Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1612-852/2020, kuria M. K. buvo paskirta ieškovo M. S. globėja ad hoc nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1612-852/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl byloje paskirtos ad hoc globėjos

9. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepilnamečio ieškovo M. S. ad hoc globėja byloje paskirta M. K., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 4 d. buvo gautas kreditoriaus M. S., atstovaujamo laikinosios globėjos M. K. ir advokatės V. G. pareiškimas dėl 112 227,75 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko A. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Centro kubas” kreditoriaus M. S. naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymu tenkino kreditoriaus M. S. reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino minėtą teismo įsakymą, priėmė ieškovo M. S. ieškinį atsakovams A. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Centro kubas“ dėl skolos priteisimo ir bylą pagal teismingumą persiuntė Vilniaus apygardos teismui.

11. Atsakovas A. S. atskirajame skunde kelia nepagrįsto ad hoc globėjo skyrimo klausimą. Anot jo, teismas, vadovaudamasis CPK 39 straipsniu, byloje turėjo paskirti kuratorių.

12. CPK 39 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Prašanti paskirti kuratorių šalis privalo įrodyti šioje dalyje numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti kuratorių. Kuratoriumi gali būti paskirtas tik fizinis asmuo ir tik jo sutikimu. Fizinio asmens kuratoriumi, kai yra galimybė, skiriamas šio fizinio asmens giminaitis arba sutuoktinis. Jeigu tokios galimybės nėra, fizinio asmens kuratoriumi skiriamas advokatas.

13. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad tarp nepilnamečio ieškovo M. S. ir jo įstatyminio atstovo, atsakovo A. S. yra interesų konfliktas, kadangi atsakovas A. S. yra ieškovo M. S. įstatyminis atstovas. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, interesų konfliktas nuosavybės teisiniuose santykiuose atsiranda tada, kai tėvai, veikiantys kaip nepilnamečio vaiko atstovai, kartu asmeniškai pretenduoja į daiktą ar jo dalį, nuosavybės teise priklausantį vaikui. Jeigu tokiu atveju vaiko, kuriam atstovauja tėvai, daikto nuosavybės teisės dalis sumažėja, tai suponuoja interesų konflikto atsiradimą ir teismas privalo skirti atstovą ad hoc. Kartu pažymėtina, kad ad hoc atstovo byloje skyrimas savaime negarantuoja vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir neatleidžia teismo nuo pareigos būti aktyviam ir ex officio parinkti pažeistų vaiko teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-883/2002; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2004; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2014). Teismo nuomone, interesų konfliktas egzistuoja ir nepilnamečiui vaikui pretenduojant į tėvo (tėvų) nuosavybę, kaip yra nagrinėjamu atveju.

14. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Prioritetinę teisėtų vaiko interesų apsaugą įtvirtina 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, CK 3.3 straipsnio 1 dalis. Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose. Nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis), jo nuosavybės teisė turi būti ginama ne mažesne apimtimi nei pilnamečių savininkų. Užtikrinant vaiko turtinių teisių apsaugą, įtvirtintas tėvų ir vaikų turto atskyrimas (CK 3.161 straipsnio 4 dalis), tačiau tėvai turi nemažai teisių, susijusių su jų nepilnamečių vaikų nuosavybe (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Be to, dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo vaiko nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. jis, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai).

15. Pagal CPK 38 straipsnio 4 dalį nepilnamečių iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. CPK tiesiogiai nenustatyta, kad tuo atveju, kai interesų konfliktas kyla tarp nepilnamečio vaiko ir tėvų, vaikui ginant savo galbūt pažeistas turtines teises į nuosavybę, kuri taip pat priklauso ir tėvui kaip įstatyminiam atstovui, nepilnamečiui teisme galėtų atstovauti kitas asmuo, t. y. ne atstovas pagal įstatymą. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CK 3.163 straipsnio 1 dalyje, nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tačiau tuo atveju, jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, teismas ex officio arba bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu gali skirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą (CK 3.163 straipsnio 3 dalis).

16. Siekiant teisme užtikrinti visapusišką nepilnamečių vaikų teisių apsaugą procese interesų konflikto su vaiko tėvais (vienų iš tėvų) situacijoje gali būti skiriamas ad hoc globėjas, kurio veiklos paskirtis – atstovauti nepilnamečiam vaikui teisme sprendžiant konkretų ginčą esant vaiko ir jo tėvų interesų arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktui. Teismo vertinimu, CPK 39 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo CPK 38 straipsnio. Tokiose procesinėse situacijose, kaip susiklosčiusioje nagrinėjamoje byloje, ad hoc globėjas savo esme atitinka kuratoriaus institutą. Įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti nepilnamečių interesus, teisės aktuose yra numatęs situacijas, kai nepilnametis laikinai lieka be globos ar rūpybos, ir įtvirtinęs priemones, kad tokiam asmeniui nedelsiant būtų skirta globa ar rūpyba, o reikiamais atvejais ir atstovas ad hoc. Iš esmės negalima tokia situacija, kad nepilnametis iki keturiolikos metų be globėjo ad hoc pagalbos pirmiau įgyvendintų teisę kreiptis į teismą, o vėlesnėje proceso stadijoje tai būtų traktuojama kaip civilinio procesinio veiksnumo neturėjimas ir taikomas CPK 39 straipsnyje įtvirtintas kuratoriaus institutas. Nagrinėjant bylas, kai reikia užtikrinti nepilnamečių vaikų, kaip labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų interesus, privalu vadovautis ne tik CPK, bet ir CK nuostatomis. Teismo vertinimu, tokiose situacijose, kai byloje yra akivaizdus vaiko ir tėvų (vieno iš tėvų) interesų konfliktas, vaiko interesus būtina užtikrinti skiriant globėją ad hoc.

17. Apibendrinant anksčiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nesant pagrindo sutikti su atsakovu A. S., kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi paskyręs ad hoc globėją turėjo vadovautis išimtinai CPK normomis, reglamentuojančiomis kuratoriaus skyrimą.

18. Ad hoc globėjas skiriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. Nr. A1-235 įsakymu patvirtintu tvarkos aprašu dėl ad hoc globėjo parinkimo (toliau – Aprašas). Atsakovo A. S. teigimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi paskirta ad hoc globėja M. K. neatitinka šiam globėjui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Aprašo 3 punkte, kadangi ji neturi patirties, įgūdžių, reikiamo išsilavinimo ir pan., kaip to reikalauja Aprašas. Aprašo 3 punktas numato, kad Ad hoc globėju gali būti parinktas veiksnus šioje srityje fizinis asmuo (vaiko mokytojas, auklėtojas, psichologas, socialinis pedagogas, socialinis darbuotojas, teisininkas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojas ar kitas fizinis asmuo), kuris: 3.1. neteistas už tyčinius nusikaltimus, nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, psichotropinėmis bei psichiką veikiančiomis medžiagomis; 3.2. atitinka reikalavimus, nustatytus CK 3.268 straipsnio 1 dalyje ir 3.269 straipsnyje. Susipažinus su Aprašo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas nepritaria atsakovo A. S. pozicijai, kad ad hoc globėju skiriamas tik tam tikros profesijos, ar tam tikras žinias, išsilavinimą turintis fizinis asmuo. Pagal Aprašo 3 punktą, ad hoc globėju gali būti ir bet koks fizinis asmuo, neteistas už tyčinius nusikaltimus, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu, narkotikais, psichotropinėmis bei psichiką veikiančiomis medžiagomis, ir atitinkantis reikalavimus, nustatytus CK 3.268 straipsnio 1 dalyje ir 3.269 straipsnyje. Atsakovas A. S. byloje neįrodinėja ad hoc globėjos M. K. neatitikimo Aprašo 3.1. ir 3.2. papunkčiuose išdėstytų reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atsakovu A. S., kad M. K. neatitinka reikalavimų, numatytų asmenims, galintiems tapti ad hoc globėju.

19. Apeliacinės instancijos teismas detaliai nepasisako dėl atskirojo skundo argumento, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje turi būti paliktas nenagrinėtu, paaiškėjus, jog jį pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas pažymi, kad apeliacijos ribas sudaro apskųstos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 8 d. nutartyje sprendė tik ad hoc globėjos skyrimo klausimą. Reikalavimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ginčijama nutartimi nebuvo išspręstas, todėl šio argumento teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis).

20. Atskirojo skundo argumentai dėl kuratoriaus skyrimo CPK 39 straipsnio pagrindu vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, kadangi apeliacinio proceso metu nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje nepilnamečio asmens atstovavimo klausimas išspręstas tinkamai.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Papildomai paminėtina, kad ad hoc globėjas nagrinėjamoje byloje yra paskirtas tik sprendžiant konkretų ginčą, tačiau tai neatleidžia teismo ir vaikų teisių apsaugos institucijos nuo pareigos ir vėliau veikti vaiko interesais. Todėl teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus galimai palankų ieškovui M. S. (nepilnamečiui vaikui) sprendimą, teismas, vadovaudamasis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, procesiniame sprendime turėtų nustatyti, kaip bus užtikrinami nepilnamečio vaiko interesai po galimai jam palankaus sprendimo priėmimo, t. y. jo įgyvendinimo, o prireikus ir priverstinio vykdymo, procese (pavyzdžiui, panaikinant tėvui uzufrukto teisę į vaiko turtą, skiriant kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.