- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- e1-917-486/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- V. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), praeityje du kartus teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. 2019 m. spalio 16 d., apie 18.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini) , kambaryje, žodinio konflikto metu, sudavė dešinės rankos delnu sugyventinei A. B. vieną kartą į nosį, taip padarydamas nosies patinimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. B. sveikatą, bei vieną kartą sudavė dešinės rankos delnu pastarajai į galvos sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. L. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad su A. B. gyvena kartu, jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 16 d. jie su sugyventine grįžo iš jo tetos laidotuvių, kur vartojo alkoholį. Apie 18.30 val. tarp jo ir A. B. kilo konfliktas dėl jo tėvo priežiūros. A. B. pradėjo ant jo rėkti, supyko ir neapsikentęs rėkimo, kad ji nurimtų, sudavė dešinės rankos delnu jai į veidą, pataikė į nosį ir vieną smūgį dešinės rankos delnu sudavė jai į galvą. Po to jis išėjo į lauką, parūkė ir paskambinęs sūnui nuėjo su juo į kebabinę. Apie 21.15 val. su sūnumi grįžo namo. Anksčiau sakė kitaip, nes buvo girtas (b. l. 65-67).
Ikiteisminio tyrimo nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2019 m. spalio 16 d., apie 18.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas. Abu vartojo alkoholį. Sugyventinis konflikto metu paėmė kieme stovėjusią taburetę ir ja užsimojęs vieną kartą trenkė jai per kairiąją ranką, ji pajautė fizinį skausmą. Po to V. L., numetęs taburetę, dešinės rankos kumščiu vieną kartą, sudavė jai į galvos sritį ir po kelių sekundžių taip pat dešine ranka vieną kartą trenkė jai į nosies sritį, ji dar kartą pajautė fizinį skausmą. Ji sugyventiniui pasakė, kad jis nustotų taip elgtis, tačiau jis dešine koja vieną kartą spyrė į kairės kojos blauzdikaulį ir, paėmęs plaukus ties galvos sritimi, ją tampė laikydamas plaukus, o ji ir toliau jautė fizinį skausmą. Ji V. L. pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, todėl jis pabėgo iš jų namų (b. l. 15-16).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. B. parodė, kad 2019 m. spalio 16 d. visą dieną buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose taip pat buvo jos sesuo A. B. ir šios sugyventinis V. L.. Su jais kartu namuose gyvena ir sesers sugyventinio tėvas J. L.. Apie 18.30 val. tarp jos sesers A. ir šios sugyventinio V. L. kilo konfliktas dėl sesers sugyventinio V. L. tėvo priežiūros. Konflikto metu iš pradžių sesuo A. B. su sugyventiniu V. L. apsižodžiavo. Dėl šio įvykusio konflikto sesers A. B. sugyventinis V. L. labai supyko ir pradėjo mušti jos seserį A. B.. V. L. buvo užgulęs jos seserį A. B. ir tuo metu jai delnais trenkė kelis kartus į veido sritį (žandus), po to ją tampė už plaukų, tempė iš kambario į virtuvę, nutempęs ją į virtuvę pradėjo ją mušti rankos kumščiu, trenkė jai į nosį. Ar daugiau kartų sesers A. B. sugyventinis V. L. šią mušė, ji nematė, nes norėjo išvengti konflikto ir pati nusprendė išeiti į kitą kambarį. Jai tik po įvykio atėjusi sesuo A. B. papasakojo, kad šią sugyventinis dar apipylė vandeniu ir trenkė taburete į dešinę ranką, kai jie abu buvo lauke. Minėtą dieną namuose sesers sugyventinio tėvo J. L. nebuvo, jis tuo metu gulėjo ligoninėje (b. l. 49-51).
2019-10-16 apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nepaimta (b. l. 7-11).
2019-11-07 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, daryti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų. Vaizdo įrašuose užfiksuota verkianti moteris, kuri pareigūnui paaiškino, jog ne pirmą kartą prieš ją smurtauja vyras (b. l. 12-13).
2019-12-05 dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., apžiūrėjęs A. B. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kompaktinę plokštelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodytos įvykio aplinkybės, pateikė išvadą, kad A. B., gim.(duomenys neskelbtini), 2019-10-18 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas nosies patinimas, taip pat rentgenogramose matomi seni nosies kaulų, kairio žastikaulio ir kairės pusės šonkaulių lūžiai, kurie yra padaryti žymiai anksčiau nei aptariama trauma. Nosies patinimas gali būti trauminės kilmės, padarytas ne mažiau kaip vienu, kieto buko daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 29)
LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal LR BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. L. savo sugyventinei A. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, jog konflikto metu smurtavo nukentėjusiosios sugyventinės A. B. atžvilgiu. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios A. B. parodymais, pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. L. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokurorės siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 83).
Teismas, skirdamas V. L. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 70-73), administracine tvarka baustas (b. l. 81), dirbantis (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Atsižvelgiant į V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą bei į tai, jog jis teistas, baustas administracine tvarka, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymų sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Teismas sutinka su prokuroro siūlomu bausmės dydžiu, nemato teisinio pagrindo jo mažinti.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2019-11-29 civilinį ieškinį dėl 100,98 eurų gydymo išlaidoms atlyginti (b. l. 35-37). 2020-02-06 V. L. įsipareigojo atlyginti 100,98 eurų turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos tokia tvarka: 50 eurų sumokėti 2020-02-15, o likusius 50,98 eurų sumokėti iki 2020-03-16 pervedant į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (b. l. 44).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti V. L. galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-09 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį, ir paskirti V. L. galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimo.
Įpareigoti V. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu;
- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
- tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatliginai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką V. L. visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-09 baudžiamąjį įsakymą bei jame įskaitytus laikotarpius.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. L. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš kaltinamojo V. L. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 100,98 (vieną šimtą eurų 98 ct.) eurų, gydymo išlaidoms atlyginti.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.