Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2022 m. sausio 1 d. apie 13:15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia suėmė sugyventinei I. E. A. už kairės rankos bei į ją įkando, po ko dešine ranka trenkė nukentėjusiajai į kaklą ir pradėjo ją ta pačia ranka smaugti, šiais savo veiksmais sukėlė I. E. A. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu L. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nėra gydytas nuo psichikos ir priklausomybės ligų. Su E. A. kartu gyvena 2-3 metus, veda bendrą ūkį, turi vaiką. 2022 m. sausio 1 d. apie pietus buvo namuose (duomenys neskelbtini) (namas, kiek žino, priklauso E. tėvams). Tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas, susiginčijo, jis ją paėmė už rankos, norėjo apkabinti, o ji jam įkando, tada ir jis jai įkando į ranką, po to dar stipriau ją apkabino, kad abu apsiramintų, o ji priešinosi, nenorėjo, kad jis ją laikytų apkabinęs, todėl matomai ją prismaugė. Pripažįsta, kad jai galėjo skaudėti. Dėl padaryto labai gailisi. Nenorėjo E. padaryti nieko blogo, tiesiog taip gavosi. Po šio įvykio jis išėjo iš namų ir išvažiavo automobiliu. Kai išeidinėjo, E. jį įspėjo, kad kvies policiją. Jis nuvyko pas tėvus ir ten buvo iki šios dienos. Tačiau su E. jie susiskambino, pakalbėjo, jis atsiprašė, jie susitaikė. Jų bendro vaiko tuo metu, kai vyko konfliktas, namuose nebuvo, jis buvo pas senelius. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, gali gyventi pas tėvus (b.l. 62-63).

Nukentėjusioji I. E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. ryte ji su savo sugyventiniu L. K. atvažiavo į jos tėvams priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kur jie nuolat gyvena, tačiau šiuo metu ten vyksta remonto darbai, todėl laikinai su vaiku gyvena pas L. tėvus, kur tuo metu ir buvo jų bendras vaikas. Į namus atvažiavo pakūrenti pečių, ten dviese sutiko ir Naujuosius. 2022 m. sausio 1 d. apie 13:15 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl nesibaigiančio remonto. Ji tuo metu laikė rankoje savo telefoną. Jis sugriebė jai už rankos, norėjo atimti telefoną, o ji jį stipriai laikė, o jis tuo metu įkando jai į kairę ranką, nuo ko ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais iš 10. Telefono iš jos jam atimti nepavyko, ji jį ištraukė ir ketino išeiti iš namų, ėjo link durų, kuomet jis ją sugriebė už kaklo iš už nugaros ir šiek tiek prismaugė (vėliau jis jai sakė, kad tiesiog norėjo tokiu būdu ją sulaikyti, kad ji neišeitų), fizinio skausmo nuo šito jo veiksmo nepajuto, jis tiesiog ją atsuko į save. Tuo metu jai pavyko ištrūkti ir ji iš karto paskambino tel. Nr. 112. L. pasidarė agresyvus, pradėjo trankyti duris, išvertė daiktus nuo spintelės, suplėšė ant spintelės gulėjusias sąskaitas. Po to jis išvažiavo iš namų. Tai buvo pirmas toks smurto protrūkis iš jo pusės per tuos 3 metus, kai gyvena kartu. Šiaip jis yra rūpestingas vyras ir tėvas, dirba, gerai rūpinasi vaiku. Dėl namuose išverstų daiktų ir suplėšytų apmokėtų sąskaitų už paslaugas jam jokių pretenzijų neturi. Čia jų bendri namai ir viską jis pats ir taiso. Jis jai tą pačią dieną vakare paskambino, atsiprašė, jie susitaikė. Jis žadėjo, kad daugiau tai nepasikartos. Ji nesikreipė ir nesikreips į teismo medikus pagal gautą užduotį. Šiuo metu ant rankos matosi mėlynė. Ji savo sugyventiniui atleido, dėl sužalojimo pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, neprieštarauja, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 40-44).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse bei Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) 2022 m. sausio 1 d. užregistruoto pranešimo ROIK 0122000001526 matyti, kad Bendrojo pagalbos centro telefonu 2020 m. sausio 1 d. 12.56 val. gautas pranešimas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vyras mušėsi, laužo namuose daiktus. GMP nereikia. Vaikų namuose nėra (b. l. 30-32).

2022 m. sausio 1 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog I. E. A. kreipėsi į policiją ir parodė, jog 2022 m. sausio 1 d. apie 13.15 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas su jos sugyventiniu L. K., su kuriuo trejus metus veda bendrą ūkį, dėl to, kad ji jam pasakė, jog reikia paskubėti ir važiuoti pasiimti vaiką. Jos sugyventinis L. K. kažkodėl supyko ir pradėjo rėkti. Paprašė jo, kad jis liautųsi, tačiau jis pradėjo daužyti daiktus ir baldus. Sudaužytus daiktus jis susirinko į maišą ir pasiėmė su savimi. Jai stovint kambaryje jis priėjo prie jos, sugriebė už kairės rankos ir stipriai įkando. Tuo metu pajuto fizinį skausmą. Po šių jo veiksmų, ji jį atstūmė, tačiau jis staigiai dešine ranka trenkė jai į kaklą ir ta pačia ranka pradėjo smaugti. Ji pajuto fizinį skausmą. Po šių veiksmų ji nubėgo į namo antrą aukštą ir paskambino policijai. Jos sugyventinis L. K. iš karto pasišalino. Kur jis šiuo metu randasi, nežino (b.l. 15-26). Apžiūrėta įvykio vieta – namo, (duomenys neskelbtini), patalpos, tačiau reikšmingų daiktų neaptikta, grumtynių pėdsakų nėra, taip pat apžiūrėta nukentėjusiosios sužalota ranka, užfiksuotoje nuotraukoje - matyti dvi pusmėnulio formos raudonos kandimo žymės (b.l. 15-26).

2022 m. sausio 4 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajai I. E. A. sutikus atlikta jos apžiūra, apžiūros metu apžiūrėta kairė ranka žemiau alkūnės. Nustatyta, kad ant kairės rankos vidinės dalies, 2 cm atstumu nuo plaštakos yra netaisyklingos formos 6x4 cm dydžio mėlynė, kuri nufotografuota (b.l. 45-49).

2022 m. sausio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų body kameros 1813 įrašai 2022 m. sausio 1 d. laikotarpiu nuo 13:22 val. iki 13:28 val. (2 failai). Faile „2022_0101_132228_009“ (laikas 13:22 val.) užfiksuoti policijos pareigūnai, stovintys prie tvoros vartų ir bendraujantys su mergina ilgais plaukais. Policijos pareigūnai įspėja, kad daromas vaizdo ir garso įrašas. Pareigūnai klausia, ar jie gyvena čia kartu? Mergina atsako, kad jie čia dabar negyvena, nes vyksta remontas, gyvena pas tėvus. Pareigūnė klausia, ar mergina gėrė. Mergina sako, kad vakar, šiandien ne. Pareigūnė klausia, prieš kiek laiko išvažiavo. Mergina atsako, kad iškart, kai paskambino policijai. Mergina pasakoja, kad jie gyvena pas tėvus, turi bendrą vaiką, kartu gyvena 3 metus. Policijos pareigūnas paprašo merginos surasti savo dokumentą. Mergina nueina į namą. Faile „2022_0101_132528_010“ užfiksuota kaip pareigūnai laukia prie vartų, po to ateina mergina, paduoda asmens tapatybės kortelę. Pareigūnas: „taip , tai jisai bus?“ Mergina: „L. K.“, pasako gimimo datą, telefono numerį. Pareigūnas: “taip tai jūs susipykot ar ne?“ Mergina: „taip jis pradėjo trankyti“. Pareigūnas: „taip trankyti. O kažką sudaužė, sudaužė iš daiktų?“ Mergina: „spintelę, dokumentus reikiamus suplėšė. Aš supanikavau, nes ten tėvų kaip ir dokumentai. Mane pradėjo spausti, kando taip...“. Pareigūnas: „o kur, kuo sudavė?“ Mergina parodo ranką. Pareigūnas: „tai Jūs pajutot fizinį skausmą?“ Mergina: „taip“. Pareigūnas sako, kad eis į vidų apžiūrėti, kas sudaužyta. Mergina pirma, o pareigūnai iš paskos užeina į namą. Kambaryje mergina parodo ir pasakoja: „jis čia pradėjo viską trankyti, viską mėtyti“. Pareigūnas: „o kuriam kambary Jus mušė?“ Mergina: „čia“. Pareigūnas daro namo vidaus nuotraukas. Vaizdo įrašas baigiasi 13:28 val. (b.l. 53-54).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje tokiems priskiriamas, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. K. žodinio konflikto su savo sugyventine I. E. A. metu, tyčia įkando jai į ranką, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po to sudavė/sugriebė už kaklo ir ranka apkabinęs smaugė, tokiu būdu šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamasis ir nukentėjusioji abu vienodai nurodė, jog konflikto metu L. K. įkando sugyventinei į ranką, po to ranką apkabinęs ją už kaklo smaugė. Nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodė dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrusi fizinį skausmą. Iš įvykio dieną darytos nukentėjusiosios rankos nuotraukos matyti dantų lankų kandimo žymės, po keturių dienų užfiksuota toje vietoje susiformavusi didelė mėlynė, iš ko teismas sprendžia, kad šiais smurtiniais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo L. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. L. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu– laisvės apribojimu bei įpareigojimais, esant galimybei prašė neskirti arba skirti mažesnę baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti mažesnio dydžio įmoką, nes augina mažametį vaiką ir yra vienintelis šeimoje dirbantis žmogus (b.l. 86-88).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į L. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas nesunkus, smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą už baudžiamąjį nusižengimą - neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga (b.l. 74-78), baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, vagystę, bet dažniausiai už KET pažeidimus (b. l. 79-83), dirba (b. l. 84). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausmės trukmė, viršijanti sankcijos vidurkį, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę (už smurtinio pobūdžio veikas anksčiau neteistas, sugyventinė nurodė, kad tai pirmas jo smurto atvejis jiems kartu gyvenant), veikos pobūdį (nesunkus nusikaltimas), yra pernelyg didelė, neatitinkanti kaltinamojo asmenybės pavojingumo, todėl teismas jos terminą trumpina iki mažesnio nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis. Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtinas įpareigojimas šešis mėnesius per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Taip pat teismas skiria baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmoką (250 Eur) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas skiria mažesnį įmokos dydį, nei pasiūlytasis prokurorės, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis išlaiko vaiką, jo darbinės pajamos 2021 m. Sodros duomenimis nebuvo didelės.

L. K. 2022 m. sausio 3 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. E. A. (b. l. 66-68), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.

Byloje nukentėjusioji nurodė civilinio ieškinio nereikšianti (b.l. 44). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmena (1 vnt.) su vaizdo įrašais iš BODY kameros Nr. 1813 (prie galinio bylos viršelio) paliktina saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu L. K. skirti – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, L. K. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti L. K., kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į LR Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą, mokėjimo pavedimą ar kt.) rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui Baudžiamųjų bylų biurui (305A kab.).

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. E. A. panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmeną (1 vnt.) su vaizdo įrašais iš BODY kameros Nr. 1813 (prisegtą prie galinio bylos viršelio) palikti saugoti byloje.

Išaiškinti L. K. kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti L. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.