Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-15 · Administracinė byla Nr. I-5870-764/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-15
Bylos Nr.
I-5870-764/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05561-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5870-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-05561-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-21 sprendimą Nr. 1D-8245(11); 2) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją išmokėti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31. Taip pat prašė priteisti jam patirtas išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir bankui sumokėtas 50 Lt mokestis už pažymos išdavimą.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010-01-01 jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. ir 5 str. nuostatomis, todėl kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta pensija. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjui paskirta pensija, prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo pensijos perskaičiavimas pagal šias teisės aktų nuostatas yra neteisėtas, todėl jis įgijo teisę į susidariusią pensijos nepriemoką.

Atsiliepimas

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 36) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad, mokėdama pareiškėjui perskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, atsakovė veikė teisėtai ir vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Konstitucinis Teismas pripažino, kad paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas neprieštarauja Konstitucijai, todėl laikytinas teisėtu. 2012–2013 metais pareiškėjo pensija pagrįstai ir teisėtai buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, nes jų galiojimas valstybinių pareigūnų ir karių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2013-12-31.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas 2014-12-29 nutartimi (b. l. 19–21) priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vidaus reikalų ministerijos sprendimą ir priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 taikytų Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų.

Pažymėtina, kad, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas vadovavosi Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2014-11-14 pažymoje Nr. 11DP(P)-5411 (b. l. 10–11) nurodytais duomenimis, kad nuo 2012-01-01 pareiškėjo J. K. valstybinė pensija vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis nebuvo perskaičiuota. Po skundo priėmimo teismui buvo pateikta nauja Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2015-01-08 pažyma Nr. 11PP(P)-93 (b. l. 25–26), iš kurios matyti, kad Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos pareiškėjo atžvilgiu buvo taikomos ir nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31. Šioje pažymoje nurodyti duomenys atitinka pareiškėjo banko sąskaitos išraše (b. l. 13–15) nurodytus duomenis, todėl laikytini teisingais. Atsižvelgdamas į tai, kad, į teismą pareiškėjas kreipėsi nepraleidęs termino skundui dėl nuo 2012-01-01 neišmokėtos pensijos dalies priteisimo paduoti, ir įvertinęs naujai paaiškėjusias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje ginčas yra kilęs dėl J. K. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, susidariusios dėl 2012-01-01–2012-08-31 taikytų Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų ir dėl 2012-01-01–2013-12-31 taikytų Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. pakeitimai, kuriais remiantis buvo perskaičiuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo pagrįstas ir teisėtas. Pensijos gavėjų konstitucines teises pažeidė paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, taikant iki 2012-08-31 galiojusias Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2015-01-08 pažyma Nr. 11PP(P)-93 (b. l. 25–26) tvirtina, kad dėl nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 taikytų Konstitucijai prieštaraujančių Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų pareiškėjui buvo neišmokėta 438,76 eurų (1 514,96 Lt) dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Dėl nurodytos sumos byloje ginčo nėra. Atsižvelgus į tai, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, likusi pareiškėjo reikalavimo dalis netenkintina.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogišką administracinę bylą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalį – 438,76 eurų – įpareigotina išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėjas prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-21 sprendimą Nr. 1D-8245(11).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo bei teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2014-11-21 sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Vis dėlto, tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos prieštarautų teisėtumo principui. Pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų, pagal kurias pensijų gavėjams buvo sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-21 sprendimo Nr. 1D-8245(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31. Likusi sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

Teismui priėmus pareiškėjo skundą ir jo pagrindu pradėjus nagrinėti administracinę bylą, Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą (toliau – Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015-08-01. Šiuo įstatymu įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas ir nustatoma praradimų, atsiradusių, be kita ko, dėl valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime Laikinojo įstatymo 5 str. prieštaravimas Konstitucijai nesiejamas su įstatymo leidėjo pareiga nustatyti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą. Vadinasi, nuo 2015-08-01 pareiškėjo teisė į dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką gali būti ginama dviem būdais, t. y. teisminiu ir pasinaudojant Kompensavimo įstatyme įtvirtintu kompensavimo mechanizmu.

Savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, prašyme suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (prašymo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (prašymo pagrindą). Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Pareiškėjas iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje jam suteikta teise tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad pareiškėjas pasirinko teisminį savo pažeistos teisės į dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusios pensijos nepriemoką gynimo būdą, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjo teisę ginti kitu būdu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Pareiškėjas prašo priteisti jam patirtas išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir bankui sumokėtas 50 Lt mokestis už pažymos išdavimą.

Įvertinęs byloje susiklosčiusias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pagrindo priteisti iš atsakovės pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį nėra, nes teismas 2014-12-29 nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas ir nusprendė sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį jam grąžinti. Pareiškėjui išaiškintina, kad teismo 2014-12-29 nutartis yra pagrindas kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie FM dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo.

Prie skundo teismui buvo pateikta AB ,,Swedbank” 2014-12-08 pažyma Nr. VLR-SR-KTP-108 (b. l. 13–15), už kurios išdavimą pareiškėjas 2014-12-08 sumokėjo 50 Lt (14,48 eurų) sumą. Įvertinus, kad pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies, konstatuotina, kad pagrįstos ir iš Lietuvos valstybės priteistinos išlaidos už pažymos išdavimą šiuo atveju yra 7,24 Eur (pusė sumokėtos sumos).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 101 str. 7 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2014-11-21 sprendimo Nr. 1D-8245(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti J. K. 438,76 eurų (keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir 76 euro centų) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 taikytų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 7,24 eurų (septynių eurų ir 24 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis