Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutarimu, A. V. pripažino pa­da­rius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pa­žeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir vadovaujantis ATPK 33 str. paskyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 868 eurų baudą su teisės vairuoti trans­porto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2015 m. balandžio 8 d. apie 8.40 val. Kauno r. sav., Garliavoje, Vytauto g. ties namu Nr. 105, vairuodamas automobilį Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) va­žiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčią kitą transporto priemonę Seat Ibiza, v. n. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį nei policijai, nei nukentėjusiajam iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė Seat Ibiza, v. n. (duomenys neskelbtini) A. V. vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais A. V. pa­žeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9; 114; 222; 226 punktų reikalavimus.

A. V. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nu­tarimą ir nutraukti bylą jo atžvilgiu. Skunde nurodo, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai yra prieštaringi ir skiriasi iš esmės, o liudytojas apsaugos darbuotojas V. S. išvis neapklaustas. Liudytoja D. P. teisme paliudijo, kad per kameras nesimato, kuria dalimi į jos automobilį trenkėsi Audi automobilis, tačiau ji galvoja, kad „kabliu“, nes Audi automobilis neapgadintas. Taip pat ji patvirtino, kad durelių įlinkis yra savaiminis, o tai reiškia, kad jis jau buvo iš seniau. Liu­dy­tojas R. V. liudijo, kad kontaktas buvo, tačiau negalėjo konkretizuoti kur tiksliai, nors jis matė 10 m atstumu ir teisėjai patvirtino, kad nematė, jog automobilis į kurį buvo atsitrenkta, buvo ap­ga­din­tas po atsitrenkimo. Liudytojas R. V. nurodė, kad trenkėsi Audi automobilis su bamperio kam­pu, o D. P., jog su „kabliu“. Apelianto teigimu, ant jo automobilio nėra jokių žymių, todėl akivaizdu, kad jis nekontaktavo su jokiu automobiliu. Jei būtų kontaktavęs su „kabliu“, tai būtų likęs apvalios formos įspaudimas, o ne pailgas durelių įlinkimas. Teismo nutarime neteisingai nurodytas įvykio laikas – 8.40 val., nors pagal D. P. ji savo automobilį prie parduotuvės pastatė tik 10.40 val. ir atėjo paimti daug vėliau. Tai patvirtino ir kiti liudytojai. Apelianto nuo­mo­ne, teismas turėjo vadovautis Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir vien tik manymas, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakankamas padaryti išvadoms apie asmens kaltumą.

A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Nors apeliaciniame skunde apeliantas nekelia ginčo dėl jam inkriminuoto ATPK 123 str. 5 d. padaryto pažeidimo ir apie tai jokių argumentų nenurodo, tačiau nesutinka su teismo nutarimu ir prašo jį panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Vertinant ginčijamą teismo nutarimą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tin­ka­mai neištyrė visų bylos aplinkybių ir, neapklausęs teisme liudytojo, kuris gali turėti reikšmingos in­formacijos dėl tiesos nustatymo administracinio teisės pažeidimo byloje, nukrypo nuo susi­klos­čiu­sios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betar­piš­kai turi būti ap­klau­sia­mi asmenys, kurių pa­ro­dymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai ad­ministracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo nu­tar­tys bylose Nr. N575-881/­2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis adminis­tra­ci­nis teismas yra ne kartą iš­aiškinęs ir tai, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti pri­ly­gi­na­mi liu­dy­tojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betar­piš­ku­mo prin­ci­pas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įro­dy­mus. Kons­ta­tuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje su­rink­tų įro­dy­mų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gau­na­ma skirtinga infor­ma­cija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini pati­ki­mais, ir kurių pati­ki­mu­mas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kal­tumo ar nekaltumo.

Iš bylos duomenų ir skundžiamo nutarimo akivaizdu, jog apeliantas savo kaltės nepri­pa­žįs­ta nei dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, nei dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Bylos duomenų ir medžiagos analizės pagrindu nustatyta, kad teismas, siekdamas įgy­vendinti teisingumą ir teisingai išspręsti administracinio teisės pažeidimo bylą, teisingai nus­pren­dė į teismo posėdį kviesti parduotuvės apsaugos darbuotoją V. S., tačiau jam neatvykus į teismo posėdį, dar kartą jis nebuvo iškviestas, todėl šiuo atveju nebuvo užtikrintos visos prie­mo­nės tiesos byloje nustatymui ir būtina jį apklausti prieš priimant galutinį procesinį teismo spren­di­mą. Taip pat apylinkės teismas posėdžio metu buvo protokoline nutartimi nutaręs užklausti pre­ky­bos centrą „Maxima“ dėl vaizdo įrašo, bet byloje apie tai jokių duomenų nėra. Nustatytos aplin­ky­bės apylinkės teismo nebuvo išsiaiškintos, sprendžiant dėl asmens kaltumo nepakankamai išnau­do­tos priemonės objektyviai tiesai nustatyti ir teisingam bei neabejotinam sprendimui priimti, todėl yra pagrindas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui bei pašalinti nustatytus trū­kumus.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais re­mia­si, o kitus atmeta.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Apylinkės teismas pa­žei­dė adminis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir ob­jek­tyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­minėtų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skun­džiamas nutar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas, A. V. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimą panaikinti ir A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.