Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-245/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
1A-138-245/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36302-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
J. Ž.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-138-245/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36302-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.11.10; 1.1.11.11; 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal P. J. apeliacinį skundą dėl 2017 m. spalio 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas areštu 21 (dvidešimt vienai) parai.

P. J. atžvilgiu pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta P. J. 14 (keturiolikos) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi 3 dalimi prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė P. J. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams ir 5 dienoms.

Bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinės pradėjimo vykdyti dienos. Kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis pataisos įstaigoje panaikinta pradėjus vykdyti bausmę.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas J. Ž., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. J. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: 2017 metais, vasaros laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. liepos 18 d., 18.30 val. turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapės (antžemines dalis), kurios masė 0,187 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 4,5 %, kurias laikė prie savęs eidamas automobilių stovėjimo aikštele, esančia (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. liepos 19 d. apie 18.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities VPK pareigūnai. Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nusprendė, kad yra neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, be tikslo jas platinti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi atitinka visus šios veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Skirdamas bausmę P. J. apylinkės teismas įvertino, kad jis anksčiau teistas, šią nusikalstamą veiką įvykdė neišnykusio teistumo metu, tai yra, aplinkybė jį charakterizuojanti kaip linkusį nusikalsti, baustas administracine tvarka, charakterizuotinas neigiamai, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl teismas sprendė, kad jam turi būti skiriama arešto bausmė, mažesnė už vidurkį. Nuteistasis P. J. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, sušvelninti bausmę ir paskirti jam elgesio apribojimą – įpareigojimą būti namuose. Skunde prašo atsižvelgti į jo jauną amžių, pažada būti pavyzdingu piliečiu ir niekada nedaryti nusikaltimų.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Valerijus Karpovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo P. J. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas skirdamas bausmę nepilnamečiui atsižvelgia į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones, į elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nepilnamečio asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, anksčiau taikytas poveikio priemones, tiek ir į jo padaryto baudžiamojo nusižengimo bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą. Nuteistasis padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą – neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Apylinkės teismas vertindamas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingai konstatavo, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir gailisi. Teismas skirdamas bausmę įvertino ir P. J. asmenybę. Iš bylos duomenų matyti, kad P. J. charakterizuojamas neigiamai, žinomas Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl įvairių teisės ir socialinių normų pažeidimo, mokykla šiais mokslo metais jau du kartus kreipėsi dėl chuliganiško ir agresyvaus elgesio, jo elgesys svarstytas Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į jo jauną amžių ir skirti jam elgesio apribojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad būdamas jauno amžiaus P. J. teisiamas jau trečią kartą. Jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas vieneriems metams, paskiriant elgesio apribojimą – įpareigojant būti savo namuose nuo 21 valandos iki 6 valandos, tačiau baudžiamąjį nusižengimą, už kurį paskirta nagrinėjama bausmė, P. J. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių normų, todėl darytina išvada, kad toks jo elgesys neabejotinai sukelia pavojų ir bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje gali būti pasiekti tik paskyrus jam BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nes kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. P. J. paskirta galutinė keturiolikos parų arešto bausmė teisingai subendrinta, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedat šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms galutinė subendrinta bausmė P. J. paskirta laisvės atėmimas - 5 mėnesiams ir 5 dienoms.Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis nepilnametis prašo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 92 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad BK 92 straipsnio taikymas galimas tik esant tam tikrų įstatymo numatytų sąlygų visumai. Kaip minėta, baudžiamąjį nusižengimą, už kurį paskirta nagrinėjama bausmė, P. J. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kitas bylos aplinkybes. Šioje byloje naujos veikos padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu rodo, kad P. J. poelgiai nėra atsitiktiniai, o daugiau tendencingi gyvenimo būdą atskleidžiantys reiškiniai, kad nuteistasis nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, nepateisino teismo jam pareikšto pasitikėjimo.Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog P. J. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, ir savo elgesio kritiškai nevertina, jo nusikalstami polinkiai nesikeičia. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo nepilnamečiams taisykles pažeistos nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant P. J. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.Atsižvelgiantį į nurodytas aplinkybes nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas ir 2017 m. spalio 31 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys