimą padarė neįvertinęs slidžios kelio dangos, transporto priemonė reikalinga darbui, baudą yra sumokėjęs. Nurodo, kad šeimoje augina tris savo vaikus ir dar globoja du nepilnamečius vaikus, visi vaikai mokosi. Šeima pragyvenimui pajamas gauna tik iš ūkininkavimo, kito pajamų šaltinio neturi. Teisės vairuoti transporto priemones reikalingos, nes: savaitgaliais turi parsivežti vaikus iš mokyklos; 2-3 kartus per savaitę iš Šilutės parsivežti pašaro karvėms (b.l. 4-5).

Teismo posėdyje V. B. skundą palaiko. Nurodo, kad niekur nedirba, padeda žmonai ūkininkauti. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1980 metų, galiojančių nuobaudų neturi.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucijai pranešta tinkamai (b.l. 29). Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad V. B. 2009-02-02 11.00 val. Šilutės m., Ramučių g., vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą ir važiavo per ją degant draudžiamam šviesoforo signalui – taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 8, 173 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje.

2009-02-03 nutarimu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos kelių policijos poskyrio specialistas – inspektorius R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 199689 paskyrė V. B. 350 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams (b. l. 6, 24). Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, nustatė ir atsižvelgė į V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirta administracinė nuobauda atitinka sankcijos už šį pažeidimą minimumą (ATPK 30² straipsnis). V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija nenustatė. V. B. kaltė padarius administracinį pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 23), Institucijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 25), kitais bylos duomenimis.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašę ir nutarimą priėmę pareigūnai tokią teisę turėjo (ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

Iš skunde nurodytų duomenų bei teismo posėdžio metu V. B. duotų paaiškinimų darytina išvada, kad iš esmės jis nori atgauti teisę vairuoti transporto priemones, nes teisės jam reikalingos darbui šeimos ūkyje, taip pat parsivežti vaikus iš mokyklos. Skunde nurodyta aplinkybė, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo, vertinama kaip reakcija, susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens noru greičiau atgauti teisę vairuoti transporto priemones.

Kritiškai vertinami V. B. paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo aplinkybių, nes administracinio teisės pažeidimo protokole aiškino pažeidimą padaręs, nes nepastebėjo degančio draudžiamo šviesoforo signalo, o skunde nurodo, kad pažeidimo priežastis iš esmės buvo tai, jog jis neįvertino kelio dangos būklės, t.y kad iki pervažos likus 10 metrų ir užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui jis bandė stabdyti, tačiau buvo slidoka ir jis stabdydamas įvažiavo į pervažą, o iš galo važiavo kitas automobilis, todėl tam, kad nesukeltų avarijos ir pervažiavo geležinkelio pervažą. Pažymėtina, kad KET 173 punkte transporto priemonių vairuotojams nustatyta taisyklė, kad „Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės“, be to, KET 133 punkte numatyta, kad „Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, [...] meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.“ Akivaizdu, kad minėtų taisyklių punktų reikalavimų V. B. nesilaikė. Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo metu automobilyje kartu važiavo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dukra. Taigi, buvo sukeltas pavojus ir jos gyvybei ar sveikatai.

Analizuojant ir vertinant pažeidimo pobūdį, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas pažeidimo padarymo aplinkybes, tai, jog V. B. apvažiavo prieš pervažą jau sustojusią transporto priemonę, pervažą pervažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, laikytina, kad V. B. pažeidimą padarė tyčia, t.y. suprato, kad įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, numatė galimas tokio veikimo pasekmes ir, nors nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pažymėtina, kad vien dėl savo užimamų pareigų policijos pareigūnai nėra laikomi šališkais, suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima (žr. Lietuvos vyriausiojo administracini teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007).

Atsižvelgiant į tai, kas auščiau minėtą, darytina išvada, kad tik ginčijamos administracinės nuobaudos įvykdymas V. B. būtų reali priemonė įgyvendinti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. V. B. skundo motyvai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti bei parsivežti vaikus iš mokyklos, nėra kriterijai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aplinkybė dėl darbo, iš kurio gaunamos pajamas, savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes nei įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos tikslas - tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu ar išlaikymu.

Vertinant V. B. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismui nėra pagrindų naikinti skundžiamą aktą, švelninti Institucijos paskirtą administracinė nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnis, 31 straipsnis).

Ištirtų įrodymų viseto pagrindu konstatuotina, kad V. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 125 straipsnį patrauktas teisėtai ir pagrįstai, kadangi jo veikoje yra ATPK 125 straipsnyje numatyta sudėtis, nes jis padarė KET pažeidimą, numatytą 5, 8, 173 punktuose.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.