Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei ir Ritai Levickytei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, kaltinamajam A. N., jo gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei, kaltinamojo įstatyminei atstovei R. N., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Brazienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, Šiaulių profesinio rengimo centro 11 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

2009-01-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pagal LR BK 178 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,

2010-11-26 Šiaulių miesto apylinkės prokuroro nutarimu, pagal LR BK 284 st. 1 d., vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nutrauktas ir vadovaujantis LR BPK 407 str., 417 str. 1 d., pagal LR BK 140 str. 1 d., nukentėję asmenys turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis A. N. 2011-11-07 apie 17.00 val., Šiauliuose, ties pastatu, esančiu Šiauliuose, Aido g. 12, iš nukentėjusiojo R. K. rankų, atvirai pagrobė svetimą – R. K. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 3GS“ – 600 Lt vertės, su jame buvusia Bitės „Labas“ SIM kortele – 5 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. K. 605 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis nepilnametis A. N. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino ir paaiškino, jog fakto, kad jis prieš vagystę būtų prekybos centre susitikęs su nukentėjusiuoju R. K. ir savo draugu G. P., kuris jam būtų siūlęs pirkti R. K. telefoną- nepamena. 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, vakare jis paskambino nukentėjusiajam R. K., kurį jis pažinojo iš anksčiau. R. K. paskambino, nes iš savo draugų, iš kurio konkrečiai – nepamena, žinojo, kad jis parduoda savo mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 3GS“. Su R. K. susitarė susitikti prie Aido gatvėje esančio boulingo klubo „Dakaras“, bei kad minėtą mobilaus ryšio telefoną parduos už 100 eurų. Jis tokių pinigų neturėjo, tačiau jo draugas žadėjo pirkti, todėl ėjo su R. K. susitikti, norėdamas apžiūrėti mobilaus ryšio telefoną ir pasikalbėti dėl jo pirkimo sąlygų. Pirmą kartą, kai jis susitiko su R. K., su juo kartu buvo atėję draugai, kuriems jis parodė norimą pirkti telefoną, jie įvertino jį, pasakė, kad geras. Antrą kartą su R. K. susitiko jau be draugų, jis atėjo vienas, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, jis nepamena, bet buvo taip, kaip jis sako dabar. Susitikimo metu R. K. jam parodė savo parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 3GS“, kurį A. N. apžiūrėjo. Tuo metu su juo draugų nebuvo, draugai anksčiau jau buvo matę šį telefoną ir įvertinę, kad geras. Tuomet R. K. jis pasakė, kad už mobilaus ryšio telefoną pinigus atiduos vėliau, pasiėmė minėtą mobilaus ryšio telefoną ir sparčiu žingsniu nuėjo link Gardino gatvės pusės, po ko jam kilo mintis, kad reiktų tą telefoną pavogti. Kai ėmė mobilaus ryšio telefoną, galvojo, kad pinigus grąžins nukentėjusiajam, tačiau po to persigalvojo. Paėmęs telefoną jis ne bėgo, kaip teigia nukentėjęs, o nuėjo. R. K. gal ir bandė jį vytis, tačiau jis neatsisukęs, greitai nuėjo, į jį net nekreipė dėmesio. Po kelių dienų jis paskambinęs savo draugui E. B. jo paprašė, kad jis užstatytų telefoną, ir jis sutiko tai padaryti, po ko jie kartu nuėję į lombardą, esantį Tilžės gatvėje, netoli Šiaulių miesto policijos komisariato, telefoną užstatė E. B. vardu. Už telefoną jis gavo 250 litų. Pinigų jis E. B. už tai, kad jis užstatė telefoną, nedavė, taip pat jis jam nieko nesakė, iš kur gavo tą telefoną. Dėl įvykdyto nusikaltimo jis prisipažįsta pilnai ir labai nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje taip daugiau nebesielgti. Nori tęsti mokslus, dirbti. Šiuo metu gyvena su mama ir seserimi, o tėvas mirė prieš 10 m.

Nukentėjusysis R. K. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nes gyvena ir dirba užsienyje, todėl teisiamajame posėdyje dalyvauti negalės. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. apklausė Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja Dina Bagdonienė.

Liudytoja Dina Bagdonienė nurodė, kad R. K. parodymus davė laisva valia. Paaiškino, kad iš jo buvo gautas elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad R. K. išvyko dirbti ir gyventi į Angliją, į Lietuvą artimiausiu metu neplanuoja grįžti, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, bei kad nereiškia civilinio ieškinio, nes mobilaus ryšio telefonas „Apple iPhone 3GS“ jam grąžintas. Taip pat patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė ir liudytoją G. P., jis taip pat parodymus davė laisva valia, niekieno neverčiamas.

Liudytojas E. B. parodė, kad kaltinamasis A. N. yra pažįstamas, bet ne jo draugas, jo draugų jis nepažįsta ir kartu su jais nevaikšto. 2011-11-09 pas jį į namus adresu Tilžės g. 30-9, Šiauliai atėjęs jo pažįstamas A. N. paklausė, ar jis negalėtų kokiame Šiaulių miesto lombarde užstatyti mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone“. A. N. aiškino, kad jis pats mobilaus ryšio telefono lombarde negali užstatyti, nes yra nepilnametis. A. N. jam pasakė, kad telefonas yra jo ir jam yra reikalingi pinigai. Dėl to, kad jis užstatys jam priklausantį telefoną A. N. jam pinigų nesiūlė ir nedavė užstačius minėtą telefoną, o ir tai, kad mobilaus ryšio telefonas gali būti vogtas, jis net nepagalvojo, apie tai jam A. N. nieko nesakė. Tada jie abu nuvažiavo iki lombardo, esančio adresu Tilžės g. 52, Šiauliai, kur jis savo vardu mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone“ užstatė ir savo vardu sudarė sutartį. Už mobilaus ryšio telefoną iš lombardo gavo 250 litų, kuriuos visus atidavė A. N. Lombarde sudarant sutartį, A. N. buvo kartu su juo.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė R. N. parodė, kad ji yra kaltinamojo motina, gyvena kartu su savo sūnumi A. N. ir dukra vieno kambario bute, bendrabutyje. Sūnų jau dešimt metų augina viena, nes jo tėvas miręs. Namuose A. N. jai padeda labai retai, pagal nuotaiką, mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre, mokslai sekasi vidutiniškai, mokytis pritingi, pastaruoju metu pasidarė tinginys, išeina į pamokas, bet nežino, ar nueina į jas, iš mokyklos yra gavusi pranešimų, kad sūnus praleidinėja pamokas. Ji buvo anksčiau bausta už teisės pažeidimus, kuriuos padarė jos sūnus, sumokėjo baudas.

Be kaltinamojo A. N., liudytojo E. B. duotų parodymų, A. N. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

-2011-11-02 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo užfiksuota vieta, kurioje A. N. pagrobė R. K. mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 3GS“ (b.l. 5-7);

-2011-11-15 daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad T.Čepulio individualios įmonės lombardo darbuotoja G.Pelenienė-Čepulienė pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 3GS“ ir sutarties kopiją (b.l. 10-11);

-2011-11-18 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas bei aprašytas mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone 3GS“ (b.l. 12-14);

-2011-11-18 daiktų parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota, kaip nukentėjusysis R. K. atpažįsta savo mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 3GS" ir gavus R. K. prašymą grąžinti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 3GS", priimtas nutarimas ir pagal pakvitavimą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 3GS" grąžintas teisėtam savininkui nukentėjusiajam R. K. (b.l. 15-20);

- 2011-11-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota, kaip nukentėjusysis R. K. atpažįsta įtariamąjį A. N.. ( b.l. 25-29 ).

- nukentėjusiojo R. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2011-11-07 d. apie pietus, tikslaus laiko nepamena, R. K. kartu su draugu G. P. vaikštinėjo po prekybos centrą „Akropolis", esantį Aido gatvėje. Tada jis G. P. pasakė, kad norėtų parduoti savo mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 3GS“. G. P. jam pasakė, kad jis pasiklausinės savo draugų, gal kas ir norės pirkti jo telefoną. Šiaip šio modelio telefonai yra gana brangūs, naujas kainuoja apie 3000 litų. Jis savąjį norėjo parduoti už 600 litų, nes jis jau buvo nebe naujas. Tuomet G. P. susitiko kažkokį tai savo draugą, kaip sužinojo po atpažinimo- tai A. N.. G. P. A. N. pasiūlė pirkti jo telefoną ir A. N. pradėjo jo klausinėti, koks tai telefonas ir panašiai. G. P. jų su A. N. pokalbyje nedalyvavo, nes jis kažkur nuėjo pasivaikščioti po „Akropolį". A. N. jam pasakė, kad jis pagalvos ar pirks jo telefoną bei jam paskambins ir jis jam tada pasakė savo telefono numerį. Netrukus jam perskambinęs A. N. pasakė, kad norėtų pirkti jo telefoną bei paprašė su juo susitikti prie „Dakaro“ boulingo, esančio Aido gatvėje. Jis nuėjęs susitikti su A. N. į sutartą vietą, jį jau sutiko su dar trimis jam nepažįstamais vaikinais. Jis padavė A. N. savo mobiliojo ryšio telefoną ir jis jį pradėjo vartyti rankose bei tartis su savo draugais. Vienam iš draugų jis padavė jo telefoną ir jis pasižiūrėjęs telefoną grąžino atgal A. N.. A. N. su savo draugais tarėsi tik, ar jam pirkti jo telefoną tačiau apie vagystę jis su savo draugais nesitarė ir nekalbėjo. Tada A. N. dar kiek pasižiūrėjęs staiga puolė bėgti link Gardino gatvės. A. N. draugai pradėjo bėgti jam iš paskos ir jis liko be telefono. Telefono vertė 600 litų, jame buvo Bitės „Labas“ SIM kortelė, kurios abonentinis numeris 8689 94732. SIM kortelės vertė 5 litai. Viso vagyste jam padaryta 605 litų turtinė žala. Kiek žino telefonas yra rastas, tačiau jame nėra SIM kortelės. Grąžinus telefoną jis pretenzijų dėl SIM kortelės neturės ir civilinio ieškinio nereikš, neturtinė žala jam įvykio metu nepadaryta, nes kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, prieš jį smurtas nebuvo naudojamas. Pavogtojo mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone 3GS" dokumentų neturi, jie yra likę Anglijoje, kur jis ir gyvena, kur išvyksta ir iš kur planuoja grįžti tik po kelių metų. Su A. N. po įvykio susitikęs nebuvo, jis jo neatsiprašė (b.l. 23,30-31,32-33).

- liudytojo G. P. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad jis 2011-11-07 kartu su R. K. vaikštinėjo po prekybos centrą „Akropolis“, esančiame Šiauliuose, Aido gatvėje. Tada jam R. K. pasakė, kad jis norėtų parduoti savo mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone", liečiamu ekranu. R. K. jis atsakė, kad galės paklausinėti draugų, gal kas nors norėtų pirkti jo telefoną, po ko netrukus jie abu „Akropolyje" atsitiktinai susitiko jo pažįstamą A. N., kur jis gyvena jis nežino. Tada jis A. N. paklausė, ar jis nenorėtų pirkti R. K. parduodamo mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone", jis pasakė, kad gal ir pirktų, bet norėjo jį apžiūrėti. Tada jis A. N. paliko kalbėtis su R. K., po ko R. K. jį „Akropolyje“ susirado po kokios valandos ir pasakė, kad A. N. iš jo telefoną pavogė ir pinigų už jį nesumokėjo. Kur vyko telefono vagystė ir kaip - jis nieko nežino, nes, kaip sakė, A. N. paliko kalbėtis su R. K. ir su jais visą laiką kartu net nebuvo (b.l. 34-35).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. N., nukentėjusiojo R. K., liudytojų G. P. ir E. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. N. veikė neteisėtu būdu, t.y. 2011-11-07 apie 17.00 val. prie pastato, esančio Aido g. 12, Šiauliuose, prieš turto savininko R. K. valią, atvirai, t.y., matant turto savininkui, kuris suvokė neteisėto turto pagrobimo faktą, paėmė svetimą, kaltinamajam nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jo teisėtai valdomu, turtą – mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 3GS“, kurio vertė 600 Lt, su jame buvusia Bitės „Labas“ SIM kortele, 5 Lt vertės, ir už minėtą turtą nesumokėjęs, A. N. jį neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos – paėmęs mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 3GS“su jame buvusia SIM kortele, nubėgo link Gardino gatvės, o vėliau 2011-11-09, liudytojo E. B. padedamas, užstatė minėtą mobilaus ryšio telefoną lombarde ir gavo 250 Lt, kuriuos išleido savo reikmėms. Todėl atvirai paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tvirtindamas, kad teisme jo duoti parodymai yra tikrieji. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė (b.l. 45-47), kad dėl mobilaus ryšio telefono pirkimo su nukentėjusiuoju jis buvo susitikęs tik vieną kartą, kartu buvo dar trys jo pažįstami asmenys, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino, jie apie vagystę nieko nežinojo, tik apžiūrėjo parduodamą telefoną ir įvertino, kad jis geras. Kai draugas pasakė, kad telefonas geras, ir jį grąžino kaltinamajam, A. N. kilo mintis minėtą telefoną pavogti, ir jis niekam nieko nesakęs su R. K. telefonu greitai nuėjo. Teisiamojo posėdžio metu A. N. jau teigė, kad su nukentėjusiuoju R. K. jis buvo susitikęs du kartus: vieną kartą kartu su draugais, kurie apžiūrėjo ir įvertino, kad mobilusis telefonas geras, o kitą kartą- vienas, tačiau jis negalvojo telefono vogti, pažadėjo R. K. už telefoną sumokėti, tačiau vėliau persigalvojo. Dar teigė, kad pinigų jis neturi, todėl apžiūrinėjo ir ruošėsi pirkti minėtą telefoną vienam iš savo draugų. Nukentėjusiojo R. K. parodymai sutampa su kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis nurodė, kad į susitikimą dėl mobilaus ryšio telefono pirkimo atėjo kaltinamasis su dar trim draugais, kurie stovėjo toliau, kad telefoną jis parodė savo draugams, tie jį įvertino, pasakė, kad geras, grąžino kaltinamajam ir tada jis su mobilaus ryšio telefonu puolė bėgti, jo draugai nubėgo iš paskos. Tokie prieštaringi ir nenuoseklūs kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija. Jo teiginys, kad jis žadėjo pirkti mobilaus ryšio telefoną ir grąžinti nukentėjusiajam pinigus už telefoną, atmestinas, kaip neatitinkantis tikrovės, nes ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pats pripažino, kad pinigų mobilaus ryšio telefono pirkimui jis neturėjo, be to, jis mokosi, niekur nedirba, jokių pajamų neturi, jo tėvas miręs, su motina ir seserimi gyvena vieno kambario bute, esančiame bendrabutyje, šeima verčiasi sunkiai, todėl tokio mobilaus ryšio telefono įsigyti sau jis neturėjo jokios galimybės. Nukentėjusiojo R. K. parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys kitą byloje surinktą medžiagą ir paties kaltinamojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, duomenų, kad nukentėjęs būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį, byloje taip pat nenustatyta, todėl teismui nėra pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais. Kaltinamasis savo nusikalstamam sumanymui realizuoti nenaudojo nei fizinio, nei psichinio smurto- priėjęs paėmė iš nukentėjusiojo telefoną, pažadėdamas jį pirkti, tačiau taip negalvodamas, net nemanydamas už jį mokėti pinigus, nes mokosi, niekur nedirba ir lėšų telefono įsigijimui neturi, davė apžiūrėti draugams, kai jie telefoną grąžino kaltinamajam, jis sparčiai pasišalino su pavogtu daiktu iš nusikaltimo vietos. Vagystė buvo atlikta atvirai, teritorijoje, kurioje bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės - viešoje vietoje, kaltininkas veikė atvirai, esant turto savininkui ir jam suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos ir kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota kaip atvira svetimo turto vagystė. Darydamas minėtus veiksmus A. N. suvokė, jog atvirai neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. N. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta atvira svetimo turto vagystė.

Kaltinamasis A. N. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, t.y., jam nesuėjus aštuoniolika metų (17 m.), todėl jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje (LR BK 81 str. 1 d.). Skirdamas nepilnamečiui A. N. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat į LR BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. A. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, veika baigta. A. N. atvirai, matant nukentėjusiajam, pagrobė svetimą turtą, sulaikytas buvo jau po to, kai nukentėjusiajam telefono negrąžino ir jo jau neturėjo- buvo pardavęs, prisipažino ikiteisminio tyrimo pareigūnams surinkus nenuginčijamus jo kaltės įrodymus, nors teisme teigė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, tačiau pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ginčijo tai, kad telefoną iš nukentėjusiojo paėmė iš anksto žinodamas, kad negrąžins, nors taip tvirtino ikiteisminio tyrimo metu, nors suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau nukentėjusiojo neieškojo ir neatsiprašė ikiteisminio tyrimo metu, ieškoti jo pradėjo tik teismui paraginus, kai nukentėjęs jau buvo išvykęs į užsienį, dėl to teismas neturi pagrindo taikyti A. N. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, kadangi nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir iš tikrųjų neigiamai vertina savo poelgius, dėl jų išgyvena. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Kaltinamasis A. N. neteistas (b.l. 54), 2008-12-29 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimu, 2009-01-21 jį patvirtinus Šiaulių miesto apylinkės teismui, buvo nutraukta baudžiamoji byla Nr. 42-1-670-08, kurioje A. N. buvo kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d. (atvira svetimo turto – mobilaus ryšio telefono – vagystė) kaltinamajam A. N. ir nukentėjusiajam M. V. susitaikius (b.l. 54-60), 2010-11-26 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimu baudžiamoji byla Nr. 41-1-853-10, pagal LR BK 284 str. 1 d. A. N. atžvilgiu nutraukta, nesant veikos, turinčios LR BK 284 str. 1 d. ar 284 str. 2 d. požymių (b.l 54, 61-63), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 67-72), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyriuje nesigydė (b.l. 80), VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 82), Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjos charakterizuojamas neigiamai, nurodant, kad jis nuo 2007-05-21 yra įrašytas į Pietinės policijos nuovados informaciją apie policiją dominančių vaikų elgesio apskaitą, kaip vykdantis administracinius teisės pažeidimus, t.y., 2011-03-03 baustas pagal LR ATPK 178 str. 5 d., 2011-03-04 – LR ATPK 178 str. 6 d., 2011-08-05- pagal LR ATPK 178¹ str. 2 d., bei įtarus padarius nusikalstamą veiką, taip pat Pietinėje policijos nuovadoje buvo gautas pareiškimas dėl A. N. netinkamo elgesio, kuriame dėl fizinio skausmo sukėlimo 2010-12-08 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 66). Šiaulių Profesinio rengimo centro administracijos charakterizuojamas neigiamai, nes per 2011 m. rugsėjo – lapkričio mėnesius A. N. praleido be pateisinamos priežasties 30 pamokų, jam 2011-11-16 buvo pareikšta drausminė nuobauda – pastaba, 2011-12-09 – papeikimas, taip pat nors A. N. komunikabilus, draugiškas su kitais grupės draugais, tačiau kartais audringai reaguoja į mokytojų pastabas (b.l. 74). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje duomenų apie A. N. šeimą nėra (b.l. 76), iš buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad A. N. gyvena kartu su savo motina R. N. ir seserimi A. N. vieno kambario bute, esančiame bendrabutyje, A. N. yra sudarytos patenkinamos gyvenimo ir buities sąlygos, motinos teigimu su sūnumi santykiai patenkinami. Sūnus turi problemų dėl savo elgesio, lankomumo mokymo įstaigoje (b.l. 77-78). A. N. yra pakaltinamas, todėl būdamas įstatymo numatyto amžiaus, nors ir jaunas (17 m.), jis kaip subjektas pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (LR BK 13 str. 2 d.).

Apysunkis nusikaltimas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kaltinamajam A. N. baudą skirti netikslinga, nes jis yra nepilnametis, motinos išlaikomas, nedirba, neturi savo turto ir savarankiškų pajamų, todėl priverstinis baudos išieškojimas nebus garantuotas (LR BK 90 str. 3 d.). Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (LR BK 55 str.). A. N. teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, A. N. mokosi Šiaulių Profesinio rengimo centro 11 klasėje, nori tęsti mokslus, o vėliau dirbti, todėl jam neskirtinas nei laisvės atėmimas, nei areštas, nors arešto bausmė priskiriama prie nesusijusių su laisvės atėmimu bausmių, tačiau šiuo atveju būtų per griežta. A. N. skirtina bausmė, kuri priskiriama prie nesusijusių su laisvės atėmimu bausmių, - laisvės apribojimas, savo dydžiu mažesnis nei baudžiamajame įstatyme (LR BK 48 straipsnis) numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis ir LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatyti įpareigojimai.

Kaltinamajam A. N. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti motinai R. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - mobilaus ryšio telefonas „Apple iPhone 3GS“, IMEI Nr. 012266007143749, grąžintas pagal pakvitavimą R. K. (b.l. 20). Nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininko R. K. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 7 (septyneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalies, 6 dalies 1 ir 3 punktais įpareigoti A. N. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti motinai R. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 3GS“, IMEI Nr. 012266007143749, palikti R. K. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.