Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-02-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-710-424/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-02
Bylos Nr.
e2YT-710-424/2022
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02617-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
M. J., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-710-424/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02617-2021-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 2 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. J., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, A. J., po brolio J. J. Mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas Z. J., (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. J., kuri 1996-08-01 testamentu visa savo turtą paliko pareiškėjui ir jo broliui J. J.. Po motinos mirties jiedu su broliu kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas. Nurodė, jog Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, J. J. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas lAlm(p), kurio bendras plotas 105.34 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas 2I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat 1.6300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis J. J.. Iki brolio mirties pareiškėjas su broliu kartu gyveno (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kurį testamentu paliko judviejų motina J. J.. Po brolio J. J. mirties nei pareiškėjas, nei kiti galimi įpėdiniai per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą, į notarą dėl jo palikimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Gyvenamajame name, kurį kaip J. J. palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjas su broliu J. J., buvo kilęs gaisras, dalis namo sudegė. Gaisro metu buvo atjungta elektra, ir kurį laiką buvo nemokėta už elektrą, 2008-06-17 buvo paskaičiuota 116,87 Lt skola už elektrą, kurią pareiškėjas sumokėjo tą pačią dieną. Tokiu būdu pareiškėjas priėmė brolio J. J. palikimą, priėmė ir jo dalį skolos, kurią apmokėjo vienas pats. Po J. J. mirties pareiškėjas rūpinosi bendru namu, iš dalies jį suremontavo, kad būtų galima jame gyventi. Nurodė, kad kol buvo gyva mama, jai priklausantis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo pastangomis 2010 metais, sudarius 2010-04-15 nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį Nr. SK-792, gyvenamasis namas ir ūkio pastatai buvo inventorizuoti, parengta kadastrinių matavimų byla ir turtas įregistruotas nekilnojamojo turto registre J. J. vardu. Taip pat nurodė, kad J. J. nebuvo vedęs, tačiau jam yra žinoma, kad jis buvo pripažinęs tėvystę nesantuokiniam vaikui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurį įtraukė suinteresuotu asmeniu.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pareiškimui neprieštaravo. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, prašymų negauta (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Iš Elektrėnų sav. administracijos Elektrėnų seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamą vietą matyti, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini).

Iš gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas yra Z. J. ir J. J. sūnus. Iš J. J. gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas ir J. J. yra broliai.

Iš mirties liudijimų matyti bei VĮ „Registrų centras“ pažymų matyti, kad pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), motina J. J. – (duomenys neskelbtini), brolis J. J. – (duomenys neskelbtini).

Iš Gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-6696 matyti, kad palikėjas J. J. turi sūnų – M. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų matyti, kad J. J. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas : gyvenamasis namas lAlm(p), kurio bendras plotas 105.34 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas 211 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 1.6300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Iš J. J. (duomenys neskelbtini) testamento matyti, kad J. J. (duomenys neskelbtini) testamentu visa savo turtą paliko pareiškėjui ir jo broliui J. J.. Iš Elektrėnų sav. 2-ojo notaro biuro notaro Č. T. 2021-09-02 liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla po J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties nepradėta.

CK 5.11 str. 1 d. 5 p. numato, kad ketvirtąja eile pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldi palikėjo broliai ir seserys. Pareiškėjas, kuris yra ketvirtosios eilės įpėdinis pagal įstatymą. J. J. sūnus M. J. per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą palikimo priėmimo laikotarpį nesikreipė į notarą ar į teismą dėl palikimo priėmimo, taip pat nesikreipė ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. CK 5.11 straipsnio 2 dalis numato, kad antros, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai palikimo atsisakė arba iš jų tokia teisė atimta. Pirmosios eilės įpėdinis M. J. po jo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė, be to, savo nuomonės, tame tarpe ir prieštaravimų dėl pareiškėjo prašymo priimti palikimą jo vardu nepareiškė, nors procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui M. J. įteikti tinkamai, todėl vertintina, jog pirmosios eilės įpėdinis į palikėjo J. J. palikimą nepretenduoja. Antros ar trečios eilės įpėdinai, jei tokių yra, į notarą dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos – pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas tiek po savo motinos J. J. mirties (duomenys neskelbtini), tiek po brolio J. J. Mirties (duomenys neskelbtini), liko toliau gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šį būstą savo jėgomis ir lėšomis tvarkė, remontavo, atliko gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų kadastrinius matavimus, ką patvirtina byloje pateikta 2020-04-15 nekilnojamo turto kadastro darbų atlikimo sutartis, apmokėjo už elektros energiją susidariusį įsiskolinimą, toliau mokėjo ir moka mokesčius, tokiu būdu valdydamas ir rūpindamasis ne tik savo, bet ir J. J. priklausiusia turto dalimi. Nurodytų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėjas po savo brolio J. J. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Kitais būdais pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, todėl toks faktas nustatytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 270 str., 444 str.- 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po brolio J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ramunė Valiulytė